Sveikos

Jungiuosi prie svaigstančių galvų būrelio

Kai paskaitinėjau, man dar nėra taip blogai - nors gal tiksliau būtų pasakyti - jau nėra.
Gal kokį kartą per savaitę ar dvi savaites taip susvaigsta galva, kad atrodo žemė slysta iš po kojų. Jei tuo metu nėra kur atsiremt, tai sustoju ir iš paskutiniųjų stengiuosi nekristi. Visiškai prarandu pusiausvyrą, pradeda nešti į šoną. Bet geroji viso to pusė yra ta, kad baisioji būsena trunka gal 1 minutę. Po to, jei labai nekreipiu į tai dėmesio, tai viskas būna gerai, tik dar kurį laiką toks spengimas ausyje (kairėje pusėje) būna ir ta pusė kaip ir nutirpsta. Po kokių 10 minučių jau sveikutėlė.
Seniau tarp tų stipresnių svaigimų būdavo ir silpnesni - kai svaigdavo nuolat, būdavo sunku vienai kur nors eiti. Reikalai pasitaisė, kai pakeičiau darbą - dirbu namuose, dėl to galiu išsimiegoti kiek man reikia ir pailsėti. Tai nuolatinis svaigimas dingo, dabar galiu vaikščioti viena ištisą dieną ir viskas gerai. Baisu prisiminti, kaip seniau svirduliuodavau į darbą.
Man atrodo taip būna dėl nuovargio ir dar greičiausiai dėl to, kad darbas sėdimas, jaučiu įtampą kaklo ir pečių raumenyse, tai gal ataugos ar su kraujagyslėm kažkas negerai. Nuo kitos savaitės pradėsiu sportuot, gal tai dar kiek padės. Pas gydytojus nėjau, nepasitikiu jais. Mano mamai nuolat svaigsta galva, nelabai gali iš namų išeiti, gydytojai niekuo negali padėti, nes nežino kas tai yra. Pusseserei yra tas pats - irgi nieko nerado, dar pasityčiodavo. Tai kaip ir nėra prasmės gaišti laiką su jais ir sau nervus gadinti.
laisva kaip vėjas