Na tokiu naglai skupu draugu nebelike - atsisijojo kazkaip.....

Bet buve visko

Aisku netaikau to, kai tikrai zinai, kad zmogui nera lengva su pinigeliais ar butent takart pamirso pinigine ir pan - tada negaila ir paskolint, pavaisint, kazkuo daugiau prie baliaus prisidet ir pan.... Su paciais artimiausiais draugais, tai be problemu vieni pas kitus kavas/arbatas galim pasidaryt, pasiprasyt valgyt, jei isalke bunam, kavinese pasiragaujam kas ka uzsisake (ypac jei nauji patiekalai), kokteiliukus su panelem issiragaujam... Bet zinoma ne iki tokio lygio, kad is svetimos lekstes pavalgai
Oooo ir tokius vaisingus nekvietus svecius prisiminiau - va cia tai topu topas buvo

Dabar juokinga prisimint, o tada pikta buvo.... Atvaziuoja nekvietu sveciu is kito LT galo (svarbiausia tai zmones, su kuriais minimaliu minimaliausiai bendravom - kaip devintas vanduo nuo kisieliaus musu seimynos draugai jie) ir atvaziuoja netusciomis (saldumynai, mesos, darzoves ir pan.) - aisku gal ir nieko butu, bet pasirodo cia susiruose kelioms dienoms pas mus jie likt ir dar savo gimtadieni vietoj atsvest ir aisku pries tai ne skambine, ne ispeje ir aplamai net nepaklause ar galima butu

Kad jau atvaziavo, tai atvaziavo, bet atvaziave dar pareiske, kad turim juos nuvezt i kapines (o ju giminaiciu kapines uz musu miesto buvo) - tetis mano gerietis, tai nuveze juos. Ai, dar nepaminejau, kad cia viskas vyko ankstyva ryta - as dar saldu sapna sapnavau, tai aisku nesikeliau, tik girdejau kad apacioje sveciu yra ir kai jau isvaziavo visi. Nu as sau atsikeliau, pasidariau valgyt - tada dar nezinojau apie sveciu ketinimus, tai visi tie ju krepsiai man itartinai atrode (bet ka gali zinot, gal zmones i turgu atvaziavo, po to apsipirke pas mus uzsuko - juo labiau jie is kaimo buvo, tai visai normalu tokie apsipirkimai (isskyrus tai, kad kitoj LT pusej vyko)). Bet perdaug nieko nemasciau... Zodziu grizta is kapiniu visi ir toji pagrindine moteriske garsiai pareiskia, kad va, atveziau tiek maisto, o seimininke (t.y. as) dar nieko neparuosus jiems ir kaip jos sunus tokios gedos nepadarytu (ji palengvinimui buvo pvz privirus darzoviu baltai misrainei ir pan)

O tai, kad i svetimus krepsius man listi kazkaip nemalonu, o ir svetima maista juk nepulsiu ruost nezinodama kas kaip (gal jie pvz ruosiasi kazkur kitur ji veztis).

Tai aisku ta poniute pati pradejo gamint, as padejau is mandagumo, bet teko klausytis koks jos sunus saunuolis (juokingiausia, kad jis vedes, o man ji prikisinejo, kad labai tiktu man - nors ir tokia bloga seimininke as, bet gal cia slaptas budas atvest mane i doros kelia

), kaip jai padetu ir kaip jau butu viska seniai paruoses ir tt.... Negana to, visa laika namuose prabuvo su batais - nors as laabai demonstratyviai is lauko atejus nusioviau savo batus (naiviai tikejausi, kad susipras). Gerbdama tevu namus laikiausi ir nieko nesakiau, bet vakare jau persipilde viskas, tai pasiuliau pavezeti juos iki stoties, jei jau nusibodo sveciuotis ir papasakojau apie etiketa truputi (nuo to, kad reiketu ispet zmones apie atvykima, nes jie gali savu planu turet, apie vaiksciojima kambaryje su batais ir pan)...

Gal ir perdaug ziauriai as ten pasielgiau, bet daugiau tokiu staigmenu nesulaukem..... Tada gal kiek pergyvenau kaip mano seimyna reaguos i toki mano elgesi (aisku buvo is ju puses pykcio, nepasitenkinimo, nes ka gi zmones pasakys), tai va del to kiek gailejausi savo poelgio. Bet po visu tu metu dabar tik juokas ima ir visai dziaugiuosiu del to, kad taip padariau - visgi nebuvo cia musu artimi draugai, net tokie, su kuriais labai bendautume, o taip naglai list i svetimus namus ir dar blogai kalbet apie seimininkus, turetu but geda....