Panašūs simptomai buvo mano mamai jai nustatė:
REUMATOIDINIS ARTRITAS
Įmetu informaciją ką suradau apie šią ligą, gal kam pravers
Reumatoidinis artritas tai lėtinė, nuolat progresuojanti uždegiminė sąnarių liga, dažnai pažeidžianti ir kitus organus raumenis, plaučius, širdį, kraujagysles, odą, nervus ir akis. Juo serga apie 1% gyventojų, dažniau vidutinio amžiaus moterys.
Ligos priežastys
Reumatoidinis artritas yra autoimuninė liga dėl nežinomų priežasčių organizmo imuninė sistema neatpažįsta savo ląstelių, reaguoja į jas kaip į svetimas, pažeidžia jas. Prasideda lėtinis, pats save palaikantis uždegimas. Pirmiausia pažeidžiama sąnarį gaubianti ir sąnarių skystį gaminanti tepalinė plėvė, vėliau kremzlės, sausgyslės, kaulai, kiti organai. Autoimuninio proceso paleidėjai nėra žinomi. Manoma, kad jais gali būti: virusinė ar bakterinė infekcija, paveldėtas polinkis sirgti šia liga, imuninės sistemos defektai, hormoniniai bei aplinkos faktoriai, fizinės ir psichinės traumos.
Simptomai
Sąnarių skausmas
Kūno masės mažėjimas
Nuovargis
Odos mazgeliai
Sąnario patinimas
Rytinis sąnarių sustingimas
Sąnarių deformacijos
Raumenų silpnumas
Sumažėjusi plaštakų jėga
Akių sausumas
Ligos eiga
Reumatoidinis artritas lėtinė liga. Ji gali prasidėti staiga ar pelengva, iš pradžių pažeidžiami vienas ar keli sąnariai. Dažniausiai ligos pradžioje žmogus skundžiasi tik trumpalaikiu rytiniu sąnarių stingimu, sąnarių skausmais keičiantis orams. Vėliau atsiranda tipiški simptomai: sąnarių skausmas stiprėja, užtrunka iki valandos ar ilgiau (priklausomai nuo ligos aktyvumo), sąnariai patinsta. Dažnai artritas būna simetriškas t.y. vienu metu sutinsta ir vienos, ir kitos rankų tie patys sąnariai. Ligai būdinga banguojanti eiga su paūmėjimais ir ramybės periodais, tačiau liga tęsiasi visą gyvenimą, progresuoja, deformuoja sąnarius, neretai sukelia negalią, gali atsirasti kieti neskausmingi mazgeliai po oda alkūnių srityje, ar plaštakose. Raumenys susilpnėja, sumažėja plaštakų jėga.
Kartais reumatoidinis artritas pažeidžia ir kitus organus: širdį (gali būti perikarditas, miokarditas, širdies vožtuvų pažeidimas), plaučius (pleuritas, pulmonitas), kepenis, inkstus, akis, gali išsivystyti anemija (mažakraujystė), osteoporozė.
Komplikacijos
Pats reumatoidinis artritas nekelia pavojaus gyvybei, tačiau gali atsirasti grėsmingų komplikacijų: inkstų amiloidozė, vidaus organų pakenkimas, taip pat gydymo sukeltos komplikacijos, kurios gali būti pavojingos. Dėl reumatoidinio artrito atsiranda gyvenimo būdo pokyčiai, negalia, sergantysis gali tapti priklausomas nuo aplinkinių žmonių, visiškai prikaustytas prie invalido vežimėlio ar lovos.
Tyrimai
Kartais gali praeiti keletas mėnesių, kol reumatoidinio artrito diagnozė tampa aiški. Diagnozei nustatyti atliekama:
1. sąnarių rentgenogramos;
2. bendrieji tyrimai jie parodo uždegiminio proceso aktyvumą;
3. kraujyje gali būti aptiktas ligai būdingas reumatoidinis faktorius;
4. sąnario punkcija (įdūrimas į sąnario ertmę plona adata) bei gauto sąnarinio skysčio ištyrimas.
Gydymas
Nėra vaistų, galinčių išgydyti reumatoidinį artritą, tačiau laiku pradėjus tinkamą gydymą (geriausia per pirmą ligos pusmetį) galima pristabdyti ligos progresavimą ar pasiekti ilgalaikio palengvėjimo. Gydymą turi paskirti gydytojas-reumatologas! Gydymui naudojami vaistai:
1. Baziniai medikamentai (ligą modifikuojantys vaistai) vaistai, veikiantys patį ligos vystymąsi. Jie mažina uždegimo aktyvumą, stabdo ligos progresavimą, tačiau gali sukelti ir nemažai šalutinių reiškinių, dėl kurių jus perspės gydantis gydytojas. Kiekvienas, sergantis reumatoidiniu artritu, turi būti gydomas bent vienu iš šių vaistų. Išimtys daromos tik tuomet, kai yra rimtų gretutinių ligų, arba šių vaistų negalima vartoti dėl atsiradusių komplikacijų. Pagrindiniai šios grupės vaistai: antimaliariniai vaistai (chlorochinas ir hidroksichlorochinas), sulfasalazinas, leflunomidas, aukso preparatai, imunosupresantai: azatioprinas, metotreksatas, ciklofosfamidas; kiti.
2. Gliukokortikoidai (prednizolonas, metilprednizolonas) tai hormonai, slopinantys uždegimus. Jų gali būti skiriama tabletėmis gerti, injekcijomis į raumenis, veną, ar į labiausiai pažeistus sąnarius. Paūmėjimo metu skiriamos didesnės jų dozės, vėliau dozė mažinama iki palaikomosios. Mažinimo tempą ir dozės dydį turi nustatyti gydytojas!
3. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (diklofenakas, voltarenas, naproksenas, indometacinas, ketoprofenas, piroksikamas, kiti) šie vaistai sumažina skausmą, patinimą, kitus uždegimo simptomus, tačiau jie nestabdo ligos progresavimo.
Gydymui gali būti taikomos fizioterapinės procedūros, masažas. Jei sąnariai labai skausmingi ar deformuoti, gali tekti nešioti specialius įtvarus (tačiau dauguma jų yra skirti ne visai dienai jie turi būti reguliariai nuimami, o sąnariai mankštinami). Kai kuriais atvejais prireikia chirurginio gydymo sąnarių protezavimo ar sąnarius koreguojančių operacijų.
Vaistai ir kitos med. priemonės:
Recoxa
Patarimai
Maistas turi būti kaloringas, su pakankamu angliavandenių, riebalų, baltymų, vitaminų ir mikroelementų kiekiu. Rekomenduojama gyvulinius riebalus keisti augaliniais ar žuvų taukais (žuvų dieta kuomet mėsos produktai keičiami žuvimi).
Judesiai jūsų sąnariams yra būtini. Nemankštinami sąnariai praranda lankstumą, stingsta, aplinkiniai raumenys silpnėja. Rekomenduojami bendri pratimai, neperkraunantys sąnarių vaikščiojimas, plaukimas. Yra ir specialūs fizinių pratimų kompleksai, kurių išmokys kineziterapeutas. Šiuos pratimus atlikite nors kartą per dieną. Tačiau jei po mankštos jaučiate skausmą, kuris užtrunka ilgiau nei dvi valandas pratimai buvo per daug intensyvūs.
Fizinį aktyvumą derinkite su poilsiu. Ūmaus uždegimo metu sąnariams reikalinga ramybė tuomet sumažinkite fizinį aktyvumą ir daugiau ilsėkitės. Tačiau uždegimui rimstant vėl pradėkite mankštintis.
Vartokite gydytojo paskirtus vaistus, ir nenutraukite jų (ypač bazinių medikamentų) nepasitarę su gydytoju. Staiga nutraukti hormoninių vaistų vartojimo negalima. Vienu metu vartokite tik vieną nesteroidinį vaistą nuo uždegimo.
Avėkite patogią avalynę. Naudokite lengvesnius namų apyvokos daiktus, įrankius storomis rankenomis. Jei ilgesnį laiką gulite lovoje, kelis kartus per dieną keiskite sąnarių padėtį. Miegokite ant kieto pagrindo, nedėkite pagalvės po sulenktais keliais.
Sergančiųjų reumatoidiniu artritu nemedikamentinio gydymo programa
LITERATŪROJE NURODOMA, KAD REUMATOIDINIU ARTRITU SERGA MAŽDAUG 0,5-1 PROC. SUAUGUSIŲ ŽMONIŲ. LIETUVOJE KASMET UŽREGISTRUOJAMA APIE 1200 NAUJŲ REUMATOIDINIO ARTRITO ATVEJŲ. ŠIA LIGA MOTERYS SERGA 2-3 KARTUS DAŽNIAU NEGU VYRAI. REUMATOIDINIU ARTRITU GALI SUSIRGTI BET KOKIO AMŽIAUS ŽMONĖS, TAČIAU YPAČ DAUG SUSERGA 5-6 GYVENIMO DEŠIMTMETĮ.
Sergant reumatoidiniu artritu sąnarių pažeidimas ir negalia per 10-20 metų lėtai progresuoja. Koreliacija tarp sąnarių pažeidimo ir negalios pasiekia maksimumą maždaug po 8 metų nuo ligos pradžios. Tyrimai parodė, kad daugumos ligonių būklė pagerėja, kai gydymo programa sudaroma kiekvienam pacientui individualiai. Svarbu, kad pacientas aktyviai ir visavertiškai dalyvautų planuojant ir skiriant gydymo priemones.
Pagrindiniai reumatoidinio artrito gydymo programos tikslai yra skausmo mažinimas, sąnarių judesių amplitudės išlaikymas ir didinimas, raumenų stiprinimas, sąnarių deformacijų išvengimas, jau esamų deformacijų korekcija ir ligonių gyvenimo kokybės gerinimas. Gydymo taktika priklauso nuo ligos trukmės, aktyvumo ir individualių ligonio savybių.
Gydytojai turėtų didinti ir paciento atsakomybę už gydymo rezultatus. Į gydymo programą reikėtų įtraukti ir savarankišką gydymąsi.
Gydymo programa susideda iš:
1. Medikamentinio gydymo.
2. Pacientų mokymo.
3. Fizinių pratimų.
4. Fizioterapijos priemonių.
5. Sąnarių tausojimo.
6. Kompensacinių priemonių ir įtvarų
pritaikymo bei naudojimo.
7. Taisyklingos mitybos.
8. Skausmo malšinimo.
Pacientų mokymas
Pacientų mokymas tai pirmas žingsnis gydant artritą. Mokymas yra gydymo piramidės pamatas, kuriuo grindžiama visa gydymo programa. Tai pigus, neturintis nepageidaujamo poveikio metodas, priimtinas ligoniams, jų šeimos nariams ir gydytojams.
Ligonius reikia pradėti mokyti ne tik tada, kai sunkiai pažeisti sąnariai, bet ir esant ankstyvai ligos stadijai taip sulėtinamas ligos progresavimas (vėliau nustatomi radiologiniai pokyčiai). Gydant pacientus pravartu pateikti žinių apie reumatoidinį artritą, paaiškinti, kaip tausoti sąnarius, kada ir kaip naudoti pagalbines ir kompensacines priemones, įtvarus, patarti, kokius daryti fizinius pratimus. Mokymo programa yra vienodai efektyvi tiek esant dideliam, tiek ir mažam ligos aktyvumui.
Mokymo rezultatai priklauso ir nuo informacijos pateikimo. Formalus ligonių mokymas nepagerina jų sveikatos.
Mokymo programos tikslas yra padėti ligoniams pakeisti elgseną, todėl efektyvūs mokomieji, t.y. elgesio metodai. Taikant pastarąjį būdą daugiau laiko skiriama savarankiškam ligonių gydymuisi, pakartotinėms demonstracijoms, gautai informacijai pakartoti, įgytiems įgūdžiams įtvirtinti, namų programai sudaryti ir jai įdiegti į kasdienį gyvenimą.
Pacientams būtina pabrėžti, kad fiziniai pratimai ir sąnarių tausojimas turi tapti jų kasdienio gyvenimo dalimi.
Fiziniai pratimai
Fizinis aktyvumas sergant reumatoidiniu artritu yra svarbi priemonė uždegimui ir skausmui mažinti, funkcijoms išsaugoti ir gerinti. Mokslinių tyrimų rezultatai įrodė, kad fiziniai pratimai neblogina sergančiųjų reumatoidiniu artritu būklės. Atliekant pratimus liga nesuaktyvėja, uždegimas nesustiprėja.
Fiziniai pratimai naudingi, nes juos atliekant: sąnariai išlieka judrūs, sustiprėja raumenys, būna stabilesni sąnariai ir stipresni kaulai, lengviau atlikti kasdienius darbus, pagerėja bendra savijauta (pagerėja miegas, širdies darbas, sumažėja depresija).
Rekomenduojami įvairių tipų pratimai. Dažniausiai taikomi šie:
1. Sąnarių judesių amplitudę palaikantys pratimai.
2. Raumenis stiprinantys pratimai: izometriniai ir izotoniniai.
3. Ištvermę didinantys pratimai: vaikščiojimas, pratimai vandenyje ir plaukimas, važiavimas dviračiu, geriau stacionariu.
Tinkamiausias laikas pratimams kai sąnariai mažiausiai sustingę ir skausmingi ir kai pacientas turi pakankamai laiko jiems atlikti. Jei po pratimų sąnarius skauda ilgiau negu dvi valandas arba jeigu kitą dieną skausmas ir sąnarių sustingimas didesnis negu paprastai, reiškia, kad ligonis per stipriai mankštinosi ar dirbo.
Rekomenduojami pratimai ir jų intensyvumas priklauso nuo ligos aktyvumo ir sąnarių pažeidimo.
Fizioterapijos priemonės
Vakarų šalių literatūroje iš fizioterapijos priemonių dažniausiai minima balneoterapija (gydymas mineraliniais vandenimis), termoterapija ir lazerio terapija, gerokai rečiau elektros procedūros. Rytų Europos šalių mokslininkai rekomenduoja taikyti elektros procedūras visose reumatoidinio artrito stadijose.
Balneoterapija tai viena iš seniausių artrito gydymo būdų. Vienas iš šios terapijos tikslų mažinti sąnarių skausmą ir pagerinti ligonio savijautą. Nors ji gana plačiai taikoma ir gauta teigiamų gydymo rezultatų, vis tik vienareikšmiškai teigti apie teigiamą balneoterapijos poveikį dėl mokslinių tyrimų trūkumo dar negalima.
Fizioterapijoje gana plačiai taikoma žemo dažnio lazerio terapija. Lazerio terapijos efektyvumas reumatoidiniam artritui gydyti irgi dar nėra iki galo įrodytas, taip pat trūksta duomenų apie taikytiną lazerio bangos ilgį, gydymo trukmę, dozę bei procedūros taikymo vietą, kad būtų gautas maksimalus teigiamas gydymo efektas. Po lazerio terapijos sumažėja skausmas, sutrumpėja rytinis sąnarių sustingimo laikas, tačiau nepakinta sąnarių judesių amplitudės, sąnarių tinimas. Reumatoidinio artrito atveju lazerio terapiją rekomenduojama taikyti mažiausiai 4 savaites.
Rusų autoriai siūlo ir elektrinės fizioterapijos procedūras. Ūminiu periodu UAD (ultraaukšto dažnio terapija), vėliau elektroforezę su analginu, acetilsalicilo rūgštimi, novokainu, hidrokortizonu ir kitais medikamentais. Uždegimui sumažėjus ultragarso terapiją, magnetoterapiją. Esant minimaliam ligos aktyvumui ir artralgijoms, tinka sinusinės moduliuotos arba diadinaminės srovės.
Šiluma ir šaltis, kaip papildoma gydymo priemonė, dažnai taikoma sergantiesiems sąnarių ligomis. Vietinės procedūros yra populiaresnės už bendrąsias. Šiluma atpalaiduoja sąnarius ir raumenis, mažina skausmą ir sąnarių sustingimą, pagerina kraujotaką. Ją rekomenduojama naudoti skausmui ir raumenų spazmui mažinti, esant sumažėjusioms sąnarių judesių amplitudėms.
Veikiant šalčiui susitraukia kraujagyslės, todėl mažėja organizmo atsakas į ūminį uždegimą. Dėl padidėjusio skausmo slenksčio sumažėja skausmas. Ledo dedama, kai yra tinimas, raumenų spazmas, ūminis artritas ar traumos. Kaip rodo patirtis, pacientai labiau mėgsta šilumos negu ledo procedūras. Šiluma dedama 15-20 minučių, ledas 10 minučių. Kadangi nebuvo nustatyta žalingo šilumos ar ledo poveikio, tokias procedūras pacientai gali savarankiškai atlikti namuose.
Sąnarių tausojimas
Smarkus sąnarių ir raumenų funkcijos sumažėjimas mažina sergančiųjų reumatoidiniu artritu darbingumą ir gebėjimą apsitarnauti. Esant neatitaisomoms pirštų deformacijoms, būtina lavinti išlikusias ir kompensacines funkcijas bei pagal galimybes didinti plaštakų jėgą.
Sąnarių tausojimas tai technika, kurios mokomi reumatoidiniu artritu sergantys žmonės. Tai yra alternatyvių veiksmų naudojimas dirbant kai kuriuos darbus, darbų ribojimas, pagalbinių priemonių ir įtvarų naudojimas, darbo ir poilsio režimo laikymasis ir pan.
Sąnarių tausojimo tikslai: skausmo ir uždegimo bei sąnarių apkrovos, deformacijos rizikos, naudojant kompensacines ir pagalbines priemones, mažinimas, pažeistų sąnarių alternatyvių judesių naudojimas kasdieninėje veikloje.
Pacientai turi išmokti taisyklingos kūno laikysenos, taisyklingai kelti daiktus (daiktą kelti abiem rankomis), kontroliuoti kūno svorį, pritaikyti savo darbo vietą, aplinką (virtuvėje naudoti įrankius ilga rankena, buityje naudoti kuo daugiau elektros prietaisų, kurie pakeistų (palengvintų) rankų darbą, naudoti lengvesnius namų apyvokos daiktus), planuoti dienos darbus ir poilsį (rekomenduojama per dieną atlikti tik vieną namų ruošos darbą: skalbti drabužius arba valyti vonios kambarį), atlikti veiksmus taip, kad dirbtų didesni ir stipresni sąnariai (alkūne spausti durų rankeną, delnu jungiklius ir pan.).
Svarbu paaiškinti pacientams stengtis, kad pagerėjus būklei, reikia ir toliau tausoti sąnarius, nes tik taip bus užtikrinama geriausia galima jų funkcija.
Įtvarai bei kompensacinės priemonės
Įtvarai, rekomenduojami sergantiesiems reumatoidiniu artritu, būna standartiniai arba pagaminti individualiai. Esant plaštakų ir riešų pažeidimui, naudojami funkciniai ir ramybės įtvarai. Funkciniai įtvarai imobilizuoja riešą, tačiau netrukdo pirštų funkcijoms. Ramybės įtvaras uždedamas nakčiai, kad pailsėtų riešas ir plaštakos sąnariai. Įtvarai naudojami tik tuo atveju, jeigu jie sumažina skausmą ir/arba pagerina plaštakos funkciją, pvz., odinis įtvaras turėtų būti naudojamas dirbant sunkesnius darbus; užsidėjus plastikinį galima dirbti vandenyje.
Esant kojų sąnarių pažeidimui, naudojami kelių, čiurnų įtvarai, dėvima ortopedinė avalynė.
Kai stipriai pažeisti kojų sąnariai, rekomenduojamos ir kompensacinės priemonės. Tai gali būti lazda, ramentai ar vaikštyklės. Šios priemonės sumažina krūvį, tenkantį kojų sąnariams. Jeigu stipriau pažeisti tik vienos pusės kojų sąnariai, tikslinga naudoti lazdą. Ji turi būti laikoma sveikos ar mažiau pažeistos kojos pusėje. Jeigu stipriai pažeisti abiejų kojų sąnariai, rekomenduojama naudoti dvi lazdas, ramentus arba vaikštyklę. Ramentai ir vaikštyklė suteikia didesnį stabilumą ir sumažina kojoms tenkantį krūvį labiau nei lazda.
Mityba
Sergančiojo asmens mityba turi būti gerai subalansuota ir visavertė. Subalansuota mityba tai mityba, kurią sudaro įvairūs maisto produktai iš keturių pagrindinių grupių: mėsa, žuvis ir paukštiena; pieno produktai; vaisiai ir daržovės; duona ir kiti grūdinių kultūrų produktai.
Nėra įrodyta, kad kokia nors speciali dieta arba konkretus maisto produktas turėtų esminės įtakos ligos eigai. Keleto tyrimų rezultatai rodo, kad žuvų taukai (juose gausu omega-3 riebalų rūgščių) gali duoti tam tikrą teigiamą poveikį. Omega-3 riebalų rūgštys sutrikdo prostaglandinų ir leuko-trienų sintezę, nes jai reikia arachidono rūgšties, kurios nėra žuvų taukuose, todėl ir sumažėja uždegimas.
Optimaliausia, jei kasdien gaunamų kalorijų kiekis atitinka dienos kalorijų poreikį.
Yra nuomonė, kad reumatoidinio artrito atveju gali padėti maisto papildai, kurie skatina sąnario kremzlinio audinio atsistatymą.
Pateikiamos kelios taisyklingos mitybos rekomendacijos:
1. Kadangi sergantiesiems reumatoidiniu artritu yra didesnė osteoporozės rizika [osteoporozė vystosi tiek dėl ligos, tiek ir dėl gydymo steroidiniais hormonais], būtina kasdien vartoti pieno produktus, kad organizmas gautų pakankamai kalcio. Jei pieno produktai blogai toleruojami, reikia vartoti kalcio papildų.
2. Rekomenduojama palaikyti optimalų kūno svorį. Esant antsvoriui, kojų sąnariai gauna didesnį krūvį, todėl ypač reikia vengti saldumynų ir alkoholio, nes jie turi daug tuščių kalorijų.
3. Rekomenduojama vartoti liesus maisto produktus juose yra mažai riebalų ir cholesterolio.
4. Dietoje turi būti gausu vaisių, daržovių ir grūdinių kultūrų. Jie pagerina žarnyno veiklą bei turi daug vitaminų. Vaisiai ir daržovės, kurių sudėtyje yra daugiau vandens ir yra nesaldūs (pomidorai, citrina, melionas, salieras, salotos), turi mažiau kalorijų negu tie, kuriuose mažiau vandens, bet yra saldesni (bananai, avokadai, kukurūzai). Daržovėse yra mažiau kalorijų negu vaisiuose.
5. Rekomenduojama saikingai vartoti druską. Druska skatina skysčių susilaikymą organizme bei didina kraujospūdį. Kai kurie vartojami vaistai (NVNU ir gliukokortikosteroidai) taip pat gali sukelti skysčių susilaikymą ir didinti kraujospūdį, todėl svarbu riboti druskos kiekį.
6. Rekomenduojama gerti daug skysčių. Skysčiai pagerina žarnyno veiklą ir padeda iš organizmo pašalinti vaistų skilimo produktus.
Skausmo mažinimas
Stipresnis ar silpnesnis skausmas vargina visus sergančiuosius reumatoidiniu artritu. Skausmas viena iš pagrindinių depresijos, sumažėjusio kasdieninio aktyvumo ir pablogėjusios gyvenimo kokybės priežasčių, todėl būtina su juo kovoti.
Nors šiuo metu sergantieji reumatoidiniu artritu ir vartoja naujausių vaistų, energijos ir sąnarių tausojimas, fiziniai pratimai, įtvarų naudojimas, terminių procedūrų taikymas ir toliau lieka pagrindinės reumatoidinio artrito gydymo priemonės.
Kaip apsaugoti sąnarius sergant reumatoidiniu artritu
Reumatoidinis artritas (RA) - lėtinė, sisteminė, autoimuninė liga, pasireiškianti progresuojančiu sąnarių pažeidimu. Pagrindiniai RA klinikiniai požymiai yra sąnarių patinimas, skausmas, sustingimas, raumenų atrofija, sąnarių deformacija. Dažniausiai deformuojasi riešo ir smulkieji pirštų sąnariai. Dėl atsiradusių deformacijų pacientas ilgainiui gali tapti neįgalus, sutrinka kasdieninė veikla. Todėl labai svarbu mokėti saugoti sąnarius, atlikti namų ruošos ir profesinius darbus.
Paskirstykite krūvį keletui sąnarių
Ką nors keliant turi būti naudojamas kuo platesnis rankos arba, jei įmanoma, abiejų rankų paviršius. Pvz.:
lėkštes, puodelius, padėklus ir t.t. neškite ant abiejų rankų delnų ištiestais pirštais;
daiktus su rankenomis kelkite abiem rankomis, pvz., keptuves, puodus, ąsočius. Tos rankos, kuri laiko rankeną, riešas turėtų būti ištiestas (jei įmanoma), o kitos rankos delnu turėtų būti prilaikomas svoris.
Dirbdami stenkitės, kad apkrova veiktų stipresnius, didesnius sąnarius
Kuo stipresnis sąnarys, tuo geriau jis galės susidoroti su jam tenkančiu svoriu. Pvz.:
stalčius ar duris galite uždaryti stumtelėdami klubu;
krepšius ir kitus didelius daiktus kelkite dilbiu, laikykite svorį arčiau krūtinės;
krepšį neškite ant peties ar ant dilbio.
Stenkitės sąnarius apkrauti tik tada, kai jų padėtis yra stabili ir jie geriausiai funkcionuoja
Kai kuriose padėtyse raumenų stiprumas ir keliamoji jėga atliekant veiksmą yra didesni. Išlenktos ar iškreiptos padėtys, taip pat sukamoji jėga dirbant padidina raiščių apkrovimą. Pvz.:
stotis reikia taip, kad pėdos tvirtai remtųsi į žemę ir būtų nukreiptos į priekį, žmogus turėtų stotis tiesiai, kad išvengtų nepatogaus kelių pasisukimo;
Kad būtų kuo stipresnė suėmimo jėga, keliant ir laikant daiktus riešas turėtų būti ištiestas.
Sumažinkite tempimo jėgą
Kuo mažiau bus įtempti raumenys dirbant kasdieninius darbus, tuo mažesnis bus vidinis sąnario spaudimas. Pvz.:
Techninių priemonių naudojimas. Paprastai virtuvėje naudojamas įrankis stiklainiams atidaryti, čiaupo atsuktuvas, daržovių skustuvas ir padėklas.
Darbą lengvinančios priemonės. Populiariausi ir naudingiausi: elektriniai prietaisai skardinėms atidaryti (geriau tvirtinami prie stalo nei laikomi rankoje), indaplovės.
Vengimas kelti ir nešti, pvz.:
- naudokite vežimėlį (nedidelį staliuką su ratukais, kuriuo galima būtų po namus vežioti daiktus, skalbinių krepšius);
- jei reikia, daiktus perstumkite.
Venkite deformuojamųjų padėčių
Turėtų būti vengiama sąnarių spaudimo, skatinančio sąnarių deformaciją. Tai gali būti išorinis spaudimas, pvz., sąnario spaudimas į šoną ar žemyn keliant daiktus arba vidinis spaudimas dėl raumenų tempimo jėgos. Pvz.:
Didelės jėgos sugnybiamasis suėmimas ar laikymas trimis pirštais skatina pirštų sąnarių deformaciją. Rankenos, rašikliai ir pan. turėtų būti pailginti ir pastorinti.
Pirštų sukamieji judesiai gali skatinti deformacijas. Atsukti čiaupus ar stiklainių dangtelius reikėtų delnu, pirštus laikant tiesiai.
Dažnai didžiausias dėmesys skiriamas stambiesiems sąnariams (klubo, kelio, alkūnės ir pan.), neretai pamirštant smulkiuosius plaštakos sąnarius. Norint sumažinti šių sąnarių skausmą bei patinimą rekomenduojami plaštakoms bei riešui skirti įtvarai. Šie įtvarai dažniausiai uždedami nakčiai ir padeda apsaugoti nuo nereikalingų judesių, sulenkimų bei dėl to kylančio skausmo. Įtvarai sumažina sąnario kapsulės įtempimą, apsaugo sąnarį nuo nereikalingų (tuo metu sąnariui pavojingų) judesių, leidžia atsipalaiduoti raumenims ir sumažina uždegimo sukeltą skausmą.
Kiekvienam žmogui labai svarbu kuo daugiau žinoti apie savo ligą, gydymo metodus, reabilitaciją. Šios žinios padės ilgiau išlikti savarankiškiems ir aktyviems.
...Anksciau buvau persisaldziusi slapimo pusle,tai dabar vis daznai lakstau 
..Ir viena karta,kai gydytojas ginekologas dare pilvo echoskopija laukiantis,tai paklause ar neturiu inkstu uzdegimo 
...kadangi,kaip rasiau buna kaip ir kaulu maudimu ir tam tikru vietu diegimu :pirstu,ranku,koju ne sanariu vietose 
. O tai ne tik kaulus pradės skaudėti.
