Albrecht, esu be galo dėkinga, kad papasakojai savo istorija, ji labai įkvėpė mane, nes esu praradusi viltį kada nors pamatyti II juosteles NT. Sėkmės Jūsų šeimai. Liunkiu sulaukti ir dar vieno vaikelio.
oplia5, aciu tau ir visoms kitoms uz gerus palinkejimus. As taip pat Jums visoms linkiu susilaukti savo atzaleliu.
Turiu drauge su kuria pradejome kazkada "pergyventi" del nepastojimu, dabar liko visas tas skausmas tik jai, nors as ja galbut geriausiai ir suprantu. Tiesiog mes turejome viena skirtuma - as jau nebetikejau kad kada nors busiu nescia o ji isitikinusi 200 proc kad anksciau ar veliau bus II. As taip pat tuom tikiu (tikrai tikiu). Tiesiog as jau sulaukiau, o ji (kaip ir visos jus) tikrai sulauks veliau - NES MES LABAI TO NORIM, o svajones labai labai to norint pildosi, as tuo jau isitikinau.
Turiu drauge su kuria pradejome kazkada "pergyventi" del nepastojimu, dabar liko visas tas skausmas tik jai, nors as ja galbut geriausiai ir suprantu. Tiesiog mes turejome viena skirtuma - as jau nebetikejau kad kada nors busiu nescia o ji isitikinusi 200 proc kad anksciau ar veliau bus II. As taip pat tuom tikiu (tikrai tikiu). Tiesiog as jau sulaukiau, o ji (kaip ir visos jus) tikrai sulauks veliau - NES MES LABAI TO NORIM, o svajones labai labai to norint pildosi, as tuo jau isitikinau.
Sveikos esamos ir busimos mamytes 
sakau mamytes, nes tikrai noriu,kad visos jomis butumete 
Prisipazinsiu, kazkada visa laisva laika gyvenau siame skyrelyje, nes savo stebuklo laukiau apie 6 metukus
Pirma karta teigiamas nestumo testas buvo netiketas, nors labai lauktas, pries keturis metus, taciau beveik 20 savaiciu savo suneli praradau, gydytojai laiku neapsiziurejo, kad nestumas nesivystantis buvo ...Kaip dabar atsimenu, per Velykas guliu ligonineje, girdziu,kaip kazkur verkia kudikis, o man rieda dideles asaros, be garso...
Po sio praradimo prasidejo ilgas ir begalinis laukimas...labai laukiau savo zirniuko, bet jo vis nebuvo ir nebuvo; kai su vyru pribrendom tyrimams, likimas vel stipriai suzeide, nes pasirodo, turejom labai mazai ir labai letu spermiuku, todel gydytojai rekomendavo tik IVF. Siam brangiam zingsniui pasiryzom 2009 m. spali, taciau bandymas nebuvo sekmingas, vel laizemes zaizdas...kai netiketai 2010 m. vasari nesulaukiau menesiniu ir pati tuo netikedama pasidariau testa..pro dziaugsmo ir nuostabos asaras pamaciau du bruksniukus...norejau visiems rekti, kad tikiu stebuklais, kad be jokios pagalbos mes auginam zirniuka...taciau zirniuko taip ir neiziurejom, 2010 m. kovo pradzioje persileidau...va tada padejau taska savo mintyse, tikrai nuleidau rankas, nors MB guode, kad vistiek viskas bus gerai, juk buvo pavyke pastoti naturaliai.
2010 m. balandzio menesiniu, po ivykusio persileidimo, taip ir nesulaukiau, vel nusipirkau testuka, kuri dariau slaptai nuo vyro, kad jo neliudint, bet lyg ir nujausdama, kad vel bus stebuklas ...juosteles buvo labai ryskios, HCG skaiciukai kilo, o mes labai labai tyliai saugojom savo stebukliuka. Ir tik tada, pries pat Kaledas, kai savo suneli, sveikuti ir grazuti, laikiau ant ranku, pagaliau patikejau, kad mano gyvenime tikrai ivyko stebuklas ir kad visgi Dievas yra..
O kodel cia rasau? Visada skaitydavau tokias istorijas,dziaugdavausi kitu laime ir verkdavau, kad mano gyvenime stebuklu nebuna...pasirodo, Stebuklai vyskta, tik reikia atrasti jegu kantriai laukti...Laikykites ir kurkit mintyse savo laimingas istorijas siunciu stebuklingus virusiukus 
sakau mamytes, nes tikrai noriu,kad visos jomis butumete Prisipazinsiu, kazkada visa laisva laika gyvenau siame skyrelyje, nes savo stebuklo laukiau apie 6 metukus
Pirma karta teigiamas nestumo testas buvo netiketas, nors labai lauktas, pries keturis metus, taciau beveik 20 savaiciu savo suneli praradau, gydytojai laiku neapsiziurejo, kad nestumas nesivystantis buvo ...Kaip dabar atsimenu, per Velykas guliu ligonineje, girdziu,kaip kazkur verkia kudikis, o man rieda dideles asaros, be garso...
Po sio praradimo prasidejo ilgas ir begalinis laukimas...labai laukiau savo zirniuko, bet jo vis nebuvo ir nebuvo; kai su vyru pribrendom tyrimams, likimas vel stipriai suzeide, nes pasirodo, turejom labai mazai ir labai letu spermiuku, todel gydytojai rekomendavo tik IVF. Siam brangiam zingsniui pasiryzom 2009 m. spali, taciau bandymas nebuvo sekmingas, vel laizemes zaizdas...kai netiketai 2010 m. vasari nesulaukiau menesiniu ir pati tuo netikedama pasidariau testa..pro dziaugsmo ir nuostabos asaras pamaciau du bruksniukus...norejau visiems rekti, kad tikiu stebuklais, kad be jokios pagalbos mes auginam zirniuka...taciau zirniuko taip ir neiziurejom, 2010 m. kovo pradzioje persileidau...va tada padejau taska savo mintyse, tikrai nuleidau rankas, nors MB guode, kad vistiek viskas bus gerai, juk buvo pavyke pastoti naturaliai.
2010 m. balandzio menesiniu, po ivykusio persileidimo, taip ir nesulaukiau, vel nusipirkau testuka, kuri dariau slaptai nuo vyro, kad jo neliudint, bet lyg ir nujausdama, kad vel bus stebuklas ...juosteles buvo labai ryskios, HCG skaiciukai kilo, o mes labai labai tyliai saugojom savo stebukliuka. Ir tik tada, pries pat Kaledas, kai savo suneli, sveikuti ir grazuti, laikiau ant ranku, pagaliau patikejau, kad mano gyvenime tikrai ivyko stebuklas ir kad visgi Dievas yra..
O kodel cia rasau? Visada skaitydavau tokias istorijas,dziaugdavausi kitu laime ir verkdavau, kad mano gyvenime stebuklu nebuna...pasirodo, Stebuklai vyskta, tik reikia atrasti jegu kantriai laukti...Laikykites ir kurkit mintyse savo laimingas istorijas
siunciu stebuklingus virusiukus
QUOTE(gyvatciuke @ 2011 01 18, 23:09)
Nusprendziau ir as papasakoti savo sekmingo pastojimo istorija. Dar pries metus pati sedejau siame forume ir su lengvu pavydu bei asaromis akyse skaiciau laimingas istorijas, kurios ikvepe tiketi, kad ir mums pasiseks ir Dievulis atsius angeliuka.. Visa gyvenima turejau problemu su ciklo nereguliarumu, bet niekada nemaniau kad turesiu problemu su pastojimu. Su vyru susituokeme pries astuonerius metus ir tris metus nesusilaukeme mazylio, taciau tik po tiek laiko pradejome ieskoti priezasciu. Pradejau lankytis vaisingumo klinikose, ten atrado jog turiu policistines kiausides, taciau daugiau kazkokiu priezasciu nebuvo.. taciau nesulaukiant sekmingos pabaigos nusprendeme nieko negaileti ir pameginome daryti IUI. po keliu nesekmingu proceduru pagaliau pavyko - mes pastojome. Labai dziaugiausi sia sekme, taciau .. neilgai 
Devyniolikos savaiciu nestumas del neaiskiu priezasciu nutruko, del neaiskiu priezasciu sustojo mazylio sirdute.. Atrode kad esu pats nelaimingiausias zmogus pasaulyje, zeme slydo is po koju, per asaras nemaciau kelio, galvojau kad man nelemta tureti kudikelio. Dar po menesio netekau ir savo mylimo tevelio, taigi tai buvo vienas juodziausiu gyvenimo etapu. Taciau Dievulis manes tikrai neapleido. Po keliu metu siek tiek viskas pasimirso, taciau sirdi draske draugu mazyliai, kuriu amzius vis primine apie tai jog galejome ir mes tureti tokio pat amziau maziuka, be to aplinkui buvo daug besilaukianciu mamyciu ir tai paskatino mus ir vel bandyti. Na ir vel prasidejo lankymaisi vaisingumo klinikose, ivairus tyrimai. Per ta laika paaiskejo kad turiu problemu su kraujo kresamumu, su skydliauke, taciau nenuleidome ranku ir vel bandeme. Pirmas IUI buvo nesekmingas, antrasis bandymas maneme kad irgi bus nesekmingas, nes po stimuliuojanciu vaistuku vartojimo nukeliavus pas gydytoja isgirdau nuosprendi, kad si karta ir vel nepavyks ir teks praleisti dar menesi, kadangi prisistimuliavo per daug folikulu ir butu per didele rizika daryti IUI. Taigi susitaikeme su to menesio nesekme ir tiesiog pameginome naturaliai pasikviesti savo stebukleli. Ir gydytoju nustebimui bei musu paciu dideliam dziaugsmui mums Dievulis atsiunte si stebukla be jokiu IUI Kai nestumo testas parode dvi juosteles negalejau sulaikyti asaru, po to lekiau i vaistine pirkti dar ir dar vieno NT Po keliu savaiciu sia sekme patvirtino ir gydytoja. Aisku nestumas nebuvo pats ramiausias, nuolat baiminausi kad tik viskas butu gerai, taciau siandien jau supuoju savo mazaji angeliuka ir jaudinuosi del tokiu anskciau kvailu atrodziusiu problemu kaip pilvo diegliai ir dar viena bemiege naktis Taigi, mergaites linkiu visoms neprarasti vilties, tiketi bei prasyti Dievo pagalbos ir jis tikrai visoms mums parodys jog stebuklu tikrai buna! Linkiu visoms kuo greiciau tapti sauniomis 
!
Devyniolikos savaiciu nestumas del neaiskiu priezasciu nutruko, del neaiskiu priezasciu sustojo mazylio sirdute.. Atrode kad esu pats nelaimingiausias zmogus pasaulyje, zeme slydo is po koju, per asaras nemaciau kelio, galvojau kad man nelemta tureti kudikelio. Dar po menesio netekau ir savo mylimo tevelio, taigi tai buvo vienas juodziausiu gyvenimo etapu. Taciau Dievulis manes tikrai neapleido. Po keliu metu siek tiek viskas pasimirso, taciau sirdi draske draugu mazyliai, kuriu amzius vis primine apie tai jog galejome ir mes tureti tokio pat amziau maziuka, be to aplinkui buvo daug besilaukianciu mamyciu ir tai paskatino mus ir vel bandyti. Na ir vel prasidejo lankymaisi vaisingumo klinikose, ivairus tyrimai. Per ta laika paaiskejo kad turiu problemu su kraujo kresamumu, su skydliauke, taciau nenuleidome ranku ir vel bandeme. Pirmas IUI buvo nesekmingas, antrasis bandymas maneme kad irgi bus nesekmingas, nes po stimuliuojanciu vaistuku vartojimo nukeliavus pas gydytoja isgirdau nuosprendi, kad si karta ir vel nepavyks ir teks praleisti dar menesi, kadangi prisistimuliavo per daug folikulu ir butu per didele rizika daryti IUI. Taigi susitaikeme su to menesio nesekme ir tiesiog pameginome naturaliai pasikviesti savo stebukleli. Ir gydytoju nustebimui bei musu paciu dideliam dziaugsmui mums Dievulis atsiunte si stebukla be jokiu IUI Kai nestumo testas parode dvi juosteles negalejau sulaikyti asaru, po to lekiau i vaistine pirkti dar ir dar vieno NT Po keliu savaiciu sia sekme patvirtino ir gydytoja. Aisku nestumas nebuvo pats ramiausias, nuolat baiminausi kad tik viskas butu gerai, taciau siandien jau supuoju savo mazaji angeliuka ir jaudinuosi del tokiu anskciau kvailu atrodziusiu problemu kaip pilvo diegliai ir dar viena bemiege naktis Taigi, mergaites linkiu visoms neprarasti vilties, tiketi bei prasyti Dievo pagalbos ir jis tikrai visoms mums parodys jog stebuklu tikrai buna! Linkiu visoms kuo greiciau tapti sauniomis !dziaugiuosi ir as uz jus,lb grazi istorija
, o gal prisimeni ar tau israsydavo gerti duphastom tabletes?Papildyta:
QUOTE(ideali @ 2011 03 07, 14:00)
Sveikos esamos ir busimos mamytes sakau mamytes, nes tikrai noriu,kad visos jomis butumete
Prisipazinsiu, kazkada visa laisva laika gyvenau siame skyrelyje, nes savo stebuklo laukiau apie 6 metukus
Pirma karta teigiamas nestumo testas buvo netiketas, nors labai lauktas, pries keturis metus, taciau beveik 20 savaiciu savo suneli praradau, gydytojai laiku neapsiziurejo, kad nestumas nesivystantis buvo ...Kaip dabar atsimenu, per Velykas guliu ligonineje, girdziu,kaip kazkur verkia kudikis, o man rieda dideles asaros, be garso...
Po sio praradimo prasidejo ilgas ir begalinis laukimas...labai laukiau savo zirniuko, bet jo vis nebuvo ir nebuvo; kai su vyru pribrendom tyrimams, likimas vel stipriai suzeide, nes pasirodo, turejom labai mazai ir labai letu spermiuku, todel gydytojai rekomendavo tik IVF. Siam brangiam zingsniui pasiryzom 2009 m. spali, taciau bandymas nebuvo sekmingas, vel laizemes zaizdas...kai netiketai 2010 m. vasari nesulaukiau menesiniu ir pati tuo netikedama pasidariau testa..pro dziaugsmo ir nuostabos asaras pamaciau du bruksniukus...norejau visiems rekti, kad tikiu stebuklais, kad be jokios pagalbos mes auginam zirniuka...taciau zirniuko taip ir neiziurejom, 2010 m. kovo pradzioje persileidau...va tada padejau taska savo mintyse, tikrai nuleidau rankas, nors MB guode, kad vistiek viskas bus gerai, juk buvo pavyke pastoti naturaliai.
2010 m. balandzio menesiniu, po ivykusio persileidimo, taip ir nesulaukiau, vel nusipirkau testuka, kuri dariau slaptai nuo vyro, kad jo neliudint, bet lyg ir nujausdama, kad vel bus stebuklas ...juosteles buvo labai ryskios, HCG skaiciukai kilo, o mes labai labai tyliai saugojom savo stebukliuka. Ir tik tada, pries pat Kaledas, kai savo suneli, sveikuti ir grazuti, laikiau ant ranku, pagaliau patikejau, kad mano gyvenime tikrai ivyko stebuklas ir kad visgi Dievas yra..
O kodel cia rasau? Visada skaitydavau tokias istorijas,dziaugdavausi kitu laime ir verkdavau, kad mano gyvenime stebuklu nebuna...pasirodo, Stebuklai vyskta, tik reikia atrasti jegu kantriai laukti...Laikykites ir kurkit mintyse savo laimingas istorijas siunciu stebuklingus virusiukus
sakau mamytes, nes tikrai noriu,kad visos jomis butumete Prisipazinsiu, kazkada visa laisva laika gyvenau siame skyrelyje, nes savo stebuklo laukiau apie 6 metukus
Pirma karta teigiamas nestumo testas buvo netiketas, nors labai lauktas, pries keturis metus, taciau beveik 20 savaiciu savo suneli praradau, gydytojai laiku neapsiziurejo, kad nestumas nesivystantis buvo ...Kaip dabar atsimenu, per Velykas guliu ligonineje, girdziu,kaip kazkur verkia kudikis, o man rieda dideles asaros, be garso...
Po sio praradimo prasidejo ilgas ir begalinis laukimas...labai laukiau savo zirniuko, bet jo vis nebuvo ir nebuvo; kai su vyru pribrendom tyrimams, likimas vel stipriai suzeide, nes pasirodo, turejom labai mazai ir labai letu spermiuku, todel gydytojai rekomendavo tik IVF. Siam brangiam zingsniui pasiryzom 2009 m. spali, taciau bandymas nebuvo sekmingas, vel laizemes zaizdas...kai netiketai 2010 m. vasari nesulaukiau menesiniu ir pati tuo netikedama pasidariau testa..pro dziaugsmo ir nuostabos asaras pamaciau du bruksniukus...norejau visiems rekti, kad tikiu stebuklais, kad be jokios pagalbos mes auginam zirniuka...taciau zirniuko taip ir neiziurejom, 2010 m. kovo pradzioje persileidau...va tada padejau taska savo mintyse, tikrai nuleidau rankas, nors MB guode, kad vistiek viskas bus gerai, juk buvo pavyke pastoti naturaliai.
2010 m. balandzio menesiniu, po ivykusio persileidimo, taip ir nesulaukiau, vel nusipirkau testuka, kuri dariau slaptai nuo vyro, kad jo neliudint, bet lyg ir nujausdama, kad vel bus stebuklas ...juosteles buvo labai ryskios, HCG skaiciukai kilo, o mes labai labai tyliai saugojom savo stebukliuka. Ir tik tada, pries pat Kaledas, kai savo suneli, sveikuti ir grazuti, laikiau ant ranku, pagaliau patikejau, kad mano gyvenime tikrai ivyko stebuklas ir kad visgi Dievas yra..
O kodel cia rasau? Visada skaitydavau tokias istorijas,dziaugdavausi kitu laime ir verkdavau, kad mano gyvenime stebuklu nebuna...pasirodo, Stebuklai vyskta, tik reikia atrasti jegu kantriai laukti...Laikykites ir kurkit mintyse savo laimingas istorijas
siunciu stebuklingus virusiukus tikrai tikras stebuklelis
ir as taip pat dabar darau, skaitau dziaugiuosi uz jus ir kartu verkiu, bet vis dar tyliai tikiu
kai man buvo 22 metai as pastojau pirma kart.rezultate nesivystantis nestumas... po 3 metu pastojau antra kart ir vel nesivystantis... maniau isprotesiu... tikrinausi priezastis rado citomegalos virusa bet neaktyvu pasake jog tai negalejo but priezastis nesivystanciu nestumu... veliau mes su vyru issiskyrem o po keleriu metu istekejau antra kart...nusprendziau surizikuoti pastoti.pradejau tikrintis is naujo kad rizika sumazint iki minimumo nes vis gi jau man buvo virs 35 ... man gydytojas pasake kad pas mane visiskas kiausintakiu nepraeinamumas ir kad as nepastosiu naturaliu budu.tik dirbtiniu apvaisinimu... man tai buvo smugis... bet po metu santuokos mes su vyru pameginom ir as is kart pastojau.netikejau tuo... nestumas buvo labai sunkus...visa laik buvo skausmai teko gert vaistus teko daznai tikrintis.pradzioj nestumo gydytoja mane isgasdino pasakydama kad nemato vaiko pasirode jog jis slepesi (buna ir taip )veliau ramiau pasidare kai pamaciau jo plakancia sirdute dar veliau ji plaukiojanti. o po to jis judet pradejo dabar mano sunelis jau bando vaiksciot tikrai buna stebuklu gyvenime :)beje pagimdziau budama 37...
)veliau ramiau pasidare kai pamaciau jo plakancia sirdute dar veliau ji plaukiojanti. o po to jis judet pradejo dabar mano sunelis jau bando vaiksciot tikrai buna stebuklu gyvenime :)beje pagimdziau budama 37...
QUOTE(etunad @ 2011 03 11, 02:15)
kai man buvo 22 metai as pastojau pirma kart.rezultate nesivystantis nestumas... po 3 metu pastojau antra kart ir vel nesivystantis... maniau isprotesiu... tikrinausi priezastis rado citomegalos virusa bet neaktyvu pasake jog tai negalejo but priezastis nesivystanciu nestumu... veliau mes su vyru issiskyrem o po keleriu metu istekejau antra kart...nusprendziau surizikuoti pastoti.pradejau tikrintis is naujo kad rizika sumazint iki minimumo nes vis gi jau man buvo virs 35 ... man gydytojas pasake kad pas mane visiskas kiausintakiu nepraeinamumas ir kad as nepastosiu naturaliu budu.tik dirbtiniu apvaisinimu... man tai buvo smugis... bet po metu santuokos mes su vyru pameginom ir as is kart pastojau.netikejau tuo... nestumas buvo labai sunkus...visa laik buvo skausmai teko gert vaistus teko daznai tikrintis.pradzioj nestumo gydytoja mane isgasdino pasakydama kad nemato vaiko pasirode jog jis slepesi (buna ir taip )veliau ramiau pasidare kai pamaciau jo plakancia sirdute dar veliau ji plaukiojanti. o po to jis judet pradejo dabar mano sunelis jau bando vaiksciot tikrai buna stebuklu gyvenime :)beje pagimdziau budama 37...
)veliau ramiau pasidare kai pamaciau jo plakancia sirdute dar veliau ji plaukiojanti. o po to jis judet pradejo dabar mano sunelis jau bando vaiksciot tikrai buna stebuklu gyvenime :)beje pagimdziau budama 37... labai dziaugiuosi del taves, man dabar 31m ir as taip pergyvenu kad nepavyksta vel pastot, taciau perskaicius tavaja istorija viltis atsirado
rytoj mano mazoji mergyte sves savo pirmajy gimtadieny...o as vis ziuriu i ja ir jai sakau,as turiu dukryte....mes visi trys didysis sunus vyras ir as nuo pat tos dienos kai suzinojome,jog laukiame leliuko esame kikvienas savaip laimingiausi...,as vis dar ateinu pasiskaityti laimingu istoriju,ir kiekviena kart apsiverkiu kai kazkam pasiseka sulaukti stebuklo!!!tikekite,ir tikrai jo sulauksite,kaip ir mes sulaukeme savojo...
Merginos trumpai brukstelsiu savo istorija, gal ji jums suteiks vilties ir daugiau entuziazmo, kad tikrai turesite vaikuti, net jei ciklas nereguliarus. Pries du metus uzsirasiau pas geriausia Klaipedos ginekologa, vaikuciu dar su vyru neplanavom, bet buvau jau labai pavargusi nuo kitu problemu - nuo 14 metu dingo menesines kokiems 2 metams,plaukai slinko, oda bere, po to atsirasdavo po pora menesiu ir vel isnykdavo keliems menesiams. Biski viskas apsitvarke kai pradejau pries 4 metus gyventi su MB, matyt reguliarus seksas turejo itakos, bet vis tiek, pries du metus mmm vel dingo, si kart 6 menesiam, tada gydytojas israse issaukiancius, kad padaryt hormonu tyrimus. Na ka, issauke, bet velgi tik porai menesiu ir vel dingo trims menesiams, atsimenu ta diena, kaip niekad - sako, policistines kiausides, pastoti dabar tikrai negalesi, reikia gydyti, pasidaryk kraujo tyrimus visu hormonu ir ateik uz menesio, galvosim kaip gydyti.
Na, as griztu namo, papasakoju MB kaip ir kas, na ir mes nesisaugom, vis tiek niekas ten pas mane neveikia, bet siokia tokia baime lyg ir buvo, tai myledavomes "ne iki galo".
Na, o po menesio nuejus, suzinau, kad nescia! Gydytojas laksto po ligonine, rodo visiem mano kiausidziu echoskopa ir visi ziuri i vos ne kaip stebukla, kaip cia taip gali buti, man aisku sokas. As verkiau, vyras dziauges, bet viskas tik del to, kad nesitikejau ir neplanavom. Dabar esu be galo laiminga ir dekinga likimui uz tokia dovana, labai laukiu savo maziuko ir jei galeciau laika sugrazinti atgal, tikrai darytume vel vaikeli.
Tai va, nepraraskit vilties, nes as sugebejau pastoti, be menesiniu, su policistinem kiausidem, nesisaugodama vos kelis kartus (nes ta vieninteli menesi nelabai daug ir mylejomes, kiek pamenu) ir net tai darant ne visada "iki galo". Tad viskas imanoma, kai jau maziukas nusprendzia pats ateiti i musu gyvenima...
Na, as griztu namo, papasakoju MB kaip ir kas, na ir mes nesisaugom, vis tiek niekas ten pas mane neveikia, bet siokia tokia baime lyg ir buvo, tai myledavomes "ne iki galo".
Na, o po menesio nuejus, suzinau, kad nescia! Gydytojas laksto po ligonine, rodo visiem mano kiausidziu echoskopa ir visi ziuri i vos ne kaip stebukla, kaip cia taip gali buti, man aisku sokas. As verkiau, vyras dziauges, bet viskas tik del to, kad nesitikejau ir neplanavom. Dabar esu be galo laiminga ir dekinga likimui uz tokia dovana, labai laukiu savo maziuko ir jei galeciau laika sugrazinti atgal, tikrai darytume vel vaikeli.
Tai va, nepraraskit vilties, nes as sugebejau pastoti, be menesiniu, su policistinem kiausidem, nesisaugodama vos kelis kartus (nes ta vieninteli menesi nelabai daug ir mylejomes, kiek pamenu) ir net tai darant ne visada "iki galo". Tad viskas imanoma, kai jau maziukas nusprendzia pats ateiti i musu gyvenima...
