Nėštumas per prievartą

Jus ka tuo norejote pasakyt? Skaitau skaitau ir nesuprantu. Sukonkretinkit.

Siaip jau isprievartavimas visur ir visokiomis aplinkybemis yra isprievartavimas. Tik pas mus lietuvoj pirmas impulsas - apkaltinkim moteri

Nesuprantat. Va duosiu buką, bet elementarų pavyzdį - išprievartauta ėjusi vakare gatve nepažįstamojo ar kažkokiam vakarėly (čia vėlgi daug klaustukų, pažįstami/nepažįstami, blaiva/neblaiva). Taip, pats faktas kaip ir aiškus. Išprievartavimas. Bet esant tokiems "kabliukams" kaltė gali likt ir nepripažinta. Autorės nieks nekaltina, pati suprantat, kad tik svarstom ir spėliojam.

nu jo...
o ką tau ir bepatarti... abortui jau per vėlu...
o tu buvai pas okius nors gydytojus apžiūrai?

Nejaugi nori pasakyti kad jeigu mergina isprievartauja vakarelyje ji yra "maziau isprievartauta"? Jai maziau skauda?

Vat kaip tik del tokiu nuostatu lietuvoje isprievartautos merginos dazniausiai nesikreipia i policija, o prievartautojai vaiksto laisvej. Isprievartavimas yra lytinis aktas su asmeniu PRIES JO VALIA. Netgi jei prievartautojas yra merginos draugas arba vaikinas, net jeigu ji prievartavimo metu buvo neblaivi arba apsaigusi nuo narkotiku - tai vistiek yra isprievartavimas.

Gerai būtų kad autorė bent į kokus nors klausimus atsakytų, nes matau, kad prisijungusi, tik mergaitės, nepulkite taip autorės, jai ir taip dabar nesaldu...

Atsiprasau, kad taip ilgai nieko neatsakiau, na, bet juk reikia ir i mokykla eiti. Man 19 jei ka tik pagalvojote apie mano amziu. Pasakodama kikenau? Nesuprantu.. hmmm gerai pasake vienas zmogelis - kiekvienas skirtingai reaguoja i soka. Zinot kaip as reagavau? Isejau, grizau i namus, atsiguliau ir uzmigau. Ryte sawe ikalbinejau, jog tai sapnas - taip lengviau. Apsimesti lyg niekur nieko... tiesiog ir toliau sypsotis, nekelti dramu... nesaukti visiems... O ir kas noretu visiems pasiskelbti? Lyg ir taip gedos maza butu... Kaip viskas vyko? Pazistami apie 6men, sake jam labai blogai, panele paliko, skaudu mat jam, prase paguodos, prase, kad isklausyciau. Atejau, isklausiau, o jis manes nepaklause. Girta? Ne. O gaila, gal butu buve ne tiek slykstu. Juokinga kai pagalvoji. Svajoja naivi mergaite apie gera berniuka, laukia jo, ir se tau, kad nori! O del to, kad nepastebejau to nestumo... na atsiprasau, juk ne antro ir ne tracio laukiuosi vaiko. Maniau velavimas ir visa kita... del streso. Kodel nesakiau tevam? O kam jiem reikia dar pergyvenimu? Ir taip sunku juk. Ka darysiu? nelegalu aborta. Nenoriu vaikui paaugus meluoti i klausima kas jo tevas ir nenoriu sakyti tiesos, nes tai ji skaudintu. Na o jei visgi tektu gimdyti... man tikrai padetu ir tevai ir gimines ir draugai, tik niekuomet nesakyciau tiesos. Tikriausiai pameluociau, kad jis nuo berniuko kuri mylejau, o jis mane paliko. Taip jiem bus lengviau. hmmm... beja, kodel nesikreipiau i policija? Vien is kaikuriu cia esanciu zmoniu reakcijos matyti kaip yra reaguojama i tokius dalykus. I mane visi ziuretu taip lyg pati to prisiprasiau, juk as pas ji i namus atejau, pazistamas... na tai, mergaite, prisidirbai! Matyt viliojai viliojai ir pati prisiprasei. Stai ka jie sakytu. Tad buvo lengviau apsimesti, jog susapnavai negera sapna.
Dar norejau pasakyti aciu... pagaliau galejau kazkam issikalbeti... nes tos pagalbos linijos visai man ragelio nekelia.. o guostis savo suniukui ir nesulaukti atsako - jau pabodo. Tikriausiai vel kai kas pagalvos, kad meluoju. Na ir tegul. Bet man bent siek tiek palengvejo.

Labai gaila, kad tavo toks požiūris į artimųjų reakciją. Gaila ir dėl to, kad darysies nelegalų abortą, nes tai labai rizikinga, o ateity norėsi susilaukti vaikų. Bet, panašu, kad savo sprendimus jau priėmei, tad patarti nebėra ką.

Rasa, uzjauciu tave labai Bet as tavo vietoj tikrai nedaryciau nelegavaus aborto. Juk didziule tikimybe, kad po jo NIEKADA nebegalesi pastoti ir pagimdyti is meiles gimusio kudikio. Itariu kad dabar tau ne tai galvoj, bet paskaityt temas apie moteris kurios niekaip negali susilaukti vaikuciu.. tai ne maziau baisi nelaime.

Manau geriausia butu viska pasakyti mamai. Teisybe. Nieko negrazink. Sakyk "taip, buvau kvaila, tikejau, ejau, bet dabar jau nieko nebegaliu pakeist". Bus asaru, pykciu, bet jie praeis. Tokioj situacijoj niekas nesmerks jeigu vaikeli atiduosi ivaikinimui.

Neimanoma isivaizduoti kaip tau sunku to nepatyrus...Bet tikiu kad nelengva Laikykis,mergaite

Na as negaliu jiem uzkrauti tokios nastos, bandytu rasti ta tipa ir pan. o as tik noriu ramybes. Nors zinau, kad mama suprastu, nes jai nutiko taip pat, o tai dar keisciau kai geriau pagalvoji. Darysiuosi jei tik rasiu kur... o del kito vaikelio.. mielai isivaikinciau, jei pati susilaukti nebegaleciau...

Bet juk ten jau gyvybė,gerai apgalvok...

Tau nebūtina sakyt tėčiui ar kitiems artimiems žmonės. Tegul tai bus tik judviejų su mama paslaptis. Bet pasakyk jai. Pamatysi, kaip gerai tu pasijausi. Ji, suaugusi moteris, tau patars. Suprantu, ir gėda, ir nepatogu, bet neįtikinsi suaugusio žmogaus, kad tai vaikas nuo mylimo žmogaus, bet gavos taip ir taip. Tu pati nebe mažas vaikas. Nenuvertink mamos, ji kur kas labiau būtų įskaudinta, jei vėliau sužinotų, kad to jai nepasakei.

Beje, ar "tėvelis" žino? Beje, man toks jausmas, kad tu ne tai, kad bijai, bet nenori išduoti "tėvelio". Ar klystu?