QUOTE(ZAIKA2 @ 2009 03 02, 13:28)
DEL VIRKAVIMU ir pas mane prasidejo problemos pries menesi. Pakolkkas padeda dazniausiai fraze kad jei ji virkauja be reikalo tai as padarysiu kad butu uz ka verkti . Paprastai ji pajungia fantazija ir viskas pasibaigia, dar kartais sakau kad nematys teletabiu.
Bet realiai nezinau kaip tiksliai elgtis kad liaustusi virkavimai ir kad ji nesijaustu atsumta ar izeista.
Ir nera pas mus ne tik specialistu bet ir literaturos.
Būtent , kad ir aš nežinau kaip tai padaryti, kad nesijaustų atstumta.
Aš irgi pasakau, kad numausiu kelnias , gausi per užpakalį, ir tada bus aišku kodėl virkauji čia. Bet žinau, kad tai blogai, kai tai tik pažadas, o realiai to nebūna, nes pati maža buvau ir žinau, kad mama taip pagasdindavo, o aš jau po penkto, karto galvojau, kad kalba tegul kiek nori, vistiek negausiu.
Man visoje situacijoje keisčiausia ir baisiausia, kad ji negirdi, arba apsimeta, kad negirdi ką aš sakau, nors kai užduodi priešingą klausimą ji tiksliai pasako, kodėl taip yra, bet vistiek verkauja.
Šio sekmadienio rytas, atsikelia ji anksti, tipiškas vyturys, apie pusė aštuonių, atitipena pas mus į kambarį, ar galiu ledinuko, ne negali, nes dar anksti, dar pusryčių nevalgei, paskui kai pavalgysim galėsi, tip tip nueina, iš jos kambario garsas- ar galiu jau ledinuko, ne negali, nes nevalgei, tyla, atitipena, tai kodėl negaliu ledinuko, kodėl, aš noriu, tada klausiu , tai kodėl negali,atsako- nes dar nevalgiau nieko, paskui po pusryčių bus galima,-nueina, ir prasideda- man nieko negalima, aš noriu ledinuko, kodėl negaliu, mama ar girdi, ar jau galiu.... Žinokit vyras sako, tikrai paimsiu diržą vieną kartą. Žinau, kad tai neišeitis, bet nežinau kokiais žodžiais kalbėti, kokiu tonu, atrodo vaikui paaiškini kelis kartus, nu turėtų daeiti, bet vistiek verkavimas. Ir taip visur, gatvėje, svečiuose. Pas draugę buvau palikusi, tai žinokit, kai užsiožiavo akvarele piešti, nu pas ją vienas kambarys, vietos mažai, dar savo dvi, tai ką gi ten svečiuose su akvarele pieši gi, prilaistys, kažkaip nenorėčiau ir aš kad pas mane svečiai to norėtų, tai draugė sako, net nežinojau ką daryt, noriu ir viskas, kodėl negaliu,,noriu, noriu, sako aiškinau šimtą kartų, verkauja, sako, kaip tu išlaikai, o ji tokia švelni, bet sako jau net nežinojau ką daryt, ar sakai ar ne, tas pats.