Maniskis panasus i KaRiNooTeA suniuka. Bus tikriausiai is to paties veislyno. Labai visko nesuspeju. Tad nuotraukytes bus kai pati apsiprasiu ir suniukas su mumis apsipras.
Dabar mazai zaidzia ir savo gamtinius reikalus taip pat yra sumaises vietas. Tuštinasi ir šlapinasi tik namuose ant grindu, o isnesus i lauka nea.
Bandysiu apribot judejima kad galeciau stebet ir kai pastebesiu darant paleisiu is purkstuko, o lauke teks girti. Nors labai spausti dar nenoriu. Nelabai suniukas reaguoja i balso tona (pagirima ir barima) yra kupinas streso iesko mamos, broliu ir seseru.
Del sokinejimo ir varteliu tai ismokti iprociai. Cia nieko blogo ten veislyne juos cackino vaikai
, o varteliai tai matyt jam su voljeru asocijuojasi. Suo man tikrai pasirode nedominuojantis. Priejus man parode nuolankuma (atsigule ant nugaros).
Tai va tokie pirmieji vargai ir ispudziai. Tikiuosi toliau bus tik geriau.
. Dominavimo problemos prasideda paauglystėje, o jei šuniukas mažas- tai taip jis tiesiog susipažįsta su pasauliu. 
Tas šokinėjimas ant žmogaus- noras atkreipti dėmesį. Ir nuo to reikia pamažu atpratinti- kol šunelis mažas- be piktumų, barimų ir t.t. Tiesiog pasilenkit, pritūpkit patys ir glostykite, girkite, džiaukitės prilaikydami, kad nešokinėtų. Vėliau galima pabandyti užminti ant užpakalinių kojų, bet man tai niekada nepavyko... 
Geriau veikia staigiai atkištas kelienis ir nedidelis smūgis į krūtinę... 
Manau kelios dienos ir jau prie duru stoves kai spirs reikalas. 
