Tačiau norėčiau pamiršti savo ,juk metai taip nesulaikomai bėga. 
Atsimenu visų ,net savo draugių vaikų ,vyrų ,jau nekalbant apie gimines. Tačiau norėčiau pamiršti savo ,juk metai taip nesulaikomai bėga.
Tačiau norėčiau pamiršti savo ,juk metai taip nesulaikomai bėga.
na o as tai neatsimenu visu savo artimuju-turiu dvi seseris, o jos vyresnes daug uz mane tai as visada kiekvienais metais veduosi i telefona priminimus 
tai padeda prisiminti , o savo tevu jau nebeturiu tai ir gimtadienio proga nereikia sveikinti 
bet ir mirimo datas uzmirstu ir tai turiu susirasiusi i uzrasu knygute
tai padeda prisiminti , o savo tevu jau nebeturiu tai ir gimtadienio proga nereikia sveikinti bet ir mirimo datas uzmirstu ir tai turiu susirasiusi i uzrasu knygute
Labai pazystamas jausmas-is tevu puses-nezinau kodel taip-negaliu sveiku protu paaiskinti ar suprasti,ir liudna buvo ir skaudu.Nesakau,kad su tevasi nebendrauju-su tevu sunkiau,bet taip buvo visada.As prisimenu ju gimtadienius-o manuju ne
uote=pikkolo,2008 11 19, 10:06]
Na turbūt reiktų pradėti nuo to, kad mano ir tėčio santykiai niekada nebuvo nuostabūs. Jis niekada neužmiršdavo man priminti kokia aš netikusi ir kad jis labiau norėjo berniuko. Tad turbūt nieko nuostabaus, kad ir su gimtadieniais manęs niekada nesveikindavo (išskyrus vieną kartą, net dovaną buvo nupirkęs). Nors kiekvienais metais su sese piešdavome atvirukus ir pirkdavome dovaną tėčiui gimtadieniui, tačiau jokio atsako nebūdavo. Netgi ačiū neišspausdavo. Tad natūralu, kad laikui bėgant mes pradėjome pamiršti jo gimtadienį. O paskutiniu metu per jo gimtadienį išvis nebūdavau Lietuvoje. Tad jau kelinti metai pamirštu pasveikinti (na jis manęs ir toliau nesveikina). Ir net nebežinau ar turėčiau dėl to jaustis labai blogai.
Dabar jau nebesureikšminu ir savo pačios gimtadienio. Vyras šįmet pamiršo pasveikinti, bet dėl to nei kiek nenuliūdau. Tačiau kai buvau vaikas, gimtadieniai buvo labai svarbūs ir tai, kad tėtė ne tik kad nesveikindavo, bet ir vis užmiršdavo kiek man metų, labai skaudino. Gal būt dabar nesąmoningai bandau jam atkeršyti
O kaip jum? Ar esate užmiršę artimųjų gimtadienius? Kaip išsisukate iš tokių situacijų (kai prisimenate po laiko)?
[/quote]
uote=pikkolo,2008 11 19, 10:06]
Na turbūt reiktų pradėti nuo to, kad mano ir tėčio santykiai niekada nebuvo nuostabūs. Jis niekada neužmiršdavo man priminti kokia aš netikusi ir kad jis labiau norėjo berniuko. Tad turbūt nieko nuostabaus, kad ir su gimtadieniais manęs niekada nesveikindavo (išskyrus vieną kartą, net dovaną buvo nupirkęs). Nors kiekvienais metais su sese piešdavome atvirukus ir pirkdavome dovaną tėčiui gimtadieniui, tačiau jokio atsako nebūdavo. Netgi ačiū neišspausdavo. Tad natūralu, kad laikui bėgant mes pradėjome pamiršti jo gimtadienį. O paskutiniu metu per jo gimtadienį išvis nebūdavau Lietuvoje. Tad jau kelinti metai pamirštu pasveikinti (na jis manęs ir toliau nesveikina). Ir net nebežinau ar turėčiau dėl to jaustis labai blogai.
Dabar jau nebesureikšminu ir savo pačios gimtadienio. Vyras šįmet pamiršo pasveikinti, bet dėl to nei kiek nenuliūdau. Tačiau kai buvau vaikas, gimtadieniai buvo labai svarbūs ir tai, kad tėtė ne tik kad nesveikindavo, bet ir vis užmiršdavo kiek man metų, labai skaudino. Gal būt dabar nesąmoningai bandau jam atkeršyti
O kaip jum? Ar esate užmiršę artimųjų gimtadienius? Kaip išsisukate iš tokių situacijų (kai prisimenate po laiko)?
[/quote]
Vieną kartą pamiršau artimos draugės gimtadienį, bet netyčia, nes tą dieną buvo daug rūpesčių ir problemų, tiesiog nebuvo minties, kad tokia diena. Tai paskambinau sekančia dieną, atsiprašiau, pasakiau kodėl ir pasveikinau. Draugė nepyko.
Tačiau pastaruosius kelerius metus mano kelios artimiausios draugės nepasveikina su gimimo diena. Nei sms, nei skambučio - nieko. Jaučiuosi labai nejaukiai, nors nieko ir nesakau. Aišku nesusireikšminu ties tuo, kad kažkas pamiršo ar ką, bet paskui prisimeni ir būna labai nesmagu.
Tačiau pastaruosius kelerius metus mano kelios artimiausios draugės nepasveikina su gimimo diena. Nei sms, nei skambučio - nieko. Jaučiuosi labai nejaukiai, nors nieko ir nesakau. Aišku nesusireikšminu ties tuo, kad kažkas pamiršo ar ką, bet paskui prisimeni ir būna labai nesmagu.
As labai gerai isimenu datas, taigi gimtadieniu nepamirstu. Isskyrus 24 SB gimtadieni 
Jis nebuvo patenkintas
Jis nebuvo patenkintas
Kartą pamiršau artimos draugės gimtadienį (tuo metu dirbau ir man buvo sunki sesija tai galva sukosi nuo visko) po to aš atsiprašiau aišku, bet per mano gimtadieni tais metais manęs nepasveikino irgi vakare tik parašė,kad aš nesveikinau atseit tai ji irgi..o šias metais pasveikino tą dieną kai atėjo į gimtadienį o ne tada, kada buvo gimimo diena, na ten nedidelis skirtumas,bet vis tiek manau sveikinti reikia tada kada žmogus gimė o ne tada kai būni pakviestas į svečius.
Šaip pati stengiuosi atsiminti visų gimtadienius ir priminimus užrašau dėl visa ko dar
Šaip pati stengiuosi atsiminti visų gimtadienius ir priminimus užrašau dėl visa ko dar
Artimiausiu zmoniu gimtadieniu nepamirstu. Jie taip pat prisimena mano. Na gal del to, jog gimtadieniai visu panasiu laiku. Mano MB, uz 2d mano tecio ir lygiai po 2 sav (nuo MB gimtadienio) mano gimtadienis . Beje as visada jau pries savo gimtadieni tariuosi su MB ka veiksim, tad mazai sansu jam pamirst 
. Beje as visada jau pries savo gimtadieni tariuosi su MB ka veiksim, tad mazai sansu jam pamirst
QUOTE(mocha @ 2009 07 23, 13:47)
Na mes po to gražiai situaciją išsprendėm, bet vis tik nemalonus prisiminimas liko.
O aš tyčia pamiršau vienos savo tikrai buvusios geriausios draugės gimtadienį. O kam prisiminti, jei bendraujama tik mano iniciatyva. Ji man neskambina, nerašo kokie 2-3 metai. Labai skaudu, bet laikas bėga ir keičiasi draugai, pomėgiai ir įpročiai. Kam vilkti seną draugystę, jei priešaky laukia nauja. Tiesa, šiemet sulaukiau iš jos gimtadienio sveikinimo žinutės, bet atsiprašau - ar nebuvo galima paskambinti? Manau SMS gimtadienio proga - tai tik pareiga, o ne nuoširdus pasveikinimas. Tiesiog nukirtau nereikalingą giją - gal po nn metų vėl sueisime, o dabar nematau prasmės vargintis.
Pirmiausia pažiurėkime į save - gal mes laukiame, bet niekada nepaskambiname ir neparodome noro bendrauti.
Pirmiausia pažiurėkime į save - gal mes laukiame, bet niekada nepaskambiname ir neparodome noro bendrauti.
Aš artimų žmonių gimtadienių niekada nepamirštu, bet žinau, kaip nemalonu, kai tave, atrodo, vienas iš artimesnių draugų pamiršta..
