Na taip, tarkim mes nesugebėjom, tai ir pabėgom. Ką ten sugebėsi, už 600 litų algą (čia MB, valstybinėj įstaigoj, gan gera specialybė) + 90 už vaiką. Jei nebūdavo "chaltūrų" tai taip ir sėdėdavom, kaip mano mama sako, dantis ant lentynos padėję - nusiperki nuolatinį autobusui, vaikui kažką, pora kartų Maximoj ir algos nebėr. Tai mes dar laimingi, turėjom mano tėvus, kurie priėmė ir už butą nieko neėmė plius dar vaikui vis ko nors nupirkdavo, kitaip neįsivaizduoju, kaip būtume sukęsi, ypač kol aš su vaiku namie buvau. Nors nesiskundžiu labai, kartais su chaltūrom ir apie pusantro tūkstančio gaudavos, bet kokia kaina - vaikas tėčio beveik nematydavo, nes tas nuo 7 ryto iki 11 vakaro dirbdavo

Bandymai ieškotis kažko kito nieko nedavė, tai gavom pasiūlymą, tai ir surizikavom, tiesiog atsibodo tas sukimasis kaip voverėms rate.. Juk su tokia alga nei paskolos būstui pasiimsi, nei išsinuomosi ką. Ką jau kalbėt apie keliones, pramogas - pramoga būdavo naujus džinsus nusipirkt. Čia MB po pusmečio siuntinių rūšiavimo gavo darbą pagal specialybę tik už gerokai didesnius pinigus nei Lietuvoje ir su karjeros perspektyva, įsikūrėm, susitvarkėm buitį, žodžiu, patenkinti