Angelėlių mamyčių pašnekesiai

Per laidotuves aš niekoneatsimenu bet sesuo sakė kad pirmą kart matė taip verkiantį vyrą. sakė neįmanoma buvo atplėšt nuo vaiko

kalbant apie asaras... as pagalvoju, kad mane verkiancia yra mates tik mano vyras ir gal mama ligoninej (bet net neverkiancia, o riedancias asaras) as megstu verkti viena, kad niekas nematytu ir nmezinotu as kaip prisimenu, kad pirma nakti grizus is ligonines prabudau, geriau arbata, ziurejau pro langa, kol galu gale pratrukau ir verkiau nezinau, gal valanda... vyras tuo metu miegojo, sake, net nejaute, kad manes salia nebuvo...
Darbe po kazkiek laiko kolegos sake, kad nesitikejo, kad as grisiu ir galesiu nuo pirmos dienos sypsotis (gryzau po 2 savaiciu). na... as tiesiog nenoriu kitiems rodyti saves...

blyn, man po vonios, vyno tokis naktinis jausmu antpludis

O kiek tau laiko buvo kai skatino?
Maniškis tai kai grįžo namo sakė kad pasiėmė pagalvę tai porą valandų su balsu išverkė. Pas mane tai kai skatinamuosius leido tai vyras visada šalia buvo ir kai į gidos kaklelį ar gimdą leido druską siaubas net nenoriu prisimint. Košmaras kažkoks buvo. Labai pavydėjau toms kurios gulėjo su nedideliu nėštumu tai tik nuveždavo į operacinę išvalymą padarydavo ir tuoj atgal į palatą. O man tai dvi dienas skatinamuosius leido paskui kai lašalinę pastatė skatinamųjų tai ir prasidėjo smagumas galvojau kad kaulus kas laužia per prievartą. Kad ir praėjo 9 metai bet išliks visam gyvenimui. Tiek gaila kad neturiu kapelio, tada nežianu kas man buvo aš kaip nesava ir nepaprašiau kad gražintų man kūnelį.
Būna ir man kad nieks nemato tai išsiverkiu viena. Tai net širdžiai ramiau. O taip tai aš iki tos nelaimės buvau labai stipri, bet paskui praskydau. Ir nežinau turbūt nervai. Ir dabar labai greitai susigraudinu.

Aš pusę metų kur ėjau ten verkiau, pamenu jau buvo gal 8 mėn. kai išėjo Lukelis nuėjau į žvakių bažnyčią Kaune tai taip pratrūko kad vienuolės norėjo greitąją kviest.

man buvo 20 savaiciu. kai skatino, salia buvo mama, o MB su mano teciu namuose ir as vis skambindavau jam. Kazkodel visa laika as labiausiai pergyvenau del jo...
Niekada nepamirsiu, kai as jam paskambinau ir pasakiau, kad viskas, leliuko nebera... as vien nuo sito prisiminimo zliumbt pradedu. o jau prisimint, koks jis atvaziavo isvis nesinori :
manes nekankino taip ilgai gal todel, kad MB teta tam skyriuj dirba, gal siaip, kad mane daktarai neblogai pazinojo... nezinau, bet as dekoju Dievui, kad man neisejo pagimdyt man vien mintis buvo klaiki, kad reikes gimdyt

Jei neskaudu o kas buvo tavo angeliukui?
Maniškiui tai buvo neišsivystęs galvos viršugalvis, sakė jei būčiau išnešiojus visą gimdymą tai vistiek būtų neišgyvenęs. Tau gerai kad nereikėjo gimdyt aš kai du prieš tai gimdžiau tai maniau kad irgi bus taip pat bet ne viskas per prievartą buvo.

ne, neskaudu... ta prasme, galiu kalbet
mano mergytei buvo... nieko, ji buvo sveika, is kazkur "ileke" infekcija atsimenu, 18 sav darem echo - viskas puiku atitinka laika, jauciu svelnius judesiukus, gimdos kaklelis uzsidares ir panasiai... ir nepilnai po 2 sav pamatau kazka kaip kraujas su isskyrom. Lekiu i klinikas, nors man pose to laiko tepliojo rudai, tai tikejausi, kad man tereikia poilsio... klinikose irgi i mane taip pasiziurejo - pasiguldom, kad tau ramiau butu, nes daug kam pateplioja... tepliojimai baigesi, bet po 2 dienu nakti ejau i WC ir jauciu kad bega... po to paaiskejo, kad bego zali vandenys, ir vandenmaisis jau buvo pradejes lyst lauk. dar para mane laike pakeltom kojom (tipo gal sulys atgal), visa laika jauciau judesiukus ir nors zinojau, kad jau viskas, tikrai neisgelbesim, tie judesiukai mane kazkaip ramino... megavausi jais, nes zinojau, kad jie paskutiniai :

tai va, o istyrus mergyte, placenta, isvada infekcija nieko konkretaus, mano gine net dabar kiekviena karta, kai as pas ja ateinu (o einu daznai), vis paliudi, kad kaip tokiam laike infekcija galejo taip padaryt. Plius, is kur ta infekcija??? mes nei mylejomes, nei as sirgau, nei danti skaudejo... na, nic nieko itartino, kas per pora savaiciu galetu sitaip padaryt.

todel, as labai bijau, na gerai, pastosiu siaip ne taip (plius man pastot nerealiai sunku), bet kaip apsisaugot nuo "infekcijos"? tepineliu pas gine nesidarysi kas savaite (jei normalios nestukes eina karta i 4-5 sav, tai kaip apsaugot???) ir siaip... turbut likimas... kaip kokiu bomzu jokios infekcijos neima? (jie gal priprate? )

Jo aš po to įvykio irgi galvodavau kodėl bomžom viskas gerai ar pijokams. Man irgi kaip matė kai buvau 18 sav. kad viskas gerai bet paskui paaiškėjo kad ne Aš irgi galvodavau kodėl?
o dėl pastojimo tai nesijaudink, o kodėl tu sakai kad tau sunku pastot? Mano mėnesinės yra nereguliarios būna kad į metus tik 2 syk susergu bet mes niekada nesisaugom nes labai noriu turėt vaikų. Noras buvo nesvietiškas. Ir štai turiu savo pupą.
Tikrai bus ir tau taip matysi kad kai pabirsi Mano pažystamos sesuo irgi labai norėjo turėt vaikų net 9 metus, o dabar kai pabiro tai net 5 pametiniai.

pastot sunku, nes mmm nereguliarios (bet daugiau nei 2 kartus i metus buna). Vaikstau pas gine, geriu vaistus, skatinancius folikulu augima. I menesi as pas gine nueinu 3-4 kartus ultragarsui viska stebim, kas vyksta. darem laparaskopija pris pusantru metu, isitikint, kad kiausintakiai pratekami, paziuret, ar nera saaugu, endometriozes... vienu zodziu, sitam reikalui, nei energijos, nei laiko, nei pinigu negailiu...
As zinau, kad pastociau ir naturaliai (pirma karta taip ir buvo), tik tiek, kad reiketu ilgai to laukti.
po sios netekties as kazkaip tikejau, kad po "gimdymu" organizmai daznai pasikeicia, ir kad gal maniskis pasikeis ir kad greit uzkibsim be pagalbos. Bet... kaip matau, jis uzsispyres kaip ir as

na kaip ir minėjau mano mm irgi labai net nereguliarios. Jos tokios buvo ir prieš nėštumus. Tai sakė kai pasigimdysiu tai sunormalės. Bet tikrai ne nes jau buvo 4 gimdymai ir vis tas pats. Net nežianu ką daryt.

Amade uždegiau ir aš žvakę tau, o mažoji dar mėlyną žmogiuką prie žvakės padėjo. Keistas sutapimas, o gal vaikai jaučia daugiau nei atrodo

Suprantu ką tau teko išgyventi ir labai džiaugiuosi kad pas jus šeimoje viskas susitvarkė. O dėl abortų tai aš visada buvau prieš ir norėjau turėti mažiausiai 5 vaikus. Bet gyvenimas kartais apsiverčia ne taip kaip norėtusi. Kai pastojau trečią kartą ilgai svarsčiau ką daryti - abortą ar gimdyti. Protas sakė kad reikia susitvarkyti, o giliai širdyje norėjau išsaugoti nėštumą. Numojau ranka ir pasakiau sau kad vistiek neišnešiosiu, nes antras nėštumas buvo sunkus, iš ligoninės išleido su per du pirštus atsidariusiu kakleliu, ir nieko nedariau. Lengva nebuvo, tik tiek kad nėštumas buvo lengvas, o kad pažįstami nesukiotų piršto prie smilkinio, apie nėštumą niekam nesakiau, tik draugė žinojo. O po mažosios gimimo niekas nepasikeitė, o aš ir nesitikėjau, tačiau pasikeičiau aš, pasikeitė mano požiūris į kai kuriuos dalykus....
Nemanau kad praradai Lukutį dėl abortų, juk vaikelių netenka ir jo nedariusios. Tai tik mūsų skaudus likimas, kurio nepakeisi....

Niekada nėra nieko sakęs. Būna kad ir vienas nuvažiuoja į kapines. O jei kam kasa duobę, tai visada aptvarko dukrytės kapelį. Jam kaip ir man patinka tvarkyti kapelį.

labas rytas mergaites

ne gelele, nekaltink saves, cia kaltas tik likimas, kuris siuncia mums daugybe isbandymu
o as sakiau gyvenime ispazinties nebeeisiu, na tik kai jau bus man paskutinioji


o mes savo mazylio kapelio neturim, o i kapinaites einam pas MB sesutes ir mano diedukus


panasiai ir su mano tyrimukais. nuo ko berniukas mire neaisku, bet kodel jis man namie iskrito, tai pasake, kad buvo kazkokia infekcija, ir todel pati placenta nutruko. o jei buciau namie uztrukus bent pusvalandi, tai dabar jau abieju nebutu, kraujo buvo ir namie ir masinoj ir visas kelias, kurio as ejau iki savo palatos