Musu vestuves rugpjucio 20d. Visiskai nesenai liepos 1d. mire mano suzadetinio senelis. Mes taip pat buvom labai pasimete kaip bus dabar... Be to jis taip lauke musu vestuviu, jau net batus buvo nusipirkes musu sventei. pakalbejom su tevais ir visdelto nusprendem nieko nekeisti... netgi gavom pirmaja vestuvine dovana is senelio po laidotuviu. Tetos mums padovanojo senelio visiskai naija televizoriu. Tai jis mums pati brangiausia dovana isliks visiems laikams ir tik su gerais atsiminimais apie senel...
QUOTE(vikta @ 2005 07 18, 13:41)
mano draugės tėvas mirė likus mėnesiui iki vestuvių. Vestuvių neatidėjo, bet jos buvo rimtos, be linksmybių. todėl žiūrint ko tu nori - ar ramių vestuvių planuotu laiku, ar linksmų vestuvių bet visai kitu laiku
mano sesuo kai tekėjo pareiškimus nunešė prieš 8 mėn... čia dar blokados laikais (1991). Jie tuokėsi birželį, o mano svainio tėtis nuo infarkto mirė kovą... Žiauru, bet tada buvo tokie laikai kad nelabai galėjo atidėt, tai buvo ne vestuvės o pasisėdėjimas... o pamenu svainio tėtis uh kokias vestuves planavo... net ir savo pirmąjį valsą jie sušoko tik po gero pusmečio pusseserės vestuvėse...
va taip vat ir būna...
Deja, kad ir kaip bebūtų liūdna ir graudu, aš jau po laidotuvių...
Viskas įvyko taip netikėtai ir nelauktai, kad baisu ir pagalvoti... Močiutė jau ilsisi ramybėje, o mes nusprendėm vestuvių neatidėti, vis tik ji labai norėjo tų vestuvių, tad atšvęsim kukliau ir be liksmybių. Ir svarbiau juk ne pati ceremonija ir iškilmės, o tolimesnis gyvenimas šeimoje, tapus vyru ir žmona.
Tad niekam nelinkiu tokių išgyvenimų, kantrybės ir sveikatos visiems ruošiantis tai didžiajai dienelei.
Viskas įvyko taip netikėtai ir nelauktai, kad baisu ir pagalvoti... Močiutė jau ilsisi ramybėje, o mes nusprendėm vestuvių neatidėti, vis tik ji labai norėjo tų vestuvių, tad atšvęsim kukliau ir be liksmybių. Ir svarbiau juk ne pati ceremonija ir iškilmės, o tolimesnis gyvenimas šeimoje, tapus vyru ir žmona.
Tad niekam nelinkiu tokių išgyvenimų, kantrybės ir sveikatos visiems ruošiantis tai didžiajai dienelei.
QUOTE(reje @ 2005 07 21, 18:59)
Deja, kad ir kaip bebūtų liūdna ir graudu, aš jau po laidotuvių...
Viskas įvyko taip netikėtai ir nelauktai, kad baisu ir pagalvoti... Močiutė jau ilsisi ramybėje, o mes nusprendėm vestuvių neatidėti, vis tik ji labai norėjo tų vestuvių, tad atšvęsim kukliau ir be liksmybių. Ir svarbiau juk ne pati ceremonija ir iškilmės, o tolimesnis gyvenimas šeimoje, tapus vyru ir žmona.
Tad niekam nelinkiu tokių išgyvenimų, kantrybės ir sveikatos visiems ruošiantis tai didžiajai dienelei.
Viskas įvyko taip netikėtai ir nelauktai, kad baisu ir pagalvoti... Močiutė jau ilsisi ramybėje, o mes nusprendėm vestuvių neatidėti, vis tik ji labai norėjo tų vestuvių, tad atšvęsim kukliau ir be liksmybių. Ir svarbiau juk ne pati ceremonija ir iškilmės, o tolimesnis gyvenimas šeimoje, tapus vyru ir žmona.
Tad niekam nelinkiu tokių išgyvenimų, kantrybės ir sveikatos visiems ruošiantis tai didžiajai dienelei.
Užuojauta
Stiprybės tau dabar.
O tavo vestuvės vis tiek bus puikios - nebus triukšmingo šventimo, bet bus tikrai įsimintina diena
Pirmiausia, tai užuojauta... Teisingai sakai, kad svarbiausia ne iškilmės, svarbiausia darnus gyvenimas Kuklesnės vestuvės nebūtinai yra prastesnės už iškilmingą ir triukšmingą puotą Sėkmės
Uzuojauta!!!
Bet manau, tavo mociute noretu, kad tu susituoktum simet, o neperkeltum kitiems metams... Jus turite gyventi toliau, laimingai ir ilgai!
kai tekejo mano sesuo, seneli istiko infarktas. ir buvo baisu. Buvo gal 2 dienos iki vestuviu, bet visdkas jau buvo pradeta ruosti, puosti ir t.t. bet mama buvo kaip nezinau kaip ligonis, jau buvo baisiai sunjku matyti dukra istekant ir zinoti kad jos tevelis ligonineje operuojamas, buvo tikrai minuciu kai galvojom jog gali buti ir laidotuves. taciau vestuves ivyko. Buvo mama kiek ramesne, aisku svente buvo tada kai antra diena paskambino mociute is Kliniku ir senelis parveztas pasake kad myli visus. as irgi manau kad atideti turi spresti pati. manau kad as neatodeciau, visdelto mociute su tavimi kur ji bebutu, visi mirsime kazkada, bet is artimu zmoniu sirdziu mes neiseisime niekada.
QUOTE(reje @ 2005 07 21, 18:59)
Deja, kad ir kaip bebūtų liūdna ir graudu, aš jau po laidotuvių...
Viskas įvyko taip netikėtai ir nelauktai, kad baisu ir pagalvoti... Močiutė jau ilsisi ramybėje, o mes nusprendėm vestuvių neatidėti, vis tik ji labai norėjo tų vestuvių, tad atšvęsim kukliau ir be liksmybių. Ir svarbiau juk ne pati ceremonija ir iškilmės, o tolimesnis gyvenimas šeimoje, tapus vyru ir žmona.
Tad niekam nelinkiu tokių išgyvenimų, kantrybės ir sveikatos visiems ruošiantis tai didžiajai dienelei.
Viskas įvyko taip netikėtai ir nelauktai, kad baisu ir pagalvoti... Močiutė jau ilsisi ramybėje, o mes nusprendėm vestuvių neatidėti, vis tik ji labai norėjo tų vestuvių, tad atšvęsim kukliau ir be liksmybių. Ir svarbiau juk ne pati ceremonija ir iškilmės, o tolimesnis gyvenimas šeimoje, tapus vyru ir žmona.
Tad niekam nelinkiu tokių išgyvenimų, kantrybės ir sveikatos visiems ruošiantis tai didžiajai dienelei.
uzuojauta ta reje
daug daug stiprybes, nes tau jos tikrai prireiks ne tik dabar bet ir didziaja diena. Laikykis.
Ačiū visoms (-iems) už stiprybę ir palaikymą... Na o vestuvės įvyks ir nieko nenukėlinėsim, nėra prasmės, juolab, kad močiutė seniai jau to norėjo ir sakė, jog mudu būsim laimingi (ir dažniausiai išsipildydavo jos spėjimai). Tad tikiu, kad ji stebės mus ir laimins laimigam gyvenimui iš dangaus...
QUOTE(reje @ 2005 07 22, 12:41)
Ačiū visoms (-iems) už stiprybę ir palaikymą... Na o vestuvės įvyks ir nieko nenukėlinėsim, nėra prasmės, juolab, kad močiutė seniai jau to norėjo ir sakė, jog mudu būsim laimingi (ir dažniausiai išsipildydavo jos spėjimai). Tad tikiu, kad ji stebės mus ir laimins laimigam gyvenimui iš dangaus...
Siaip ar taip iki jusu vestuviu dar nepilnas menuo.
Uzuojauta, stiprybes jums ir neliudekite taip labai, mociute jus stebes is dangaus
QUOTE(reje @ 2005 07 22, 12:41)
Ačiū visoms (-iems) už stiprybę ir palaikymą... Na o vestuvės įvyks ir nieko nenukėlinėsim, nėra prasmės, juolab, kad močiutė seniai jau to norėjo ir sakė, jog mudu būsim laimingi (ir dažniausiai išsipildydavo jos spėjimai). Tad tikiu, kad ji stebės mus ir laimins laimigam gyvenimui iš dangaus...
Užuojauta, viskas bus susitvarkys.