Įkraunama...
Įkraunama...

Įveikiau nevaisingumą

Mūsų šeima taip pat susidūrė su šia problema.Susituokėme,po kiek laiko nusprendėm,kad jau laikas šeimos pagausėjimui,pastojau labai greitai,bet 11 savaite kūdikėlis nustojo vystytis,teko daryti išvalymą.Rekomendavo nepastoti 6 mėnesiu, laikėmės gydytojos nurodymų,po 6 mėn vėl pradėjom bandyti,bet vis nieko ir nieko.Kiek kartų kreipiausi į gydytojus,atsakymas būdavo vienas:reikia laukti...Mėnesinės po operacijos pasidarė nereguliarios.Praėjus 1,5metams,o rezultato kaip nėra taip nėra.Vėl kreipiausi į gydytojus,prašiau atlikti visus hormoninius tyrimus,vyrui spermogramą.Tyrimus atlikus sako viskas gerai kreipkitės į vaisingumo klinika, kai tai pasakė,tai kaip šlapiu škuduru per veidą.Kokius 3 mėn nedariau nieko,nes nenorėjau su tuo susitaikyti.Mama išsišneko su drauge,kad mums yra tokia problema,tai ji rekomendavo gydytoją,nes jos draugė turėjo tą pačią problemą.Kreipėmės į gydytoją Jolantą Sąlygiene Klaipėdoje,kurios dėka dabar turime savo angeliuką 4u.gif kuriam jau 6 mėnesiai.Ten nuvykus nusivežiau visus tyrimų atsakymus,ji pasižiūrėjo,sako tyrimai negeri,o mus buvo informavę,kad viskas thumbup.gif .3 mėnesius vartojome vaistus,tai yra darė stimuliaciją,buvo sudaryti grafikėliai kaip gerti vaistus,kokiomis dienomis turėti santykius ir pan.Vieną mėn vėlavo mėnesinės,bet nieko,3 mėn vėl vėluoja,pasidariau kraujo tyrimus,jau skaičiukai kažką rodo,sako jei pakartojus po savaitės jie didės,tai galėsim sveikinti.Taip ir atsitiko nestuke.gif ,tai esam labai dėkingi gydytojai j.Sąlygienei ir mamos draugei lotuliukas.gif
Atsakyti
Sveiki, tau pavyko.. O aš apleidau tuos visus tyrimus, nes kai tik susiimu - tai iš karto depresija sad.gif( Vilties mažai turiu, nes sesuo 8 m vyresnė jau jai 39 ir ji iki šiol negali susilaukit, net apvaisinimą darė (nesėkmingai)....
Džiaugiuosi už tave!!!!
Atsakyti
QUOTE(shiushia @ 2011 04 11, 07:19)
Sveiki, tau pavyko.. O aš apleidau tuos visus tyrimus, nes kai tik susiimu - tai iš karto depresija sad.gif( Vilties mažai turiu, nes sesuo 8 m vyresnė jau jai 39 ir ji iki šiol negali susilaukit, net apvaisinimą darė (nesėkmingai)....
Džiaugiuosi už tave!!!!


Noriu paskatinti ir paraginti nenusiminti! Cia ne viena mergaite dare apvaisinima ir ne viena karta, va ir mes antrajam po truputi ruosiames. Kiek ju bebutu, vienas kartas butinai bus sekmingas. Tiesiog reikia tuo nuosirdziai tiketi ir nepasiduoti smile.gif 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Meilės vaisius @ 2011 04 11, 10:41)
Noriu paskatinti ir paraginti nenusiminti! Cia ne viena mergaite dare apvaisinima ir ne viena karta, va ir mes antrajam po truputi ruosiames. Kiek ju bebutu, vienas kartas butinai bus sekmingas. Tiesiog reikia tuo nuosirdziai tiketi ir nepasiduoti  smile.gif  4u.gif

Va ir mes jau mintis kaupiam apie ivf'a ir tikrai zinau ,kad viena diena mes turesim su vyru nestuke.gif wub.gif net neisivaizduoju ,kad gali buti kitaip ... ... smile.gif
Atsakyti
Jeigu dar nežinote...
Visoms, kam svarbus pagalbinio apvaisinimo įstatymas ir kompenasvimo klausimas, labai kviečiu paskaityti "DAROM 2011+ Mobilizuojames" temą. Tikriausiai žinote, kad pagrindu paimtas nepalankus, embrionų šaldymą draudžiantis D.Mikutienės ir V.Gapšio projektas. Rekalinga jūsų pagalba, nes esame apkaltintos nebūtais dalykais (skaitykite 18,19 psl). Labai kviečiu prisijungti prie bendro reikalo, nes vėliau gali būti per vėlu.
Tai visų mūsų būsimų ir esamų nestuke.gif reikalas. Nebūkite abejingos, kad sėkmingų istorijų būtų daugiau 4u.gif
Atsakyti
Sveikos mergaitės,
Nežinojau,kur man kreiptis,kad sulaukčiau patarimo.Bet prisiminiau,kad yra šis mergaičių klubas.Kuriame tikiuosi gauti tinkamų patarimų ir tikiuosi sužinoti pakankamai info apie tai ,kas mane domina.
Istorija tokia......
Gyvenu su vaikinu jau 9metai.Nuo pradžių kaip ir visi, neplanavome šeimos.Tačiau, kai po 4 metų draugystės nusprendėme,kad reiktų sulaukti gandriuko .Buvo smagu apie tai svajoti.
Tas laukimas kas mėnesį unsure.gif bus,ar nebus.Tokia nežina g.gif .Tai štai ką noriu pasakyti,kad lyg šiol dar neaplankė mus gandriukas.

Draugas iš pirmos santuokos turi mergytę.O mums nesiseka.Jo nekaltinu dėl to.Aš labai bijau ,kad visai neteks man patirti visų pojūčių.Kad negirdėsiu šaukiant MAMA unsure.gif

Žinau,kad blogai mastau,bet visa tai iš nevilties.

Todėl ir kreipiuosi į tuos žmogiukus,kurie tai patyrė.Gal kas nors atsilieps.
Aš norėčiau sužinoti,gal kas gali papasakoti,kur,kurioje klinikoje galima būtų išsitirti pilnai.Ir labai lauksiu kontaktinio telefono ,ar nuorodų.Tų įstaigų.

Ačiū jums labai
Atsakyti
QUOTE(xxxxss @ 2011 04 13, 13:00)
Sveikos mergaitės,
Nežinojau,kur man kreiptis,kad sulaukčiau patarimo.


Sveikute,
teisingai pasirinkai, kur kreiptis. Cia visos tave supras, kaip jautiesi ir ka isgyveni 4u.gif
Nesulaukiancioms gandro cia yra atskiras skyrelis, tai turedama laiko ir noro, pasiskaityk tau aktualias temutes.
O kreiptis tai reiktu tiesiai pas vaisingumo specialistus i vaisingumo klinikas. Ten atliks tyrimus ir tau, ir vyrui. Internete paieskok tikslesniu adresu ir sekmes smile.gif Nuotaika tikrai pagereja, kai imiesi konkreciu veiksmu savo svajonei igyvendinti 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Linulka80 @ 2011 04 01, 15:53)
Sveikos, mergaites,
ilgai skaitinejau  puslapius nesulaukiancioms gandro, vis nedrisdama parasyti, bet pagaliau isdrisau, is esmes paskatinta minties,  kad, o gal bent vienai is jusu pades mano patirtis... Tai butu nuostabu.

Vaikiuku su vyru laukeme 3 metus, aisku, gal atrodo ne tiek jau ir daug, taciau pakako visko - vilties ir nusivylimu, asaru ir pokalbiu apie tai, o kas toliau, jei ir vel nepavyks?, minciu apie tai, kad gal reiktu vyrui dovanoti sansa, nes su kita moterimi galbut jam pavyktu.  Aplinkui apsivaikavo ne tik draugai, bet net ir artimiausi "jaunikliai" gimines...
Zodziu, nuejome standartini kelia nuo naturaliu bandymu, per kelis IUI ir  du IVF, ir nei viena karta is visu tu bandymu (isskyrus paskutini IVF) embrioniukai neuzkibo - menesines prasidedavo metodiskai, be jokio velavimo, o jei kada ir paveluodavo diena kita, tai kraujo tyrimo rezultatai buvo aiskus ir vienareiksmiai - nieko.
Atlikom visus imanomus tokiu atveju tyrimus - viskas super, abu sveiki, jokiu priezasciu nevaisingumui nematyt, na tik suderinamumo testo rezultatai rode, kad vyro spermiukai zusta mano gleivese, bet gydytojai patare to nesureiksminti, mat tyrimas nera tikslus, be to ir vaistai nuo nevaisingumo tirstina gleives ir pan. Is kitos puses, visiskas nesuderinamuma indikuoja neapsivaisine embrioniukai, o kai dareme I IVF - jie apsivaisino ir netgi puikiai. 
Ir vel turbut labai zmogiska, kad po tokiu "super" rezultatu neaugant pilvui pradedi zmogus ieskoti alternatyviu gydymo budu. Perejau kelis homeopatus, net pas bioenergetika isdrisau nugurinti. Ir ka jus sau galvojete? Paskutinio mano aplankyto homeopato  pakako, kad pradeciau labiau dometis  grybeliu (vadinama candida) ir ji gydytis. Visada turejau sia problema, sakydavau daktarams, taciau pastaruoju metu ginekologai jos nematydavo, tyrimai nerodydavo ir quit, daignoze  - sveika, toliau darom dirbtinio apvaisinimo proceduras ir tiek. Klausiau daktaru, ar recidyvine candida gali itakoti nevaisinguma, bet atsakymas budavo "ne, o be to jus jos ir neturite":) Bet tas zmogus man labai itikinamai ir aiskiai pasake, kad as sia suaktyvejusia bakterija turiu ir kol jos neissigydysiu, apie joki nestuma negali buti ir kalbos. Na ka gi, jo zodziai priverte nueiti pas specialista - i Odos ir veneriniu ligu dispanceri, daktare pasitaike super. Ji patvirtino, kad candidos gali nesimatyti, o kadangi as jauciu jos pozymius, ji mane gyde pagal klinikinius parodymus. Taip pat susiradau literaturos pati, pradejau laikytis specialios candidos dietos, kurios esme - jokio cukraus ir visu kitu produktu, kurie virskinimo metu skyla i cukru. Grieztai su savotisku apsedimu sios dietos laikiausi daugiau nei menesi, stiprinau imuniteta, vardojau gerasiais bakterijas ir isdrisau pagaliau pakartoti seniai suplanuota IVF.
Ir ka jus sau galvojate? Si karta, pirma karta po tiek bandymu mums pagaliau uzkibo!!!! nestuke.gif  Apie emocijas ir ju israiskas turbut neverta nei sakyti - pradioje nepatikejau, paskui apsiverkiau, o paskui atsliukino baime... zodziu, viskas, kaip ir turi buti, o neseniai suzinojau, kad prikibo abi isodintos brangenybes nestuke.gif  nestuke.gif , zodziu, visu 100 proc:) Keisciausia buvo tai, kad si karta patys su vyru buvome visiskai "nurase", nes nors isodino 2 geriausiaus embrioniukus, kitus (irgi tikrai neblogus) paliko auginti iki blastocistu, bet jie eme ir nei vienas neuzaugo... Issiverkeme po tokios zinios ir pradejome svarstyti donorystes galimybes, manydami, kad musu abieju lasteles tiesiog neuzauga... Bet pasirodo, si karta Dievulis buvo nusprendes kitaip:)

Nors pradzia buvo sunki (hiperstimuliacija, ligonine, lasalines ir kt.) svarbiausia visoje sioje istorijoje mums yra tai, kad nepaisant galutinio rezultato, mes su vyru pagaliau zinome, kad vis gi galime pastoti ir Dievuliui leidus, si karta arba kazkada veliau vis tiek turesime savo kliackiuku:) tongue.gif

As asmeniskai esu isitikinusi, kad jei mano dieta ir nebuvo pagrindinis faktorius (nors pagal visa savo seka man kaip tik atrodo priesingai), tai ji bent jau pagerino mano organizmo bukle tiek, kad to pakaktu rezultataui pasiekti. Pamaniau, o gal kur nors tarp visu situ sauniu moteru yra tokiu, kurios turi panasia beda ir net nezino apie tai, kad ji gali trukdyti? Ir gal bent kuriai nors si informacija ir mano patirtis pravers...
Na, o jums visoms visoms laukiancioms stebuklo noriu palinketi kuo greiciau patirti tas dziaugsmo asaras, pamacius skaiciukus, kai smegenys dar nesuvokia zinutes, bet sirdis jau verciasi lauk:) Ir saugaus, ramaus ir sekmingo nestumo!
Zodziu, barstau virusus i visas puses!!!

ar gali papasakoti placiau apie ta candida?? ir kokie simptomai jos ir kaip tu juos uzciuopei?? 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(jovitukas27 @ 2011 04 17, 10:22)
ar gali papasakoti placiau apie ta candida?? ir kokie simptomai jos ir kaip tu juos uzciuopei?? 4u.gif

Pati elementartiausia pienligė. smile.gif
Atsakyti
Atėjo laikas ir man pasidalinti savo sėkmės istorija. Visada buvau įsitikinusi kad galėsiu turėti vaikų, kai su vyru susituokėme dar metus apie vaikus negalvojome, norėjome sukurti gerbūvį...bet atėjo laikas kada pradėjau laaaabai norėti vaikelio, tiesiog negalėjau sustoti galvoti apie tai. Taigi su vyru nusprendėme kad jau laikas. Praėjo keturi mėnesiai, (kurie man atrodė kaip amžinybė) testukas rodo antrą laaabai neryškų vaiduoklį. Bet vaiduokliai kasdiena neryškėjo verysad.gif galų gale pradėjau kraujuoti su labais dideliais skausmais, išvežė į ligoninę, padarė abraziją. Net negaliu apsakyti kaip man buvo liūdna, kiek daug ašarų išliejau.
Nu ką ir vėl iš pradžių pradėjau planuoti, ejo mėnesiai... nieko...tyriausi visus hormonus, kaip vyksta ovuliaciją, supermamose ieškojau informacijos kas man gali būti, ėjau pas bioenergetiką, stimuliacijos...praėjo metai ir vėl testukas parodė antrą vaiduoklį ir vėl nesekmė, testukas neryškėjo...arbrazijos neprireikė, pati iškraujavau...jaučiausi klaikiai, juk tuos metus tik nėštumo planavimu ir gyvenau, nieko aplink nemačiau...praėjo antri metai. Pakeičiau gydytoją, kuri atsisakė pradėti stimuliacijas kol nepasidarysiu gimdos nuotraukos (o aš galvojau kad tai tikrai nebūtina nes juk buvau du kartus pastojusi). Bedarant nuotrauką manęs paklausė ar man nebuvo išoperuotas kiaušintakis...aš buvau šoke "kaip tai pas mane nėra dešinio kaiušintakio" blink.gif ...tada ji man nieko daugiau nepasakojo. Aš pasiėmiau nuotrauką ir ėmiau ieškoti info internete, tai ką pamačiau mane sukrėtė mano gimda atrodė kai vienaragė gimda, tai yra aš turiu tik pusę gimdos ir vieną kiaušintakį. Diagnozė "persileidimai", jei pastoji "sunkus nešiojimas", "vėlyvi persileidimai", "priešlaikinis gimdymas", "visiškas nevaisigumas". Žodžiu verkiau krokodilo ašaromis, pradėjau domėtis surogatine motinyste, įvaikinimu...skaičiau šitą skyrelį, kuris man įkvėpdavo vilties ir svajojau kada nors čia parašyti, nors man atrodė kad stebuklai vyksta tik kitiems o ne man...padarė man Laparaskopinę operaciją, patvirtino diagnozę, pradėjau galvoti apie IVF. Nuėjau pas būrėja (eksrasensų mūšio laimėtoją), ji pasakė kad pastosiu gegužės arba rugsėjo mėnesį... nelabai tikėjau...vėl stebėjau savo ovuliaciją, dariau stimuliacijas, bet tik tam kad pasiruoščiau IVF, kurią žadėjau darytis rudenį.
Kadangi gėriau hormonus ir norėjau juo nutraukti, nusprendžiau pasidaryti testą. Kad bus kasnors visai nesitikėjau, nes nebuvo jokių požymių, net krutinė nebuvo nė trupučio jautri. dariausi 11 DPO aišku testas nieko nerodė padėjau testą ir ėmiau toliau skaityti knygą ir vėliau,nuo seno įpročio ieškoti vaiduoklių, paėmiau testuką... kada pamačiau antrą neryškią juostelę galvoju "vėl vaiduoklis" unsure.gif vėl bus persileidimas, bet kaip visada pasidariau kraujo tyrimą HCG skaičiui nustatyti...ir nepatikėjau kai pasakė 75HCG (per anuos du nėštumus buvo max iki 12 HCG), man tai arodė superiniai skaičiai, atsirado mažyyytė viltis...gal...kaip pamišusi kas tris dienas dariaui HCG (laborantės net juokėsi iš manęs), žiurėjau kaip skaičiai auga, po to pasidariau ekoskopa, ogi širdelė plaka wub.gif viltis maža, bet yra...vėl apsilankau pas būrėja (nes pastojau būtent gegužį), ji sako "viskas bus gerai, gims berniukas, sausio 18, ilgais juodais plaukais, sveikas kaip ridikas", na vėl nelabai tikėjau...viltis augo su kiekviena savaite, tai buvo patys ilgiausi devyni mėnesiai...viskas buvo puiku...išnešiojau 40 savaičių ir 2 dienas, sausio 18 ryte išvažiauvau gimdyti sveiko, juodais ilgais plaukais berniuko...tai va stebuklų visgi būna...dabar mano stebukliukas guli lovytėje...myliu ji be proto wub.gif , jau noriu antro o gal ir trečio...na kiek dievas duos... biggrin.gif
Sėkmės stebuklų, tikėjimo mergytės jums linkiu...labai gerai kaip yra sunku laukti ir tikėti...bet stebuklų būna visiems 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Robleta @ 2011 04 27, 19:55)
Atėjo laikas ir man pasidalinti savo sėkmės istorija. Visada buvau įsitikinusi kad galėsiu turėti vaikų, kai su vyru susituokėme dar metus apie vaikus negalvojome, norėjome sukurti gerbūvį...bet atėjo laikas kada pradėjau laaaabai norėti vaikelio, tiesiog negalėjau sustoti galvoti apie tai. Taigi su vyru nusprendėme kad jau laikas. Praėjo keturi mėnesiai, (kurie man atrodė kaip amžinybė) testukas rodo antrą laaabai neryškų vaiduoklį. Bet vaiduokliai kasdiena neryškėjo  verysad.gif galų gale pradėjau kraujuoti su labais dideliais skausmais, išvežė į ligoninę, padarė abraziją. Net negaliu apsakyti kaip man buvo liūdna, kiek daug ašarų išliejau.
Nu ką ir vėl iš pradžių pradėjau planuoti, ejo mėnesiai... nieko...tyriausi visus hormonus, kaip vyksta ovuliaciją, supermamose ieškojau informacijos kas man gali būti, ėjau pas bioenergetiką, stimuliacijos...praėjo metai ir vėl testukas parodė antrą vaiduoklį ir vėl nesekmė, testukas neryškėjo...arbrazijos neprireikė, pati iškraujavau...jaučiausi klaikiai, juk tuos metus tik nėštumo planavimu ir gyvenau, nieko aplink nemačiau...praėjo antri metai. Pakeičiau gydytoją, kuri atsisakė pradėti stimuliacijas kol nepasidarysiu gimdos nuotraukos (o aš galvojau kad tai tikrai nebūtina nes juk buvau du kartus pastojusi). Bedarant nuotrauką manęs paklausė ar man nebuvo išoperuotas kiaušintakis...aš buvau šoke "kaip tai pas mane nėra dešinio kaiušintakio"  blink.gif ...tada ji man nieko daugiau nepasakojo. Aš pasiėmiau nuotrauką ir ėmiau ieškoti info internete, tai ką pamačiau mane sukrėtė mano gimda atrodė kai vienaragė gimda, tai yra aš turiu tik pusę gimdos ir vieną kiaušintakį. Diagnozė "persileidimai", jei pastoji "sunkus nešiojimas", "vėlyvi persileidimai", "priešlaikinis gimdymas", "visiškas nevaisigumas". Žodžiu verkiau krokodilo ašaromis, pradėjau domėtis surogatine motinyste, įvaikinimu...skaičiau šitą skyrelį, kuris man įkvėpdavo vilties ir svajojau kada nors čia parašyti, nors man atrodė kad stebuklai vyksta tik kitiems o ne man...padarė man Laparaskopinę operaciją, patvirtino diagnozę, pradėjau galvoti apie IVF. Nuėjau pas būrėja (eksrasensų mūšio laimėtoją), ji pasakė kad pastosiu gegužės arba rugsėjo mėnesį... nelabai tikėjau...vėl stebėjau savo ovuliaciją, dariau stimuliacijas, bet tik tam kad pasiruoščiau IVF, kurią žadėjau darytis rudenį.
Kadangi gėriau hormonus ir norėjau juo nutraukti, nusprendžiau pasidaryti testą. Kad bus kasnors visai nesitikėjau, nes nebuvo jokių požymių, net krutinė nebuvo nė trupučio jautri. dariausi 11 DPO aišku testas nieko nerodė padėjau testą ir ėmiau toliau skaityti knygą ir vėliau,nuo seno įpročio ieškoti vaiduoklių, paėmiau testuką... kada pamačiau antrą neryškią juostelę galvoju "vėl vaiduoklis"  unsure.gif vėl bus persileidimas, bet kaip visada pasidariau kraujo tyrimą HCG skaičiui nustatyti...ir nepatikėjau kai pasakė 75HCG (per anuos du nėštumus buvo max iki 12 HCG), man tai arodė superiniai skaičiai, atsirado mažyyytė viltis...gal...kaip pamišusi kas tris dienas dariaui HCG (laborantės net juokėsi iš manęs), žiurėjau kaip skaičiai auga, po to pasidariau ekoskopa, ogi širdelė plaka  wub.gif viltis maža, bet yra...vėl apsilankau pas būrėja (nes pastojau būtent gegužį), ji sako "viskas bus gerai, gims berniukas, sausio 18, ilgais juodais plaukais, sveikas kaip ridikas", na vėl nelabai tikėjau...viltis augo su kiekviena savaite, tai buvo patys ilgiausi devyni mėnesiai...viskas buvo puiku...išnešiojau 40 savaičių ir 2 dienas, sausio 18 ryte išvažiauvau gimdyti sveiko, juodais ilgais plaukais berniuko...tai va stebuklų visgi būna...dabar mano stebukliukas guli lovytėje...myliu ji be proto  wub.gif , jau noriu antro o gal ir trečio...na kiek dievas duos... biggrin.gif
Sėkmės stebuklų, tikėjimo mergytės jums linkiu...labai gerai kaip yra sunku laukti ir tikėti...bet stebuklų būna visiems  4u.gif


Labai smagu skaityti tokias istorijas wub.gif sveikinu su tokia laime wub.gif gal gali parasyti cia ar i a.z. tos burejos kontaktus blush2.gif
Atsakyti
Sveikinu 4u.gif super istorija thumbup.gif o kur ta bureja gyvena? blush2.gif galima i az
Atsakyti