[quote=*banga*,2008 12 31, 10:51]
pritariu toms, kurios supranta, ka jaucia vyras - ir tas pasakymas nebemyliu, bet suteikiu sansa - manau, parodo, kad myli, bet yra labai labai iskaudintas ir lyg ir noretu kazka TOKIO isgirsti is partneres, kas padetu jam apsispresti kaip jam toliau elgtis...
is tiesu, po pirmo posto pamaniau kaip dauguma - stengtis turi abu, per prievarta mielas nebusi, o ir kur savigarba, bet del neistikimybes fakto - as nemanau, kad vyras turetu jaustis kaltas del to, kad zmona jam buvo neistikima (lygiai kaip ir zmona del vyro neistikimybes) - taip, gal but zmonai su juo nebuvo gerai, bet ka tada zmona padare, kad issiaiskintu visu pirma sau ir tada kartu su vyru kas negerai? jei galima isspresti, sprendziam, jei negalim ar nenorim - issivaisktom i skirtingas puses, ir tada susirandam kitus parnerius.
o del bandymo klijuoti situos santykius....kaip bebutu gaila, bet nemanau, kad jie turi ateiti

man asmeniskai visada tas faktas, kad vyras buvo man neistikimas budamas su manimi styrotu kaip asaka gerklej - ir negaleciau pazadeti, kad progai pasitaikius del to nepapriekaistauciau, o ir visisko pasitikejimo nebutu....
jei pripazystat savo kalte, pripazinkit ja iki galo, nurykit ta aatsaakomybes kasni ir gyvenkit toliau, bet jau ne jusu vyro, tik suvokit iki galo sitos situacijos priezastis ir pasekmes ir tikiuosi sugebesite susikurti sau naujus tvirtus santykius
[/quote
Ne visuomet galima lyginti vyrus ir moteris ( moterys daznai is pradziu lyg atleidzia, bet su laiku vis masto ir permasto, kol galiausia neistveria. Vyrai arba atleidzia is karto ir pamazu skausmas mazeja, arba neatleidzia is viso). Ir manyti, kad jei pats neatleistum, tai ir kitas negali atleisti. Gali. ir santykiai gali buti geri. Turiu ne viena pavyzdi savo aplinkoje, kur vyrai atleido ir toliau visai puikia gyveno. Ir vaikuciu susilauke, net ir ne po viena. Tiesiog turi buti noras abieju, o ne vienos puses. Supratimas kodel tai ivyko ir noras spresti situacija. Isivaizdavimas koks bus gyvenimas ateityje. Neistikimybe irgi neatsiranda lygioje vietoje. Abi puses turi po dalele kaltes.. Ir jei yra pagarba, supratimas, bendri interesai, pomegiai, noras, tai neistikimybe tikrai ne priezastis griauti santykius. Sioje situacijoje matyti, kad atleidimo nera. Ir autore ko gera santykius nori suklijuoti daugiau is baimes ir netikrumo del savo padeties, o ne todel, kad tikrai myli ir gerbia savo vyra, bei nemato ateities be jo.
Todel nera prasmes gyventi iliuzijomis ir svaistyti laika.