Įveikiau nevaisingumą

Jau rašiau čia ir džiaugiausi mus aplankiusiu stebuklu, bet dabar įmetu gražiai apiformintą, gal kiek smulkiau išdėstytą mūsų istoriją.

http://www.vaisingum...mos-patirtis/89

sėkmės ir tikėjimo dar kartelį visoms-visiems

Nuostabu!!! Labai dziaugiuosi uz jus
Mes stebukliuko laukiam jau 12 metai ir labai ikvepia tokios istorijos kaip jusu!!!

nuostabu! sveikinu!

Skaitau istorijas, kad gaučiau įkvėpimo, tikėjimo... tikiuosi atgauti viltį.
Džiaugiuosi už jus.

Lietuva, jau mintinai žodis į žodį galiu atpasakoti Jūsų šeimos istoriją, bet kiekvieną kartą skaitau su tokia didele viltimi ir tikėjimu, kad gerų žmonių maldas Dievas anksčiau ar vėliau išklauso. Sėkmės Jūsų gražiai šeimai

Sveikutes! daznai paskaityneju jusu istorijas, ir taip sirdi suspaudzia, bet kazkaip niekad nesiryzdavau parasyti! Paskaitau ir pamatau, kokie laukia kryziaus keliai norint pastoti, kai yra problemu! O as dar net nepradejau spresti tu problemu, o jau 25 metai ant nosies kai paskaitau, kad kitos net 10metu gydosi.....
Esme tame, kad vyras dar nepasiruoses tureti vaiku, o as jam vis sakau, kad reikia jau pradet, nes nezinia kiek gali uztrukti .... Menesinemis nebesergu jau nuo 16metu, del per didelio sportavimo, buvau profelionaliai tam pasinesusi, tuomet dar negalvojau apie pasekmes Paskui pradejau gert KT, tikedamasi, kad gal susitv arkys ciklas ir viskas vyks jas nutraukus....geriau 5metus ir tik pries 8men nutaukiau, paziuret kas vyksta! Ir ka, nieko, buvo tik 2kartai kazkokie patepimai, kuriu menesinemis net nepavadinsi
Paskutiniu metu esu labai dideliam liudesi, vien del nezinomybes ir tai, kad nieko nedarau (laukiu kitos puses noro tureti leliu) Bet jei bus per velu O dar jau daugiau kaip metai gyvename UK...
Paskaitau jusu istorijas, tai ir dziugu, ir graudu, ir kazkiek ikvepia...... Labai noreciau kada nors ir as cia parasyti savo istorija su laiminga pabaiga
Sekmes visoms jums!!!

Siulau susimastyti, as ir laukiau laukiau, o kai pradejom gaminti leliuka (jau pries 2,5 metu) ir kaip paaiskeja, kad yra dideliu problemu tada ir as galvoju, kad reikejo anksciau apie tai susirupinti Tikiuosi ir as cia patalpinsiu gera istorija Sekmes visoms

Sveikos, mergaites,
ilgai skaitinejau puslapius nesulaukiancioms gandro, vis nedrisdama parasyti, bet pagaliau isdrisau, is esmes paskatinta minties, kad, o gal bent vienai is jusu pades mano patirtis... Tai butu nuostabu.

Vaikiuku su vyru laukeme 3 metus, aisku, gal atrodo ne tiek jau ir daug, taciau pakako visko - vilties ir nusivylimu, asaru ir pokalbiu apie tai, o kas toliau, jei ir vel nepavyks?, minciu apie tai, kad gal reiktu vyrui dovanoti sansa, nes su kita moterimi galbut jam pavyktu. Aplinkui apsivaikavo ne tik draugai, bet net ir artimiausi "jaunikliai" gimines...
Zodziu, nuejome standartini kelia nuo naturaliu bandymu, per kelis IUI ir du IVF, ir nei viena karta is visu tu bandymu (isskyrus paskutini IVF) embrioniukai neuzkibo - menesines prasidedavo metodiskai, be jokio velavimo, o jei kada ir paveluodavo diena kita, tai kraujo tyrimo rezultatai buvo aiskus ir vienareiksmiai - nieko.
Atlikom visus imanomus tokiu atveju tyrimus - viskas super, abu sveiki, jokiu priezasciu nevaisingumui nematyt, na tik suderinamumo testo rezultatai rode, kad vyro spermiukai zusta mano gleivese, bet gydytojai patare to nesureiksminti, mat tyrimas nera tikslus, be to ir vaistai nuo nevaisingumo tirstina gleives ir pan. Is kitos puses, visiskas nesuderinamuma indikuoja neapsivaisine embrioniukai, o kai dareme I IVF - jie apsivaisino ir netgi puikiai.
Ir vel turbut labai zmogiska, kad po tokiu "super" rezultatu neaugant pilvui pradedi zmogus ieskoti alternatyviu gydymo budu. Perejau kelis homeopatus, net pas bioenergetika isdrisau nugurinti. Ir ka jus sau galvojete? Paskutinio mano aplankyto homeopato pakako, kad pradeciau labiau dometis grybeliu (vadinama candida) ir ji gydytis. Visada turejau sia problema, sakydavau daktarams, taciau pastaruoju metu ginekologai jos nematydavo, tyrimai nerodydavo ir quit, daignoze - sveika, toliau darom dirbtinio apvaisinimo proceduras ir tiek. Klausiau daktaru, ar recidyvine candida gali itakoti nevaisinguma, bet atsakymas budavo "ne, o be to jus jos ir neturite" Bet tas zmogus man labai itikinamai ir aiskiai pasake, kad as sia suaktyvejusia bakterija turiu ir kol jos neissigydysiu, apie joki nestuma negali buti ir kalbos. Na ka gi, jo zodziai priverte nueiti pas specialista - i Odos ir veneriniu ligu dispanceri, daktare pasitaike super. Ji patvirtino, kad candidos gali nesimatyti, o kadangi as jauciu jos pozymius, ji mane gyde pagal klinikinius parodymus. Taip pat susiradau literaturos pati, pradejau laikytis specialios candidos dietos, kurios esme - jokio cukraus ir visu kitu produktu, kurie virskinimo metu skyla i cukru. Grieztai su savotisku apsedimu sios dietos laikiausi daugiau nei menesi, stiprinau imuniteta, vardojau gerasiais bakterijas ir isdrisau pagaliau pakartoti seniai suplanuota IVF.
Ir ka jus sau galvojate? Si karta, pirma karta po tiek bandymu mums pagaliau uzkibo!!!! Apie emocijas ir ju israiskas turbut neverta nei sakyti - pradioje nepatikejau, paskui apsiverkiau, o paskui atsliukino baime... zodziu, viskas, kaip ir turi buti, o neseniai suzinojau, kad prikibo abi isodintos brangenybes , zodziu, visu 100 proc:) Keisciausia buvo tai, kad si karta patys su vyru buvome visiskai "nurase", nes nors isodino 2 geriausiaus embrioniukus, kitus (irgi tikrai neblogus) paliko auginti iki blastocistu, bet jie eme ir nei vienas neuzaugo... Issiverkeme po tokios zinios ir pradejome svarstyti donorystes galimybes, manydami, kad musu abieju lasteles tiesiog neuzauga... Bet pasirodo, si karta Dievulis buvo nusprendes kitaip:)

Nors pradzia buvo sunki (hiperstimuliacija, ligonine, lasalines ir kt.) svarbiausia visoje sioje istorijoje mums yra tai, kad nepaisant galutinio rezultato, mes su vyru pagaliau zinome, kad vis gi galime pastoti ir Dievuliui leidus, si karta arba kazkada veliau vis tiek turesime savo kliackiuku:)

As asmeniskai esu isitikinusi, kad jei mano dieta ir nebuvo pagrindinis faktorius (nors pagal visa savo seka man kaip tik atrodo priesingai), tai ji bent jau pagerino mano organizmo bukle tiek, kad to pakaktu rezultataui pasiekti. Pamaniau, o gal kur nors tarp visu situ sauniu moteru yra tokiu, kurios turi panasia beda ir net nezino apie tai, kad ji gali trukdyti? Ir gal bent kuriai nors si informacija ir mano patirtis pravers...
Na, o jums visoms visoms laukiancioms stebuklo noriu palinketi kuo greiciau patirti tas dziaugsmo asaras, pamacius skaiciukus, kai smegenys dar nesuvokia zinutes, bet sirdis jau verciasi lauk:) Ir saugaus, ramaus ir sekmingo nestumo!
Zodziu, barstau virusus i visas puses!!!

Sveikinu tave Linulka80 Tavo istorija dar viena is tu,kurios vel atstato zeme po kojom ir nora eiti pirmyn

Linulka80, labai dziugu del to, kad Jums pavyko!!! Linkiu sklandaus ir ramaus (kiek imanoma su dviem leliukais ) nestumo
Pas mane panasi problema (kas liecia pienlige). Jokie tepineliai jos nerodo, o jos pozymius beveik pastoviai jauciu antroj ciklo pusej. Gal gal parasyti to homeopato ir gydytojos is Kauno gatves pavarde? Ar cia gydytoja ginekologe? Kaip ji tave gyde? Ar ilgai truko gydyymas? Jeigu nenori cia plestis, buciau labai dekinga, jei parasytum man i AZ

Aciu mergaites uz ikvepiancias istorijas!

Linulka sveikinu ir turiu klausimeli: kokius tu pozymius jausdavai? kiek suprantu isskyru nebuvo nes daktarai nemate?
Siaip kiek girdejus kandida daug zmoniu turi, tik matyt vieniems ji viska gadina kitiems ne itin..

neimanoma nesigraudinti,skaitant visas laimingai pasibaigusias istorijas...nors vienas vaikas jau paauglystes takus mina,o mazoji mama tetia taria,visada sugryztu i sita skyrely...ir paskaitinejus sias visas nesvarbu kiek laiko belaukiant stebuklo,ir jy pagavus istorijas,pasidaro taip gera,ramu...sekmes visoms seimoms einancioms siuo sunkiu nezinomybes keliu!