Po balto angelo sparnu....

nu sveikos.


Atsakau STT apie Kaledini pyraga.

tai vakar su vyru paziurejom kaip mazasis musu pyragas gyvena. (nes kaip sakiau, kepiau 2 viena maza, kita dideli).
sakom, gal jau supelyjo ir kirminais apejo

ale ne
grazutis, svoris dvigubai padidejo. toks sunkus sunkus, paderkes jau. tai kita savaitgai laistysiu brendziu. jauciu bus superinis
bandziau ta didiji pakelt, tai nepakeliau, ziauriai sunkus. teks jau vyrui ji nukelt

o cia tai pyragas jei nepaslaptis, koks jo pavadinimas

Va sitoks

na stt, kaip tu, nieks nepajudejo?

Aš pernai rudenį irgi "apsišaukiau" . Susiruošėm visi trys į turgų, vyras ragina greičiau kuistis, mažę jau aprengiau, pati greitai striukę ant pečių, į batus - ir lekiam. Apvaikščiojom visą turgų, kitas parduotuves, su pažįstamais pakalbėjom. Nuėjom iki bankomato, stovim eilėj - kažkaip jaučiu, kad ne itin patogu. Trypčioju, trypčioju, nuleidžiu akis žemyn -viena koja apauta su rudu batu, kita - su juodu ir dar ant kablo..... Vyrui pasisakiau, tik kai parvažiavom namo .





Ačiū, mielosios - daug geriau. Vyras taip išmasažavo su tais tepalais vakar prieš miegą, kad suveikė stebuklingai. Šiandien tik maudžia, bet jau ir vairuot galiu, ir pasukt į šoną ( vakar tai sukdavaus visu "korpusu" )

nu su manim kartais gryna beda, as matyt kaip parasau tai atrodo, kad baisingai isizeidziu as kazkas panasaus. Nu gi visai cia nebuvo minties kazkaip negraziai atsakyti itavo klausima, as tik retoriskai norejau padiskutuoti, ar tas bendrinis terminas taikomas gedejimo paskutinei fazei is tiesu tinka musu angeleliu mamu atzvilgiu, o nuskambejo kaip kokia kritika . Sorry jjurgitas

is tiesu nera tikriausiai kazkokiu ryskiu terminu susitaikymui, bet viena kas ziuriu mums visoms panasu, kad atejus susitaikymui skausmas neisnyksta, sugrizta tik noras "nesusigadinti " gyvenimo toliau, kazkaip bent jau man tas faktas pasidare zymiai svarbesnis nei buvo pries netekti - ar tai gerai ar blogai n ezinau, bet gal is to kas gero iseis ...


Aciu mergytes uz palaikyma

toks pyragas populiarus anglijoj, jie vadina tradiciniu, bet nezinau ar tikrai ar jie cia tik savinasi . as pati niekad nedariau, nusiperku . bet viena bendradarbe neseniai mus vaisino tokiu, pora savaiciu nokino.

nu va - super - šaunu
liko tik vyrą nukankint gerai ir vizitas pas gyd

o kaip tau jo kvapas pasakyk man????
pas mane brendžiu dvokia ir viskas... o mano irgi be galo sunkus.
o tavo irgi toks kietas - akmeninis....?
man nelabai jis patinka - nu žiūrėsim, kaip bus toliau

sustojo - nafik

Sveikos,
STT jau vis kažkoks vyksmas gimdymo link Atidariau spintos dureles, kur mažosios išaugti drabužėliai sudėti, stalčių negaliu atidaryti per žemai - mažoji iškraustys plaukai mano visada palaidi. Laukiam.....
Vaivos juosta kaip tavco kaklas, ar bent kiek pagerėjo?
Baltoji avyte kaip tavo plaučiai laikosi? Gal jau visiškai išsigydei?
Biciule laukiam tavo tyrimukų, bet tikiu kad tau viskas bus gerai

O man teko kai angelėlę nešiojau mėnesį ligoninėje pragulėti. Ir niekas nesusiprato man didžiąją atvešti kai mamos paprašiau atvešti Justę, tai ji pasakė ko čia vaiką po ligonines tampyti.... Pykau ant vyro kad neatvežė didžiosios, galėjo nors su autobusu atvažiuoti abu. Kai vyras paskambindavo duodavo su Juste pakalbėti.... Po to nueidavau į tualetą išsiverkti.... Kai grįžau iš ligoninės Justė žaidė kieme, taip ir stovėjom abi viena į kitą žiūrėdamos, kokia ji man pasikeitus atrodė... Tik kai pakviečiau kelis kartus, tada atėjo, paėmiau už rankos ir nusivedžiau namo. Keistas jausmas - atrodo kad nebe tas vaikas, svetimas, iš naujo teko pratintis......
Kaip atrodo susitaikymas su netektim žiūrint per 10 metų prizmę Metus negalėjau patikėti kad taip nutiko, laukiau stebuklo.... Po metų atėjo supratimas kad niekas nepasikeis.... Prasidėjo egzistavimas, paskui pasinėrimas į darbą... Atmintis užblokavo skaudžius prisiminimus..... Bet per tuos 10 metų nebuvo nė dienos kai apie ją negalvočiau, kartais tai būdavo skaudūs prisiminimai per metines, jos gimimo dieną, bet dažniausiai su džiaugsmu prisimindavau tą laiką kai ji buvo su manim.... Gyvenimas kitomis spalvomis nušvito kai gimė mažoji, atsirado naujas postūmis gyventi, nauji rūpesčiai. Tik tą gynybinį šarvą labai susilpnino baimės dėl mažosios, kartais net menka smulkmena sugrąžina į praeitį... Džiaugiuosi savo mažąja kiekvieną dieną Tik išliko kažkas panašaus į dvasinį paralyžių - norėtus lėkti ką nors daryti, bet sustoji - atrodo kad kojos būtų akmeninės... Bet tai ne dėl netekties, ko gero netektis tik pagilino tą būseną, o gal neviltis dėl kitų dalykų užtęsė gedėjimą...

parejus namo prisikepiau sojos kepsniuku su suriu ir ryziais labai jau skanu man, tik pamirsau soja pasudyt tai tokie biski nesurus gavosi

ir einu tinginiaut, pamegsiu, pasiuvinesiu i sokius neisiu, bo labai pilva skauda atrodo, kad peiliu pjautu

kapas tai geras biskiuka uzsiuodzia brendziukas, net nedaug. siaip tai labai skaniai kvepia, as siek tiek cinamon dejau, tai biskiuka ir cinamonas uzsiuodzia
o kad butu labai kietas, tai ka as zinau. nu jis netoks, tai tie biskivitiniai, nu bet ne akmeninis.
o man jis labai patinka

VAU KOKS FAINAS


ne tikrai nepykstu, tiesa pasakius nemoku pykti, o jei ir pasiseka supykt, tai tik 5 minutem
skausmas visada lieka sirdyse ir mintyse darbar pasidariau be galo jautri, ziuriu filma-zliumbiu, skaitau apie vaikus-zlumbiu, tiesiog visur zliumbiu jei kalba pasisuka apie vaikus o ypac nuskriaustus, paliktus


labai skaudu, kai taip nutinka atrodo kad kas sirdi pleso, drasko