Kažkada pasidomėjau, kas iš tikrųjų yra tas vadinamas "nunaginimas", nagų pašalinimas ar pan. Pavadinimas iš esmės klaidinantis, nes tai nėra tik nagų pašalinimas, o jau su visais kauliukais, ant kurių tie nagai auga

Geriau ir sakytų, "letenų apkapojimas"

Buvau radus gerą išsamų straipsnį su iliustracijomis (anglų k.), kur paaiškinta, kas daroma ir kokios pasekmės (jei rasiu, įdėsiu nuorodą). Blogiausia, kad pašalinamos kaip tik tos pirštų dalys, kuriomis katė remiasi vaikščiodama. Nekalbant jau apie tai, kad tai pagrindinis katės įrankis ir ginklas. O kur pooperacinis laikotarpis, kai katė turi sugyti, ji juk visada kasa/užkasa kraiką (skauda, o nekasti negali). Aš vistik prilyginčiau žmogaus pirštų pašalinimui - aišku sugis, bet bus labai jau nepatogu. O jei dar gyjant reiktų tomis vietomis remiantis vaikščioti?
Aš išvis prieš tokį grynai savanaudišką gyvūnų luošinimą esu - ko tik tie šeimininkai neprisigalvoja - pašalinti balso stygas (kniaukia), šuniukams - apkarpyti ausis/uodegas (negražu, nestandartas) ir t.t. Dar kai išgirstu nuomonę, kad neva tokios veislės šuniui psichologinė trauma ir nepatogumas, jeigu uodegos nenukirsi...

Vat dėl kastravimo dar iki galo neapsisprendžiau, bet tai kita tema

Savam katinėliui priekinius nagus pakarpau (kad netyčia neįkirpčiau į skaudamą vietą, kerpu kiek mažiau negu rekomenduojama), jis nepyksta, tik pradeda dūkdamas gaudyti žirklutes, tai ne visada procedūra iki galo praeina

Smailūs galiukai labai jau kimba visur ir šiaip mėgėjas juos į darbą paleisti. Vienos mėgstamos vietos neturi, padrasko tai šen, tai ten. Kur labai nenoriu, kad draskytų, purškiu su vandeniu. Tas metodas beje gan neblogas, su vandeniu baidyti. Jeigu kažką negero daro ir subarimas balsu nesuveikia, dabar jau užtenka siektelti purkštuvėlio - katinas iškart sprunka

Tik auklėjant svarbu nuoseklumas ir kantrybė (kartoti, kol išmoks - 1 ar 2 pamokos nieko nereiškia).
Dėl karpymo, kažkur skaičiau nuomonę, kad nagai neva įaugti gali. Ar ji pagrįsta, gal kas žinote?