QUOTE(mamela @ 2008 12 02, 21:24)
mano minėtu atveju, tai užpuolė žaibiškai. Tragedija įvyko per naktį. Ir AK daktarai net nenustatė mirties priežasties- nespėjo- viskas per daug greitai vystėsi. Priežastį nustatė tik skrodimas.
Bet gal grįžtam prie temos
Negasdinkite Kristinitos.
Tai labai reta liga, plinta labiauisiai per atviras zaizdas.
Kai nusilpusi imunine sistema. Tiek to. Ne apie tai kalbames. Geriau ka nors juokingo papasakokite

nakciai.
Na pavyzdziai argumentai, kodel gimdoma namuose. Pacituosiu is vaikas.lt straipsneli parase
Aušra Maslauskaitė
Sociologė, "Laisvosios Europos" radijo žurnalistė
Nauji lietuvių papročiai: vaikų gimdymas
Atkreipkite dėmesį į pavadinimą "Nauji papročiai"
Kasmet Lietuvoje gimsta apie 34 000 vaikų. Apie pusę procento naujagimių ateina į šį pasaulį ne medicinos įstaigose. Taigi iš viso apie pusantro tūkstančio kūdikių Lietuvoje kasmet gimsta namuose. Ir dažniausiai taip nutinka ne todėl, jog tėvai nespėjo atvykti į akušerijos skyrių. Vaikai gimsta namuose, nes taip (tam) apsisprendžia jų tėvai.
Gimdymas namuose yra senas reiškinys. Didesnę istorijos dalį žmonės gimdė jiems kasdieniškoje aplinkoje. Vakaruose specialios gimdymo įstaigos pradėtos steigti XIX a. pab. Ši praktika įsigalėjo tuomet, kai visuomenėje gimdymas buvo pripažintas sudėtingu fiziologiniu reiškiniu. Natūraliu, tačiau nenuspėjamu bei rizikingu. Nes "ant kortos" pastatomos dviejų žmonių gyvybės. Medicinos paskirtis - sumažinti dramatiškų gimdymo padarinių riziką. Į tai nukreipta šio mokslo plėtotė, medicininių technologijų raida. Kūdikių mirtingumas šiuolaikiniame pasaulyje tapo vienu iš pagrindinių krašto išsivystymo rodiklių.
Lietuvoje visuotinis vaikų gimdymas medicinos įstaigose buvo įvestas sovietmečiu. Visuotinis reiškė ir privalomą.
Tačiau šiandien kai kurie lietuviai patys laisvai pasirenka gimdyti namuose. Kodėl taip yra?
Pirmiausias į galvą šaunantis atsakymas - medicinos paslaugų nekokybiškumas. Kiekvienos besilaukiančios moters neaplenkia istorijos apie neatidų medicinos personalą ir jo dėmesį gimdyvei, prilygstantį tik neoficialiam honorarui. O kur dar ir minorinėmis spalvomis išdažytos ligoninės sienos, dušai koridoriaus gale. Bet gimdymas namuose nėra tik bjaurios patirties medicinos įstaigose padarinys. Už tokio pasirinkimo slypi šis tas daugiau. To, kas kyla iš visuomenės, žmonių galimybės rinktis jiems priimtiną gyvenimo būdą.
Gimdymas namuose - tai tylus, bet vis tik sukilimas prieš dabarties pasaulį. Kaip holistinė medicina ar klaidžios dvasingumo paieškos, stveriantis įvairų religinių tradicijų, astrologijų, horoskopų. Visa tai - protestas prieš šiuolaikinį gyvenimą, sklidinai pripildytą racionalumo kontrolės.
Juk dabartinio žmogaus gyvenimas vyksta įdėmiai sekant laikrodžius ir kalendorius, mokantis valdyti nenuspėjamus nuosavų jausmų protrūkius. Nervingai į gyvenimo paraštes išstumiame intuicijas ir neracionalų, bet skaidrų žinojimą, jog daug kas pasaulyje vyksta kiek kitaip, nei esame įpratę galvoti. Trumpam atsimename jas, priėję kasdienybę išsprogdinančias ribas - meilę, gimimą ir mirtį.
Vokiečių sociologas Maxas Weberis XX a. pr. tvirtino, jog dabartis - tai pasaulio atkerėjimas. Paslapčių, stebuklų ir Dievo išvarymas iš gyvenimo. Šiuolaikės visuomenės architektas yra mokslas, kuriam žmogus tėra racionalus mechanizmas. Mokslas, medicina dirba tam, kad paremontuotų ar pakeistų nebeveikiančias jo dalis, išnarstytų ir nustatytų jų ryšius. Ir dar - parodytų užsispyrėliams, jog paslapčių žmoguje, suprantama, nėra. Yra tik žinių stygius.
Taip įžūlėjant medicinai ir mokslui, atkaklėja ir slėpingumą savyje saugantys užsispyrėliai. Kai kurie jų pereina į ryžtingą rezistenciją - neigia viską, kas didžiąjai daliai žmonių atrodo savaime suprantama. Jie gimdo vaikus namuose, gydo ir auklėja juos alternatyviais būdais ar keistai maitinasi.
Tačiau kova ne visuomet yra išmintiniausias į laimėjimą vedantis kelias. Ypač šiandien, kai mokslas ne tik įžūlėja, bet ir vis nerimastingiau pradeda klausti, kam ji tarnauja. Taigi
telieka rasti medikų, kuriems žmogus yra ir mechanizmas, ir paslaptis. O tokių tikrai yra.
Šaltinis "Laisvosios Europos" radijas, 2001 m.