QUOTE(dange @ 2011 01 13, 15:03)
19amžiuje išvis nebuvo patikimos statistikos
Nebent kas iš oponentų galėtų pateikti duomenis apie 19 amžiaus ligų registrus? Gal gerb. Stankūnas juos žino
Ir kaip gerb homeopatas galėtų pakomentuoti tymų protrūkius Šveicarijoje? Gal ten dramatiškas sanitarinių sąlygų pablogėjimas ir jiems reikia siųsti humanitarinę pagalbą 



Vieną pavyzdį pateiskiu, kuris parodo, kaip galima spręsti, dėl kokių priežasčių išnyko liga.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto duomenimis, paskutinis maro atvejis užregistruotas 1710 m.
http://www.ulac.lt/u...hp?pl=16&ppl=46
Kaip taisyklė, kai žmones išsekindavo badas, iš paskos jam ateidavo maras.
Kai žmonės pradėjo kaupti maisto atsargas juodai dienai ir labiau laikytis sanitarinių normų, marai Lietuvoje baigėsi.
http://www.baltai.lt...i...?f=28&t=679
Nuo maro iki šiol nėra ilgiau negu 3-6 mėn. veikiančios vakcinos.
ULAC rašo, kad žmonių jautrumas marui yra visuotinis. Persirgus maru, susidaręs imunitetas neapsaugo nuo pakartotino užsikrėtimo.
Anot Vikipedios, manoma, kad paskutiniais amžiais maro epidemijų tikimybė yra gerokai sumažėjusi dėl ilgainiui išsivysčiusio paveldimo imuniteto

Manoma, kad sukėlėjai gali ilgai (šimtmečius) išlikti (?)
Epidemija gali kilti, atsiradus naujam Yersinia pestis štamui: blusos perneša šią bakteriją tarp žiurkių, kurios, neturėdamos šiai bakterijai atsparumo, ima masiškai dvėsti. Staigiai sunykus žiurkių populiacijai, blusos ima kandžioti žmones. Atsiradus tam tikram kiekiui buboniniu maru sergančių žmonių, maras ima sparčiai plisti oro lašeliniu būdu.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Maras