Labas,
Na merginos turėkit sąžinės - baikit maistą taisyt on line
O tai aš pavalgyt nespėjau prieš eidama į darbą, tai daba teks laukti 16 val. Gavosi kad ir aš turiu dietintis
QUOTE(STT @ 2009 01 08, 10:02)
O žemynukas gerai - auga storėja. Tuoj nueisiu įmesiu foto.
O jei smulkiau: gražiai juokiasi kalbinama, guguoja, sako gu, mgy, de, pa. dar kažką lygtais. laiko galvytrę, stipriai rėkia norėdama valgyt ir verkšlena kai nori atsigult, nes aš ją pastoviai tampau ant rankų... negaliu paleist - aš kaip išporotėjus nuo to vaiko...
QUOTE(Brela @ 2009 01 08, 10:32)
tai kad net as moku juos daryt - varske, kiausas ir miltai. Na, druskyte aisku. Padarai kieta tesla, kad minkytusi, tada atsignybi gabala teslos ir is jos padarai "slieka"
ir tada ta slieka supjaustai. ir taip darai, kol tesla baigiasi. Tada suverti i puoda, isverdi, idedi i lekste, dar sviestuko, pipiriuku (na, yra zmoniu, kurie su zukrum valgo
, bet as tai su druskyte ir pipiriukais)...
Aš tai varškėčius su cukrum valgau. Pirmą kartą varškėčius pagal įsivaizdavimą kartu su pusbroliu darėm kai dar neženoti buvom ir nieko valgomi gavos
QUOTE(elze @ 2009 01 08, 10:33)
Zinot ko noriu paklausti - ar vartojat kuri raminamuosius ar antidepresantus, gal reikeju vaistu tik po soko? kaip jums su vaistais ar be sekasi susidoroti su sielvartu?
Jokių vaistų dar ligoninėje ir po laidotuvių nevartojau. Nors kai buvau prie savo angelėlio ligoninėj seselės siūlė suleist man vaistus, bet aš atsisakiau. Paprasčiausiai sėdėjau ją apsikabinus - verkiau ir meldžiausi. O kai atvažiavo artimieji manęs pasiimt stengiaus būt stipri ir neverkt... Po laidotuvių norėjos tik miegot ir nepabust, bet buvo didžioji todėl negalėjau gulinėt, reikėjo ja rūpintis, tik abeboju to rūpinimosi kokybe, viską dariau automatiškai... Vaikščiojau kaip apdujus, nieko aplink nemačiau... mėnesį nekėliau kojos iš namų, negalėjau matyt žmonių... Kai būdavo labai sunku verkdavau kol pavargdavau... Paskui darbas, nors ir ten būdavo ašarų, tik niekas to nematydavo... Nekovojau aš su sielvartu, plaukiau pasroviui ir tiek, laukiau kol laikas apgydis žaizdą. Gyvenau nes taip reikėjo, nes nebuvo kito pasirinkimo.... O apie vaistus ir psichologus net minties nebuvo, nes tai man likimo skirtas kryžius ir aš jį turiu pati nešti, nemanau kad kas gali padėti. O kai susitikdavau su drauge jai išsipasakodavau.
Bet čia kiekvienai skirtingai, nuo žmogaus priklauso, kiekviena savaip stojasi po nelaimės ant kojų...
QUOTE(spyglej @ 2009 01 08, 10:59)
Na jo žinau kad nuo pajamų priklauso, bet maniau kad reiks tvarkytis vėl po naujų metų bet dabar kad gauna tai turbūt ne.
O tu pabandyk dar pasiskambint į socialinį, nes pas mus mokykloje sausio mėn. dar maitindavo pagal senųjų metų sąrašą kol tėvai susitvarkys dokumentus. Nors aš jau atitrūkus nuo tų reikalų, pati dar nesitvarkius, neskambinus dėl tų 52 litų. Na bet gal dabar jau maitinimą skiria visiems mokslo metams.
Išsiaiškinau - mūsų savivaldybė nemokamą maitinimą skiria mokslo metams. Va. Tai ko gero ir pas jus taip pat.
Spyglej kaip faina pas jus lauke ir mažulkia tavo gražutė
O aš jei su mažąja į lauką išeičiau, tai tik pravalytais takais galėtume vaikščiot
O tai mano mažoji nuskęstų pusnyse, nes jau ir man įbridus sniego iki kelių. Šiemet jau to sniego mums nepagailėjo, vakar mergos davėsi po laukus ir griovius, tai visos šlapios grįžo
Henriluk fainulka tavo mergytė ir kokia protinga
Migle tavo Rokutį su pirmuoju dantuku
Ale kaip šaunu kad taip ramiai išlindo - be jokių pričiudų
Labutis balta avyte
Jau buvau tavęs pasiilgus, vis pagalvodavau kur tu dingus.
Sandrynja kaip tu laikais?
( nuo Kalėdų mašiniukas stovi ramiai 
