QUOTE(Inutis @ 2010 08 11, 21:56)
Va va... Karta bandziau uzmegzti kalba apie tai, kad reiktu pagalvoti ir gal po truputi pataupyti joms, bet tada maniskis pasake, kad pakalbesim apie tai vasara. Tai va, visa vasara ir laukiu...
Va va... Karta bandziau uzmegzti kalba apie tai, kad reiktu pagalvoti ir gal po truputi pataupyti joms, bet tada maniskis pasake, kad pakalbesim apie tai vasara. Tai va, visa vasara ir laukiu...
QUOTE(jurgituxg @ 2010 08 12, 05:19)
Va va... Karta bandziau uzmegzti kalba apie tai, kad reiktu pagalvoti ir gal po truputi pataupyti joms, bet tada maniskis pasake, kad pakalbesim apie tai vasara. Tai va, visa vasara ir laukiu...
kad jau ir vasara i pabaiga
QUOTE(spindulele @ 2010 08 12, 08:43)
sveikinu
QUOTE(Mimuke @ 2010 08 12, 13:20)
kad jau ir vasara i pabaiga
Aha, man kartais vis norisi jam tai priminti, bet sakiau sau, kad prisminsiu rugsejo pirmaja, kad vasara jau baigesi (aisku, jei iki to laiko nieko neivyks
). Beje, kartais ir jis ta tema taip lengvai pajuokauja. Pvz., uzvakar klausiu, ka veiksim penktadieni, jis sako, kad mane i pasimatyma kvies. Sakau, kokia proga, o jis taip gudriai sypsosi ir sako, o gal kas nors ir bus (atseit gal pasipirs), as jam sakau, kad zinau, jog 100 proc., kad nieko tokio nebus. Tai dar vakar jis pasake, kad dabar laikys mane itampoje, kad gal nesuprasciau, kad tai is tikruju ivyks. Zodziu, nezinau, ar cia tiketis, ar cia ramiau laukti tos kada nors ateisiancios dienos QUOTE(jurgituxg @ 2010 08 14, 06:15)
Aha, man kartais vis norisi jam tai priminti, bet sakiau sau, kad prisminsiu rugsejo pirmaja, kad vasara jau baigesi (aisku, jei iki to laiko nieko neivyks ). Beje, kartais ir jis ta tema taip lengvai pajuokauja. Pvz., uzvakar klausiu, ka veiksim penktadieni, jis sako, kad mane i pasimatyma kvies. Sakau, kokia proga, o jis taip gudriai sypsosi ir sako, o gal kas nors ir bus (atseit gal pasipirs), as jam sakau, kad zinau, jog 100 proc., kad nieko tokio nebus. Tai dar vakar jis pasake, kad dabar laikys mane itampoje, kad gal nesuprasciau, kad tai is tikruju ivyks. Zodziu, nezinau, ar cia tiketis, ar cia ramiau laukti tos kada nors ateisiancios dienos
). Beje, kartais ir jis ta tema taip lengvai pajuokauja. Pvz., uzvakar klausiu, ka veiksim penktadieni, jis sako, kad mane i pasimatyma kvies. Sakau, kokia proga, o jis taip gudriai sypsosi ir sako, o gal kas nors ir bus (atseit gal pasipirs), as jam sakau, kad zinau, jog 100 proc., kad nieko tokio nebus. Tai dar vakar jis pasake, kad dabar laikys mane itampoje, kad gal nesuprasciau, kad tai is tikruju ivyks. Zodziu, nezinau, ar cia tiketis, ar cia ramiau laukti tos kada nors ateisiancios dienos butinai pasidziaug su mumis kai Tai ivyks
o siaip keista, kad jis taip vis uzuominom meta, nelabai idomu
QUOTE(Mimuke @ 2010 08 14, 13:09)
butinai pasidziaug su mumis kai Tai ivyks
o siaip keista, kad jis taip vis uzuominom meta, nelabai idomu
o siaip keista, kad jis taip vis uzuominom meta, nelabai idomu
As jauciu, kad man jis tikrai nesipirs, kai galvos, kad as to tikiuosi
Todel ir tom jo uzuominom nelabai tikiu. Bet turbut pati kalta, kad jis taip pradejo visaip uzsiminti ir leidzia suprasti, kad greitu laiku gal ir galiu tiketis, mat pries tai as karts nuo karto uzuominu jam pametydavau, kad va, kiek laiko jau stabdo ir pan.
Manau, kad geriausiai, kai vaikinas pasiperša po 1-2 metų, na dar iki 3 metų draugystės, nes per tiek laiko, manau, tikrai galima pažinti žmogų (aišku, jeigu ta draugystė neprasidėjo abiems esant po 18 metų, tada dar kai kam reikia ir išsilakstyti...). Mes, moterys, vis tiek turim tą laiką, kei esame gražiausios, geidžiamiausios, kai galime susirasti galbūt geriausią vyrą. Todėl man ir iš vyro pusės negražu būtų merginą tampyti kokius 5 metus ir "niekaip neapsispręsti".
Bent man, norisi gyvenimą pasiplanuoti kažkiek į priekį, ir nuo mylimo vyro tie planai gali labai priklausyti. Pvz., jei būčiau laisva, tai būtų ne taip svarbu, kuriame mieste ar net šalyje ieškotis darbo (dėl to būtų didesnės galimybės), o dabar netgi labai svarbu. Todėl jeigu derinu savo gyvenimą prie vyro, norėtųsi, kad jo planai atitiktų mano norus.
Bent man, norisi gyvenimą pasiplanuoti kažkiek į priekį, ir nuo mylimo vyro tie planai gali labai priklausyti. Pvz., jei būčiau laisva, tai būtų ne taip svarbu, kuriame mieste ar net šalyje ieškotis darbo (dėl to būtų didesnės galimybės), o dabar netgi labai svarbu. Todėl jeigu derinu savo gyvenimą prie vyro, norėtųsi, kad jo planai atitiktų mano norus.
QUOTE(laumzirge @ 2010 08 16, 13:02)
Manau, kad geriausiai, kai vaikinas pasiperša po 1-2 metų, na dar iki 3 metų draugystės, nes per tiek laiko, manau, tikrai galima pažinti žmogų (aišku, jeigu ta draugystė neprasidėjo abiems esant po 18 metų, tada dar kai kam reikia ir išsilakstyti...). Mes, moterys, vis tiek turim tą laiką, kei esame gražiausios, geidžiamiausios, kai galime susirasti galbūt geriausią vyrą. Todėl man ir iš vyro pusės negražu būtų merginą tampyti kokius 5 metus ir "niekaip neapsispręsti".
Bent man, norisi gyvenimą pasiplanuoti kažkiek į priekį, ir nuo mylimo vyro tie planai gali labai priklausyti. Pvz., jei būčiau laisva, tai būtų ne taip svarbu, kuriame mieste ar net šalyje ieškotis darbo (dėl to būtų didesnės galimybės), o dabar netgi labai svarbu. Todėl jeigu derinu savo gyvenimą prie vyro, norėtųsi, kad jo planai atitiktų mano norus.
Bent man, norisi gyvenimą pasiplanuoti kažkiek į priekį, ir nuo mylimo vyro tie planai gali labai priklausyti. Pvz., jei būčiau laisva, tai būtų ne taip svarbu, kuriame mieste ar net šalyje ieškotis darbo (dėl to būtų didesnės galimybės), o dabar netgi labai svarbu. Todėl jeigu derinu savo gyvenimą prie vyro, norėtųsi, kad jo planai atitiktų mano norus.
Sutinku
Aisku, po kiek laiko susizadeti, labai priklauso nuo to, kad pradedama draugauti. Pati tai patyriau. Su pirmuoju vaikinu susipazinau, kai man buvo 15 m. Pradaugavom 4 m. ir niekada rimtai nesvarstem nei gyvenimo kartu, nei, juo labiau, vestuviu klausimo. Niekada labai ir netroskau, kad jis pasipirstu. Nezinau, gal del to, kad tai nebuvo tas zmogus, o gal del to, kad tam buvau tiesiog per jauna ir dar nenorejau. O dabar viskas yra kitaip. Galbut del to, kad jau tam pribrendau (man 25 m.), o dar ir del to, kad salia yra zmogus, su kuriuos noreciau praleisti visa savo gyvenima. As jau po 2 draugystes metu laukiau, kada jis pasipirs Na, praejo 3 m. ir toliau laukiu
aišku, vieno recepto visiems nėra skirtingi žmonės, skirtingi poreikiai. Aišku, 25 meteliai merginai - tai ne senatvė, bet nori nenori, vis tiek pagalvoji apie šeimą, vaikiukus, tingisi kažkur per daug blaškytis, nes vis viena daugiau mažiau žinai ko nori
o tau jurgtuxg linkiu greitu laiku sulaukti žiedelio
skirtingi žmonės, skirtingi poreikiai. Aišku, 25 meteliai merginai - tai ne senatvė, bet nori nenori, vis tiek pagalvoji apie šeimą, vaikiukus, tingisi kažkur per daug blaškytis, nes vis viena daugiau mažiau žinai ko nori o tau jurgtuxg linkiu greitu laiku sulaukti žiedelio
QUOTE(jurgituxg @ 2010 08 16, 16:33)
As jau po 2 draugystes metu laukiau, kada jis pasipirs Na, praejo 3 m. ir toliau laukiu
Na, praejo 3 m. ir toliau laukiu Man kažkaip atrodo, kad labai jau spaudi savo vyriškį, nes kaip matosi jis to dar tikrai nenori. Mano patarimas tau, pamiršk tas sužadėtuves ir gyvenk sau ramiai.
Beje aš laukiau pati kaip kvailė 6 metus, kokius 2 paskutinius metus pastoviai zyziau ir užuominas daviau, kad jau norėčiau, bet galiausiai išsiskyrėme, aišku nebuvo skyrybų priežastis mano zyzimai, bet aš įsitikinau, kad kai žmogus nenori tai ir 3 ir 5 metų per mažai jam, o mano naujasis draugas jau po pusės metų draugystės pats kalba apie vestuves, nes pats to nori ir pati bijau, kad ne per greit sulaukčiau to pasiūlymo
Na, o man pasipiršo po 9 metų draugystes , ir tikrai nespaudžiau,nes tikrai ir tada nieko netruko,o dabar jau pusantru metų laimingai ištekėjusi
, ir tikrai nespaudžiau,nes tikrai ir tada nieko netruko,o dabar jau pusantru metų laimingai ištekėjusi
