Globėjų paplepėjimai 2

Kažkaip pastebiu, kad vyro labiau klauso, kažkaip geda jai prieš jį būti neklaužadai, jis namuose rečiau būna, ir su ja jis taip tėviškai gražiai, pakilnoja į aukštį, arba taip kantriai užsiima, kai ji lenda prie jo , kai jis atsigula tai ji lipa ant jo, jis nustumia į šalį ant lovos , ji vel lipa ir žvengia, ir taip kokią valandą, kol jau nusikala visa, ir nesisvaido jis žodžiais,pasako ir taškas, kažkada sako , važiuosiu pas močiutę (vyro mamą) gyvent, tas atidarė duris prašom važiuok, eik eik per duris ir važiuok, ta jau nenenoriu, tai daugiau ir nekabėk taip. viskas daugiau jau pas nieką nereikia važiuot kai ,,nelaiminga,, labai būna. Ir su sūnum jis taip, trumpai drūtai, bet vaikai jį labai myli. Sūnus santūresnis, o dukra visokių žodelių jam prišneka, tėtuliukas, tėtukas, mylimiausias, glosto, myluoja. O man taip neišeina, aš ir parėkaloju, ir pažadu kad bausiu ir nebaudžiu, nu tokia višta esu.

Grynai kaip aš Vyras pasakė ir šventa, o aš kudkuduoju

tai elgesį įvardinu, bet kiek laiko jis gali bliaut, ir ne bliaut, o imituot bliovimą. Šiaip tai su tais apsikabinimais yra tks dalykas, kad vaikas tai dažniau priima kaip savo pergalę, nei kaip nors kitaip. Kažkada čia su patyrusiu kolega kalba apie tai pasisuko. Žodžiu, bliauna tegu bliauna, nors visą dieną- ką pasakei tą pasakei, viską girdėjo, sako nesijaudink, tu savo daryk, o jis pagal savo gaimybes tegu baubia.
Tai va, kai už lango lyja, tai tą baubimą ištver sunku, o kai oras geras einu pasivaičiot, arba šiaip su reikalais. Likęs vienas, jis dar pabliauna, ir matomai nusiramina kažkaip įsitiknęs, kad tuoj nepareisu ir visa tai beprasmiška.
Šiaip taip elgiasi, irgi kolega sakė, tik labai saugiai besijaučiantys vaikai. Jei turėtų abejonių- nesielgtų. Paguodė .
Draugai, draugės, giminės ir artimieji- nieko, pakenčia, nebereaguoja. Dabar turim įdomesnį užsiėmimą. Mokykloj. Man amžinai atsiranda reikalų vienumoj su fortepiono mokytoja pasišnekėt, jis turi už durų palaukti, tai jis reguliariai kas pusantros minutės atveria duris ir sako - nu ar tu jau, ir kol jį atgal išprašai. Auklėjam dviese sukibusios su mokytoja tokiais atvejai, sunkiai sekasi nusišaut kartasi norisi garbės žodis. Dar sako, nesišneku tada su dukra, nežinau kaip tau , Dar, bet man ir šiaip po tokių fintų natūraliai su juo kalbėtis nesinori. Įdomiausia, kad tada jis irgi būna toks gerutis, suprask pergyvena dėl savo elgesio . Žodžiu, ką ir bekalbėti, viską žinot pačios.

Papildyta:
galvojau, kad aš viena tokia beviltiška kudakuotoja, apsidžiaugiau kad ne viena
Papildyta:


maniškis irgi kelis kartus" kraustėsi" pas močiutę, nu ir aš jam sakiautą patį- pažadėjai- ištęsėk...ir paskui ilgai klausiausi tiradų, kokia aš taip, kam man vaikai jei aš taip sakau, ir kodėl jis per mane amžinai turi ožiuotis .

Pradžioje, kai susipažinome šilkinis buvo, labai džiaugiausi, kai prasidėjo kaprizai, pykčiai ir kiti natūraliai vaikiški dalykai Ir aš manau, kad jei esi visiškai visiškai atviras ir labai labai bjaurus tai turėtum 100 procentu tuo žmogumi pasitykėti, kad negausi kupron ir, kad tavęs neišmes lauk

ir tai yra vieninetlis džiuginantis dalykas. Žvengi, tu turėtum toią mamą, per kurią amžinai reikia ožiuotis, pamatytum tada
Buvo svečias pas mus tada namuose kai jis pasakė, kad aš čia kalta, jog jis ožiuojasi, ir dar tokiu tonu, kad tam nepasiruošęs žmogus juokėsi iki ašarų. O toks rimtuolis, visada tik taip saikingai pasišypsantis būdavo.
Įdomu pasidarė, kažin ką ums atneš rimta paauglystė

Aš kartais galvoju, ką ji su manim padarė, kodėl aš be proto pykdama ant jos sugebu lygiai taip pat tuo metu ją be proto mylėti. Supykstu ir tyliu, atsklinda balsas iš kambario,, matai , kaip dukra liūdi, kaip negali mamos apkabinti, ar negaila tau savo dukros,, ,, mama nekalba su manim, tai ką man daryt,,.Žinai taip žaidžia mano jausmais ,, kaip užmigsiu be bučkio, kas glostys...,,.

PAS MANO DRAUGE ANALOGISKA SITUACIJA ,DUKRA PRADEJO visiem lysti i akis ir trukdyti bendrauti piktybikai kai jai buvo keturi. TAI kadangi situacija pazystama vienoj knygoje skaiciau kad vaikai tai daro nepiktybiskai tiesiog jie negali suvokti kad musu pokalbis yra svarbesnis nei ju norai , na saugusiem atrodo kad vaikas jau didelis ir turi mastyti kaip ir visi o vaiko matymas skiriasi nuo suaugusio ir kada tai liausis tai priklausys nuo vaiko brendimo.
Na nezinau kaip jusiskiai vaikai bet pas mano pazystamus kyla tokios problemos su vaikais kuriems is prigimimo reikia daug demesio ir vaikai nenori dalytis savo tevais su kitais zmonemis mes vaikams esame kaip privati nuosavybe su kuria jie nezda skitis ir dalintis.

va va, va čia ir yra , kad mes kaip reikalas supykti negalim. Nu tai mūsų žodis tiek ir sveria , ta prasme kiek kitaip nei tėčio- tavo atveju.
Patyli žogus pusvalandį ir vėl viskas iš naujo. Bet kažkada gi tai pasibaigs.
Dabar prisiminiau, prisimeni , Dar, kokia tu griežta mama pačioj pradžioj forume prisistatei , ech mama kaip mama, žodžiu kaip visos mylinti ir tiek, o negriežtuolė

sveikos moterytės.galva skauda negaliu.nu mano dičkė nuo proto nušoko.taigi sutarem,kad mokysis rusu zodzius,o mes jai batus ilgus nupirksim ir dzinsus.nu nupirkom,o ji ne nesivargina atverst zodyno.vyras ateme viska,sako kai atsiskaitysi atiduosiu.
pas uosvius buvom savaitgali,tai uošviai kaip du gyvena,tų patalų neturi.tai davė mergičkom vieną kaldrą,mum su vyru irgi vieną ir po pagalvę.na aš susilanksčiau chalatą po galva,mergičkom uošvienės paprašiau užtiesaliuką sulankstyt.sakau vieną naktį viena su pagalve miegosit,kitą kita.mažoji nieko.o va dičkė pradėjo reikšt pretenzijas,kodėl dabar jos kartu turi miegot,kodėl viena kaldra ir kaip ji netelpa į dvigulę lovą.nu žinokit gėda kaip nuo uošvių buvo.o dar didžiosios žadėjom nesivešt.sakom gyvūniukų negalima palikt tiek laiko.nu mes čia važiavom,kai į gimdyklą tipo važiavau.sakau taigi tėtis grįš kitą dieną su Monika.bet paleido ašaras ir paėmėm ir paatostogavom ilgiau svečiuose.savo mamos priprašiau namus pažiūrėt.
na ir šiaip namuose kažkas baisaus.pavalgė ryte,jau visad liepiu susiplaut podukus nepalikt.mažoji dar neplauna,neleidom,tai dičkės darbas išplaut.tai vieną rytą sumetė ir paliko.mažoji sako"išsiplauk,o mama pyks"atsakymas"ko čia aiškini,jug ne ant tavęs pyks" ir paliko.sakė sėdėjo atsisėdus dar ilgiausiai laukė kol išeit ir nesiplovė.
metė treniruotes.trenerė vaikšto už galvos susiėmus.talentas,o lankyt nenori.o ką mes,verst negalime,jei vaikas taip pasirinko.
turi didžioji kambarinį šunį,su kuriuo miega.tai atrodo neturėtų užmiršt,o vieną dieną vargšė buvo visai nevalgius.atėjo manęs prašyt.laukiniam šunim įdėjo ir net du kartus dienoj,o tai nereikia kambarinei.nu sugėdinom,bet kas iš to,kitą dieną vėl pamiršo.
prie pamokų jau bijau ir besiliest jos.nu košmaras.drąskosi,nervojasi,vaiposi ir bamba.visi durni,tik ji viena protinga.
na ir dar ir dar ir dar.net nebetelpa viskas galvoj.jau nebeturiu sveikatos kalbėt su ja.
ir galų gale ateina ir pareiškia man."pasakyk,jei aš eičiau į vaikų namus,ką galėčiau pasiimt"jau toks pareiškimas buvo prieš savaitę.pasisodinau pakalbėjom.sakau kas iš to.pasidžiaugsi ta laisve porą savaičių,o tada grįžti norėsi.bet kelio atgal nebus.sakau kur išėjusi eisi 18m.čia bent mus turėsi,visada turėsi į ką atsiremt.nu ir panašiai...o vakar vėl su savo tokiu klausimu.
žinokit jau į ašaras baigia įvaryt.nenoriu ,kad išeitų.gi bus sunku jai.nesupranta koks tas gyvenimas ir ka ji turi.
pareiškia,kad jos toks charakteris ir ji tokia,kaip jos sesuo.tipo jai reikia laisvės.ogi ta sesuo iš tos laisvės ,vos iš globėjų parvykus,išgyvenus 11m,vaiką užsitaisė.
aiškinu,kad baik tu su savo nesamonėm ir taip dabar sunku,vis ant to gimdymo laukimo gyvenam.vyro darbo dienas tempiam,kad tik ant išeiginių pataikyt jo.nes gi dabar iš darbo prašytis,lygu pasirašymui išeit iš darbo.
a jai tiek viskas dzin.pirmadienį turėjo būti jos teismas dėl pastovios globos.bet kadangi man čia su tuo gimdymu taip išėjo,kad turėjo būt ir nebuvo,tai penktadienį belaukdama,pasukau ir paprašiau atkelt,dėl tokių priežasčių.bet dabar po tokių pareiškimų nežinau ką bedaryt.jei ji po savaitės ar mėnesio pareikš,kad nori išeit,ką aš vėl po teismus tampysiuos.tai net nežinau,gal važiuot į vaikų teises,pasakyt aplinkybes,jos kalbas ir sakyt kad paliktų laikiną.
pasakykit ką daryt.

nekreipk į tas kvailas kalbas jokio dėmesio. Tu ją myli, ji tau reikalinga,o jai paauglyst pačiam gražume, o ir šiaip angelo charakteriu ir iki to nepasižymėjo. Į treniruotes ko gero versti jas lankyti gali, ir mažiau klausytis ko ji ten tuo tarpu nenori.
Manau, kad ji prieš tą atsiandantį maištauja, bijo būti atstumta. Tikriausia. Bet tu dėl jos neašarok, neverta, maža ką koks paaugllys peza. Turi savo kambarį, užsidaryk nuo jos duris nu ir tegu kankinasi. Kažkaip seniau skaitydavau ir neperskaitydasvau pačio svarbiausio- tu dėl jos labai labai pergyveni. Nereikia tiek nerimauti, nu prisidirbs ji tų vaikų- ne tu gi jų jai pridirbus būsi, ne tokia ji jau ir maža, protinga, galima sakyt susiformavus. Oj kaip tau dabar nelengva, ir kaip tik dabar kai labiausia rūpesčio reikia tau pačiai, kaip fizinio, taip ir emocinio, nu nors kiek ramybės.
Per anksti nupirkot, ale lengva čia man pamokslaut, aš irgi visada pirma pažadu, paskui kažką nuperku - nu tada reikalauju kad vaikas pažadus tęsėtų
Dėl teismo, nieko nekeisk, kaip ji tam tesme pasakys, kaip pasirinks taip ir bus. Ir viskas. Mergina tikrai jau didelė.
Jo, o pas uošvius tai galima būtų cirku pavadinti, jei nervais mokėt nereiktų. Bet tu neverk , kaip bebūtų keista iš manęs girdėti, mes tave suprantam

Pas mus darzelyje buvo psichologe,skaite paskaita ir paminejo,kad jeigu vaikas taip elgesi-lenda i akis kai motina bendrauja-nepasitiki savimi.Nezinau ka pasakytu kita apie toki elgesi.
Mano Dainius gal irgi nepasitiki savim,bet.....nepalikau jam jokiu sansu taip elgtis su manim,bet uz tai atsiima is tevo

o velutei gau pasakyti-gerokai,brangioji prisidirbai praeituose gyvenimuose,tai dabar atidirbineji Kaip ir as as tai jau dabar suprantu kokia keista aplinkiniams atrodziau kai emiau vaikus,tu dar nesupranti?Kai buna sunku,sakau sau ir kitiems-cia mano desimtine.Vyras praktikuojantis krikscionis,jam lengviau-sumoka grynais,o as savo neuronais.Kas musu neuzmusa tas mus sustiprina.
mane labai sugadino 15-a metu darbo policijoje,atliekant ikiteismini tyrima bylose kur kartais tevai turi sodinti savo vaikus.Skuba sodinti kaip vagis,kad nereiktu baisesniu straipsniu.o vaikai myleti,lepinti....savi....

Griežta, aš griežta Alfija, tik stengiuosi būti teisinga, o vaikai mano silpnoji grandis, dėl jų aš galiu padaryt viską, nesvarbu savo ar globoju, o ta globojama jau seniai sava tapo, nuo pat pirmos akimirkos.
Dabar tuos vis meilės reikalus sprendžiam, kaip vėjas į darželį lekiam, bo ten berniukas laukia, kuris kasdien kartoja kad ji graži.
Tiesiog žinau, kad viskas su dukra bus gerai, viskas praeis, šauni ji, talentinga, paaugs tuoj daugiau būrelių lankys,mokslai, o dar juk gydytoja svajoja būt ir tik gydytoja, taigi taip ir gyvensim tikslų siekimu.