Reikejo, Jurgute, reikejo
O chia tavo mazhuliui 
na taip, vieniem prasinejimas - gyvenimo stilius, kaip ir skundai, kad niekada nera pinigu, o kitiem tai is tikro beda..
o kad negalvoti, kur pades tuos pinigus, jei duodi, tai galima, nros sunku.. tik vat problema tikriausiai ne tame - tiesiog jei davei ne tam, kam is tikro reikejo, tai darosi gaila, kad negavo tas, kuriam is tikro verkiant reikejo, o tau nebeuzteko duoti..
o kas del apsimeteliu, tai kaune laisves alejoj tokia cigone jauna buvo - nescia vaiksciodavo ir prasydavo, sakydavo, kad duokit, kad vaikelis turetu ka valgyti. Kia jai duodavai pora litu, tai sakydavo duok dar, ir nei aciu, nei nieko, tik dar iskeikia nepatenkinta. As jai viena syki daviau, nes patikejau, kad nescia... o paskui suzinojau, kad apsimetineja ir amzinai nescia su pagalve vaiksto
vat tiesiog nesmagu, kad galejau duot ne jai, o tokiam vyrukui, kuris laisves alejoj su suniuku klupo kartais.
siaip tai manau, kad kartais sunku rasti tuos, kuriem is tikro reikia.. kazkaip daznai parama susirenka tie, kurie turi priejima prie kazkokiu resursu, bet kuriem nera taip labai reikalinga..
o kad negalvoti, kur pades tuos pinigus, jei duodi, tai galima, nros sunku.. tik vat problema tikriausiai ne tame - tiesiog jei davei ne tam, kam is tikro reikejo, tai darosi gaila, kad negavo tas, kuriam is tikro verkiant reikejo, o tau nebeuzteko duoti..
o kas del apsimeteliu, tai kaune laisves alejoj tokia cigone jauna buvo - nescia vaiksciodavo ir prasydavo, sakydavo, kad duokit, kad vaikelis turetu ka valgyti. Kia jai duodavai pora litu, tai sakydavo duok dar, ir nei aciu, nei nieko, tik dar iskeikia nepatenkinta. As jai viena syki daviau, nes patikejau, kad nescia... o paskui suzinojau, kad apsimetineja ir amzinai nescia su pagalve vaiksto
vat tiesiog nesmagu, kad galejau duot ne jai, o tokiam vyrukui, kuris laisves alejoj su suniuku klupo kartais.siaip tai manau, kad kartais sunku rasti tuos, kuriem is tikro reikia.. kazkaip daznai parama susirenka tie, kurie turi priejima prie kazkokiu resursu, bet kuriem nera taip labai reikalinga..
QUOTE(jurgita... @ 2006 10 01, 22:06)
Na zinoma juk tokie vaikai dar labiau saldainiu nori,nes butinu maistu tevai dar gal aprupina,o jau visokie skanestai tai prabanga.
Kita vertus,o kas leistina prasanciajam,mes irgi siuo metu renkam pinigelius vaiko gydymui,bet isvaziavom parodyti jam pajuri,o gal kitos vasaros ir nebus...tiesa,keleta menesiu neatidejom i jo saskaita,bet ir nepaemem ka kiti dave.
parasykit savo nuomone,gal nereikejo...
Kita vertus,o kas leistina prasanciajam,mes irgi siuo metu renkam pinigelius vaiko gydymui,bet isvaziavom parodyti jam pajuri,o gal kitos vasaros ir nebus...tiesa,keleta menesiu neatidejom i jo saskaita,bet ir nepaemem ka kiti dave.
parasykit savo nuomone,gal nereikejo...
aš manau tėveliai geriausiai žino, ko jų vaikiukui reikia...ir pasaulis neturi apsiriboti vien tik būtinu gydymu...juk teigiamos emocijos irgi labai padeda jaustis geriau
QUOTE(vilke @ 2006 10 05, 16:23)
Man kažkaip atrodo, kad dažniausiai tie, kuriems reikia tyli, ar net slepia; patyliukais kenčia....
QUOTE(murzinyte @ 2006 10 19, 11:01)
Man kažkaip atrodo, kad dažniausiai tie, kuriems reikia tyli, ar net slepia; patyliukais kenčia....
Ir kencia, ir slepia ir svetimiems zmonems fantazuoja, kad viskas pas juos seimoj gerai, netruksta nieko. Nors realybe rodo kitaip
Prieiti prie tokios seimos, labai reikia moket, atsargiai susidraugaut. Ir kai jau Tavim pasitiki, tada visad zinai tikraja padeti, kas gero, ir kas nelabai atsitinka ta ar kita diena.
Sveikos mamytes, paskaiciau sia temele apie apgavyste ir autore uzjauciu, ne suprantu kaip apmaudu yra toks dalykas.
Bet noreciau padrasinti ir paskatinti tokiems darbams ir papasokoti savvo istorija su tokia pagalba.
Na gal cia net ne parama o greiciau toks laikinas atsitiktinis zmogaus palaikymas, bet nauda is to buvo didele.
Norejau niekam nepasakoti na bet mak pades padrasins.
taiogi daugiabucio laiptineje prie dziovyklos duru spalio pabaigoje pradejo nakvoti "bomzas'
aisku kaimynai piko snmarve na ir siaip baisu kai kazkas grizti kai kzkas parpia prie vamzdzio siuksliu.
Na bet oras ne koks tai jis kamputije sau susiguzes ir nakvodavo, o diena iseidavo. syki man gryztant jis paprase karsto vandens, sake maisto ir arbatos turi tik vandens karsto arbatai uzplykiti neturi.
Daviau jam vandens na ir uzkasti imti nenorejo bet itikinau.
Po to sykio kaskart gryztant vakare su vyru duodavom jam vandens ir uzkasti.
po keliu savaiciu tokios "pazinties" pasiuliau jam atiduoti senus vyro rubus ir ismesti jo smirdancius, atidaviau sena paklode ant kurios jis ir miegodavo.
praejo apie pusantro menesio, zmogelio jau niekas neuzuode ir kaimynai kol nesusidurdavo jau jo ir "neuzuosdavo"
Syki pries kaledas pasilikau namie dienos metu, na eidama dziauti rubus ziuriu jis guli, ipyliau jam karsto maisto atnesiau na ir pradejau klausineti kodel jis pasirinko toki gyvenimo buda?
Zmogus papasakojo jog per darba (tolimi pervezimai) pateko i kalejma ir atsedejo jame uz prekiu praradima 5 metus. Tuo metu zmona isiskyre ismete is buto ir neliko gyvenamo busto. Grizu is kalejimo neturejo kur eiti teko eit "gatve"
draugai prieme pabuvo kelias dienas bande ieskotis darbo deja teistumas "padejo" jog liko be nieko. Susikloste taip aplinkybes jog prarado pasa. Liko isvis beviltiskoj situacijoj.
Taigi pagailo zmogaus pasiuliau kreiptis i tarnyba pagalbos o ne depresuoti ir miegoti kaip "bomzui" atidaviau vyro sena kostiuma, batus, na ir isiunciau pirmiausia i seniunija pagal savo buvusi adresa. Aisku istorija tuo nesibaigia, bet ir pasakoti jos betiksliska nes ten jau mano pagalbos nebuvo.
O siandien tas zmogus sluoja gatves, aisku valdininku jis netapo bet ir nemiega laiptinese ir vandens uzvirinti sau jau turi kur.
Bet noreciau padrasinti ir paskatinti tokiems darbams ir papasokoti savvo istorija su tokia pagalba.
Na gal cia net ne parama o greiciau toks laikinas atsitiktinis zmogaus palaikymas, bet nauda is to buvo didele.
Norejau niekam nepasakoti na bet mak pades padrasins.
taiogi daugiabucio laiptineje prie dziovyklos duru spalio pabaigoje pradejo nakvoti "bomzas'
aisku kaimynai piko snmarve na ir siaip baisu kai kazkas grizti kai kzkas parpia prie vamzdzio siuksliu.
Na bet oras ne koks tai jis kamputije sau susiguzes ir nakvodavo, o diena iseidavo. syki man gryztant jis paprase karsto vandens, sake maisto ir arbatos turi tik vandens karsto arbatai uzplykiti neturi.
Daviau jam vandens na ir uzkasti imti nenorejo bet itikinau.
Po to sykio kaskart gryztant vakare su vyru duodavom jam vandens ir uzkasti.
po keliu savaiciu tokios "pazinties" pasiuliau jam atiduoti senus vyro rubus ir ismesti jo smirdancius, atidaviau sena paklode ant kurios jis ir miegodavo.
praejo apie pusantro menesio, zmogelio jau niekas neuzuode ir kaimynai kol nesusidurdavo jau jo ir "neuzuosdavo"
Syki pries kaledas pasilikau namie dienos metu, na eidama dziauti rubus ziuriu jis guli, ipyliau jam karsto maisto atnesiau na ir pradejau klausineti kodel jis pasirinko toki gyvenimo buda?
Zmogus papasakojo jog per darba (tolimi pervezimai) pateko i kalejma ir atsedejo jame uz prekiu praradima 5 metus. Tuo metu zmona isiskyre ismete is buto ir neliko gyvenamo busto. Grizu is kalejimo neturejo kur eiti teko eit "gatve"
draugai prieme pabuvo kelias dienas bande ieskotis darbo deja teistumas "padejo" jog liko be nieko. Susikloste taip aplinkybes jog prarado pasa. Liko isvis beviltiskoj situacijoj.
Taigi pagailo zmogaus pasiuliau kreiptis i tarnyba pagalbos o ne depresuoti ir miegoti kaip "bomzui" atidaviau vyro sena kostiuma, batus, na ir isiunciau pirmiausia i seniunija pagal savo buvusi adresa. Aisku istorija tuo nesibaigia, bet ir pasakoti jos betiksliska nes ten jau mano pagalbos nebuvo.
O siandien tas zmogus sluoja gatves, aisku valdininku jis netapo bet ir nemiega laiptinese ir vandens uzvirinti sau jau turi kur.
QUOTE(xxkamane @ 2006 10 25, 11:57)
Sveikos mamytes, paskaiciau sia temele apie apgavyste ir autore uzjauciu, ne suprantu kaip apmaudu yra toks dalykas.
Bet noreciau padrasinti ir paskatinti tokiems darbams ir papasokoti savvo istorija su tokia pagalba.
Na gal cia net ne parama o greiciau toks laikinas atsitiktinis zmogaus palaikymas, bet nauda is to buvo didele.
Norejau niekam nepasakoti na bet mak pades padrasins.
taiogi daugiabucio laiptineje prie dziovyklos duru spalio pabaigoje pradejo nakvoti "bomzas'
aisku kaimynai piko snmarve na ir siaip baisu kai kazkas grizti kai kzkas parpia prie vamzdzio siuksliu.
Na bet oras ne koks tai jis kamputije sau susiguzes ir nakvodavo, o diena iseidavo. syki man gryztant jis paprase karsto vandens, sake maisto ir arbatos turi tik vandens karsto arbatai uzplykiti neturi.
Daviau jam vandens na ir uzkasti imti nenorejo bet itikinau.
Po to sykio kaskart gryztant vakare su vyru duodavom jam vandens ir uzkasti.
po keliu savaiciu tokios "pazinties" pasiuliau jam atiduoti senus vyro rubus ir ismesti jo smirdancius, atidaviau sena paklode ant kurios jis ir miegodavo.
praejo apie pusantro menesio, zmogelio jau niekas neuzuode ir kaimynai kol nesusidurdavo jau jo ir "neuzuosdavo"
Syki pries kaledas pasilikau namie dienos metu, na eidama dziauti rubus ziuriu jis guli, ipyliau jam karsto maisto atnesiau na ir pradejau klausineti kodel jis pasirinko toki gyvenimo buda?
Zmogus papasakojo jog per darba (tolimi pervezimai) pateko i kalejma ir atsedejo jame uz prekiu praradima 5 metus. Tuo metu zmona isiskyre ismete is buto ir neliko gyvenamo busto. Grizu is kalejimo neturejo kur eiti teko eit "gatve"
draugai prieme pabuvo kelias dienas bande ieskotis darbo deja teistumas "padejo" jog liko be nieko. Susikloste taip aplinkybes jog prarado pasa. Liko isvis beviltiskoj situacijoj.
Taigi pagailo zmogaus pasiuliau kreiptis i tarnyba pagalbos o ne depresuoti ir miegoti kaip "bomzui" atidaviau vyro sena kostiuma, batus, na ir isiunciau pirmiausia i seniunija pagal savo buvusi adresa. Aisku istorija tuo nesibaigia, bet ir pasakoti jos betiksliska nes ten jau mano pagalbos nebuvo.
O siandien tas zmogus sluoja gatves, aisku valdininku jis netapo bet ir nemiega laiptinese ir vandens uzvirinti sau jau turi kur.
Bet noreciau padrasinti ir paskatinti tokiems darbams ir papasokoti savvo istorija su tokia pagalba.
Na gal cia net ne parama o greiciau toks laikinas atsitiktinis zmogaus palaikymas, bet nauda is to buvo didele.
Norejau niekam nepasakoti na bet mak pades padrasins.
taiogi daugiabucio laiptineje prie dziovyklos duru spalio pabaigoje pradejo nakvoti "bomzas'
aisku kaimynai piko snmarve na ir siaip baisu kai kazkas grizti kai kzkas parpia prie vamzdzio siuksliu.
Na bet oras ne koks tai jis kamputije sau susiguzes ir nakvodavo, o diena iseidavo. syki man gryztant jis paprase karsto vandens, sake maisto ir arbatos turi tik vandens karsto arbatai uzplykiti neturi.
Daviau jam vandens na ir uzkasti imti nenorejo bet itikinau.
Po to sykio kaskart gryztant vakare su vyru duodavom jam vandens ir uzkasti.
po keliu savaiciu tokios "pazinties" pasiuliau jam atiduoti senus vyro rubus ir ismesti jo smirdancius, atidaviau sena paklode ant kurios jis ir miegodavo.
praejo apie pusantro menesio, zmogelio jau niekas neuzuode ir kaimynai kol nesusidurdavo jau jo ir "neuzuosdavo"
Syki pries kaledas pasilikau namie dienos metu, na eidama dziauti rubus ziuriu jis guli, ipyliau jam karsto maisto atnesiau na ir pradejau klausineti kodel jis pasirinko toki gyvenimo buda?
Zmogus papasakojo jog per darba (tolimi pervezimai) pateko i kalejma ir atsedejo jame uz prekiu praradima 5 metus. Tuo metu zmona isiskyre ismete is buto ir neliko gyvenamo busto. Grizu is kalejimo neturejo kur eiti teko eit "gatve"
draugai prieme pabuvo kelias dienas bande ieskotis darbo deja teistumas "padejo" jog liko be nieko. Susikloste taip aplinkybes jog prarado pasa. Liko isvis beviltiskoj situacijoj.
Taigi pagailo zmogaus pasiuliau kreiptis i tarnyba pagalbos o ne depresuoti ir miegoti kaip "bomzui" atidaviau vyro sena kostiuma, batus, na ir isiunciau pirmiausia i seniunija pagal savo buvusi adresa. Aisku istorija tuo nesibaigia, bet ir pasakoti jos betiksliska nes ten jau mano pagalbos nebuvo.
O siandien tas zmogus sluoja gatves, aisku valdininku jis netapo bet ir nemiega laiptinese ir vandens uzvirinti sau jau turi kur.
superinė istorija
aš pati nežinau ar išdrysčiau prieiti prie tokio žmogaus prisipažinsiu sąžiningai....kamane žaviuosi tavim labai labai 
QUOTE(Euforija @ 2006 10 25, 10:19)
superinė istorija aš pati nežinau ar išdrysčiau prieiti prie tokio žmogaus prisipažinsiu sąžiningai....kamane žaviuosi tavim labai labai
aš pati nežinau ar išdrysčiau prieiti prie tokio žmogaus prisipažinsiu sąžiningai....kamane žaviuosi tavim labai labai Zavetis nereikia, isdrystum neabejoju, as nedrystu irgi prieiti prie tikru bomzu, ypac dabar, kai darbo tikrai galima susirasti, kitas klausimas ar nesitingi, ar negeriau paelgetaut prie Ausros Vartu ir uliavoti?
Beje mano pazystamas exbomzas
pasakojo apie padeti nakvynes namuose, apie "mafija" prie Ausros Vartu ir kaip istiesu uzdarbiauja bomzai. Taigi bomzas bomzui nelygu, kitkas kai zmogus ten nepritapo (kas labai dziugino) ir vistik net vyrus uzpuola depresija
QUOTE(erika55 @ 2006 08 27, 20:30)
Kazkada dirbau cukraineje ir atejo pas mane tokia senuciuke sausaineliu nusipirkti 
,pasveriau,ji atsisedo ir sutriauske juos.
Atejo dar karteli ...ir dar karteli... Kazkaip miela tokia man ji,tokia matosi,kad gera
As ja pavaisinau karteli pyrageliu,kita torciuku,nes tikrai patiko ji man(nors nekalbejo visiskai) ir viena diena ji atnese maza nuotraukyte parodyt... Ten buvo moteris su mergyte,o nuotraukyte senumo ... Ir senuciuke pradejo man lenkiskai (bet labai sunkiai istardama) pasakoti,kad cia jos mama ir ji . Kalbejo labai mazai ir labai neaiskiai,matyt problemu su tuo turejo,bet as visada dziaugiausi kada ji ateidavo pas mane i cukraine .
Veliai,kai jau nebedirbau ten,pamaciau ta senuciuke ieinant i parduotuvele,pribegau prie jos ir igrudau i sauja kokius 30 litu-taip apsidziaugiau ja pamaciusi
,ji manes nepazino tikriausiai,bet ziurejo nesuprasdama kas darosi
Ir dar karteli maciau ja sedint ant suoliuko Laisves alejoj,priejau su vaikiuku ir davem jai 10 lituku,bet buvom palydeti nuostabos zvilgsniu,kaip visada..
Niekada ji nieko neprase,niekada nesistenge isnaudoti manes,nors kiseneje teturejo centukus,todel net dabar rasant pas mane sypsena veide .
O pries metus sedejau viena Kaune "Elfu selsme" prie lango ir laukiau kol atnes maista. Iejo berniukstis ir pradejo eiti nuo staliuko prie staliuko prasinedamas centuku.Priejo ir prie manes,o as jo ir paklausiau ka jis pirks uz tuos centus.Vaikas pasimete ir pasake,kad ka nors,tada pasiuliau jam prisijungti prie manes ir palaikyti kompanija .Jis vel pasimete, bet prisedo galvele nulenkes .Atleke padaveja jo isvyti,bet as pasakiau,kad jis liks su manimi.Mergina issprogino akis ,bet nieko nepasake.Paprasiau dar karta atnesti meniu,kad vaikas galetu sau ka nors issirinkti,o tuo metu liepiau jam nueiti nusiplauti rankas ir nusiimti striuke .
Vaikutis labai norejo gerti ir ismauke 2 stiklines sulciu,tada dar pieno kokteili ir didziule porcija ledu .Jis man papasakojo,kad jam 10 metu,kad jo tevai neleidzia jam prasineti kapeikiuku,kad jis vasara perka turgelyje rozes ir pardavineja jas Laisves alejoj porelem,taip nemazai uzdirbdamas ir dali duodamas mamai.Arba lygiai taip perpardavineja atvirutes .Zodziu,tas vaikas buvo labai fainas ir geras berniukas,tik jo teveliams nebuvo labai lengva ir jis stengesi prisideti kuo galedamas ,nes turejo dar mazesniu broliuku.
Jis prikirto saldesiu,padekojo ir pradejo muistytis-nedriso net pasakyti,kad noretu jau begti
...
Zodziu,nera visi tokie blogi yra ir labai fainu prisiminimu
,pasveriau,ji atsisedo ir sutriauske juos.Atejo dar karteli ...ir dar karteli... Kazkaip miela tokia man ji,tokia matosi,kad gera
As ja pavaisinau karteli pyrageliu,kita torciuku,nes tikrai patiko ji man(nors nekalbejo visiskai) ir viena diena ji atnese maza nuotraukyte parodyt... Ten buvo moteris su mergyte,o nuotraukyte senumo
... Ir senuciuke pradejo man lenkiskai (bet labai sunkiai istardama) pasakoti,kad cia jos mama ir ji . Kalbejo labai mazai ir labai neaiskiai,matyt problemu su tuo turejo,bet as visada dziaugiausi kada ji ateidavo pas mane i cukraine .Veliai,kai jau nebedirbau ten,pamaciau ta senuciuke ieinant i parduotuvele,pribegau prie jos ir igrudau i sauja kokius 30 litu-taip apsidziaugiau ja pamaciusi
,ji manes nepazino tikriausiai,bet ziurejo nesuprasdama kas darosi Ir dar karteli maciau ja sedint ant suoliuko Laisves alejoj,priejau su vaikiuku ir davem jai 10 lituku,bet buvom palydeti nuostabos zvilgsniu,kaip visada..
Niekada ji nieko neprase,niekada nesistenge isnaudoti manes,nors kiseneje teturejo centukus,todel net dabar rasant pas mane sypsena veide
.O pries metus sedejau viena Kaune "Elfu selsme" prie lango ir laukiau kol atnes maista. Iejo berniukstis ir pradejo eiti nuo staliuko prie staliuko prasinedamas centuku.Priejo ir prie manes,o as jo ir paklausiau ka jis pirks uz tuos centus.Vaikas pasimete ir pasake,kad ka nors,tada pasiuliau jam prisijungti prie manes ir palaikyti kompanija
.Jis vel pasimete, bet prisedo galvele nulenkes .Atleke padaveja jo isvyti,bet as pasakiau,kad jis liks su manimi.Mergina issprogino akis ,bet nieko nepasake.Paprasiau dar karta atnesti meniu,kad vaikas galetu sau ka nors issirinkti,o tuo metu liepiau jam nueiti nusiplauti rankas ir nusiimti striuke .Vaikutis labai norejo gerti ir ismauke 2 stiklines sulciu,tada dar pieno kokteili ir didziule porcija ledu
.Jis man papasakojo,kad jam 10 metu,kad jo tevai neleidzia jam prasineti kapeikiuku,kad jis vasara perka turgelyje rozes ir pardavineja jas Laisves alejoj porelem,taip nemazai uzdirbdamas ir dali duodamas mamai.Arba lygiai taip perpardavineja atvirutes .Zodziu,tas vaikas buvo labai fainas ir geras berniukas,tik jo teveliams nebuvo labai lengva ir jis stengesi prisideti kuo galedamas ,nes turejo dar mazesniu broliuku.Jis prikirto saldesiu,padekojo ir pradejo muistytis-nedriso net pasakyti,kad noretu jau begti
...Zodziu,nera visi tokie blogi yra ir labai fainu prisiminimu
Tai kas yra nuostabiausio mes nesureiksminame, bet patikek tu pasilikai ne viename pasakojime ir nuostabiame prisiminime ir senutes is cukraines, ir vaikiuko ir kavines, tai tas pats kaip mums zavus prisiminimas apie kuri su malonumu prisimename.
O kaip atpazinti tikra tai ar tik pasipelnimos is geranoriskuma, man pakuzda nuojauta ir blaivus vertinimas, be emociju ir nesaliskas, na o jei jis kada apgavo mus, Dievas jiems teisejas, ne mes.
Siaip tie zmones kurie istiesu skurstra ir jiems sunku stengiasi nedemonstruoti to, kartais grizdama po darbo velai maciau senukus beieskancius sau kazko vertingo musu konteineriuose, paklausdavau ka daro- rekdavo jie viska sutvarkys ir tikrai neapvers, na ka gi galvodavau zmones dirba, nepalieka betvarkes-taigi uz tai turi buti apmoketa
duodavau koki 20-50lt, syki net sulaukiau tokio labai kulturingo senioko net komplimento Na bet cia as net neskaitau ismalda, tai geda musu salies jog musu senuciukai turi paslapcia naktimis ieskoti kazko "vertingo" konteineriuose
