Mamos,kurios atsisakė skiepų.

Vieną pavyzdį pateiskiu, kuris parodo, kaip galima spręsti, dėl kokių priežasčių išnyko liga.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto duomenimis, paskutinis maro atvejis užregistruotas 1710 m.
http://www.ulac.lt/u...hp?pl=16&ppl=46

Kaip taisyklė, kai žmones išsekindavo badas, iš paskos jam ateidavo maras.

Kai žmonės pradėjo kaupti maisto atsargas juodai dienai ir labiau laikytis sanitarinių normų, marai Lietuvoje baigėsi.

http://www.baltai.lt...i...?f=28&t=679

Nuo maro iki šiol nėra ilgiau negu 3-6 mėn. veikiančios vakcinos.

ULAC rašo, kad žmonių jautrumas marui yra visuotinis. Persirgus maru, susidaręs imunitetas neapsaugo nuo pakartotino užsikrėtimo.
Anot Vikipedios, manoma, kad paskutiniais amžiais maro epidemijų tikimybė yra gerokai sumažėjusi dėl ilgainiui išsivysčiusio paveldimo imuniteto maro bakterijoms, geresnių medicininių, sanitarinių ir antiepideminių sąlygų. Yra ir alternatyvių teorijų, kurios teigia, kad Viduramžiais kilusios epidemijos galėjo būti sukeltos Ebolos ar kito panašaus viruso.
Manoma, kad sukėlėjai gali ilgai (šimtmečius) išlikti (?)
Epidemija gali kilti, atsiradus naujam Yersinia pestis štamui: blusos perneša šią bakteriją tarp žiurkių, kurios, neturėdamos šiai bakterijai atsparumo, ima masiškai dvėsti. Staigiai sunykus žiurkių populiacijai, blusos ima kandžioti žmones. Atsiradus tam tikram kiekiui buboniniu maru sergančių žmonių, maras ima sparčiai plisti oro lašeliniu būdu.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Maras

Bet nuo maro mirdavo ne vien varguoliai, bet ir turtuoliai, kurie tikrai gerai maitindavosi. Mirdavo istisais kaimais.
Ir kodel jo nera dabar-negaliu pasakyti, bet pvz sunys skiepijami nuo maro, ir skiepas veikia visa suniska gyvenima. Analogiskai su triusiais: simet maras nusienavo musiskiu visa dvidesimt Ede gerai, nebadavo, laikymo salygos idealios, gyveno lauke, aptvertoje pievoje, jokio kontakto nebuvo, o eme ir susirgo ir zuvo. Veterinorius pasake: reikejo paskiepyti... O mes norejom tik ekologiskos mesos be jokiu skiepu, be jokiu antibiotiku, hormonu ir kombikormu
Tiesa, maras tapo pagydomas antibiotikais. Tad gal maras pas mus ir dabar buna, bet jis slepiasi po kitais pavadinimais? "Plauciu uzdegimas", "Limfadenitas" ir panasiai? O kadangi pagydomas antibais-niekas ir netiria tos ligos priezasciu?

kaip supranut, marui isplist reikia tu varguoliu, o turtuoliai neatsparus jiems, tiesiaog jau kai susirgimu skaicius didelis, tai plinta sparciai tarp visu. o kai visa visuomene gerai gyvena, tai ir neplinta


o del skiepu sunims - ar ne kas metus juos reik kartot? bent jau kate skiepydavom kasmet, tik neprisimenu kuo

Nezinau, darbe esu, negaliu patikrinti suns skiepu knygeles, bet pagooglinau ir radau, kad skiepija ir revakcinuoja suniukus iki metu, veliau ne.
Paprastai skiepijama nuo 8 savaičių amžiaus. Vakcinuojami tik sveiki, dehelmintizuoti, be išorinių parazitų šuniukai.

Daromas kompleksinis (polivalentinis) skiepas prieš marą, parvovirusinį gastroenteritą, hepatitą, leptospirozę ir paragripą.

12 savaičių amžiaus (po 3-4 savaičių po pirmo skiepo) atliekama vadinama revakcinacija – pakartojamas polivalentinis skiepas ir padaroma vakcinacija prieš pasiutligę.

Šunims iki metų amžiaus reikia daryti skiepus su revakcinacija.

Išimtiniais atvejais, kai yra labai didelis pavojus užsikrėsti virusinėmis ligomis, šuniukus nuo 6 iki 8 savaičių galima skiepyti specialia vakcina. Imunitetas po tokio skiepo išsilaiko 3-4 savaites.

Įtarus, kad šuneliai galėjo užsikrėsti, bet kokio amžiaus gyvūnams galima injekuoti specifinį hiperimuninį serumą. Imunitetas po jo išsilaiko maždaug apie 3 savaites.

Suaugusiems šunims atliekamas vienas kompleksinis skiepas su pasiutlige per metus.

Skiepus turi atlikti patyręs veterinarijos gydytojas, pirma apžiūrėjęs gyvūną. Reikalaukite, kad skiepo atlikimas būtų pažymėtas šuns vakcinavimo pažymėjime.

Prie ko čia tie šunys? Nuo kada jie pradėti skiepyti - XX a.?
Gal kaime žiurkes ir peles vakcinuoja?
Papildyta:

Iš esmės Dar kartais būdavo tokia trijulė karas - badas - maras.
Kita vertus, kažkas maro metu išgyvendavo.
Papildyta:

Kaip suprantu, triušio maras Jums nepersidavė

Maras gydomas antibiotikais specifiniu priešmariniu imunoglobulinu arba serumu, reanimacinėmis priemonėmis, buboninio maro atveju – chirurgiškai.

Taip, maras gali pasireikšti kaip odos, plaučių, žarnyno liga, bet su simptomais, kurie gali leisti įtarti, kokia iš tikrųjų tai liga.
Nuo užsikrėtimo iki požymių atsiradimo praeina 1-7 dienos, bet susirgus plaučių forma pasireiškia simptomai greičiau - per 1-4 dienas.
Liga prasideda ūmiai žymios intoksikacijos ir kraujo užkrėtimo simptomais: aukšta temperatūra, šalčio krėtimu, galvos bei raumenų skausmu, vėmimu, nemiga, sujaudinimu, kliedesiais. Ligonio veido spalva būna melsvai pilkšva, bruožai paaštrėja, akys parausta, liežuvis pasidengia storu baltu apnašu, patinsta, kraujospūdis sumažėja, padažnėja širdies plakimas. Kiti požymiai priklauso nuo besivystančios ligos formos.

Odos formos metu infekcijos patekimo vietoje formuojasi kraujingu turiniu prisipildžiusi pūslė. Oda aplink ją būna patinusi, paraudusi. Vėliau, sprogus pūslei, jos vietoje susidaro juodas šašas.

Buboninei formai būdingas tos srities, į kurią įkando blusa (dažniausiai kojos), limfmazgių uždegimas (bubonas). Limfmazgiai labai padidėja, būna skausmingi. Oda virš jų patinsta, įsitempia, įgauna violetinį atspalvį. Po kelių dienų bubonas pratrūksta, į paviršių išteka pūliai.
Plaučių formai būdingas kosulys, kraujingi skrepliai, dusulys, krūtinės skausmas.
Žarnų forma pasireiškia vėmimu, viduriavimu gleivingomis bei kraujingomis išmatomis.
Lengviausia – odos ligos forma.

Sunys prie to, kad maras ju tarpe, o ir kitu gyvunu, kaip buvo taip yra, nedingo niekur. Nereikia nei karo, nei bado. Tik stabdomas paplitimas ju tarpe skiepais.
Stai klausimas ir iskilo: ar tikrai mara zmonems panaikino svarios gyvenimo salygos ir sotumas? Ar vis tik antibiotiku atsiradimas?
Ar galima rasti informacijos, kiek nuo maro zusta SIUO METU kokioj, sakykim, Afrikoj, kur zmones tikrai badauja, kariauja ir kur nera med pagalbos?
Papildyta:

Mums-ne. Kodel? Kodel blusa ikando triusiui-tas uzverte leteneles, o mums ikandus uodui, kurie tikrai pries tai garantuotai triusius kandziojo-maras negriebe ne pro kur?

Tai Jūs paskaitykite, kas platina tas bakterijas ir kokiose šalyse. Nuorodas gi įdėjau.

Tai, kad mes neaptekę blusomis - tai geresnės santitarinės sąlygos, o dėl to, kad geriau pavalgom, esam atsparesni.

Žiurkės, kurias kandžiojo infekuotos blusos, matyt, gyveno ir iki karo, ir iki bado, o maras neretai sutapdavo su badu. Ir viskas priklausydavo nuo to, koks procentas žmonių neatsparūs. Ir tokie graužikai dar egzistuoja kituose kraštuose.

Vakcina prieš marą yra naudojama, tačiau ji nėra labai efektyvi. Ji nėra rekomenduojama staigiai apsaugai esant protrūkiui. Tačiau vakcinacija taikoma didelės rizikos grupėms (pvz. laboratorijos personalui, kuriems nuolat yra rizika užsikrėsti).
Priežiūrai vykdyti svarbu kontroliuoti laukinių graužikų populiaciją pavojingose teritorijose, kur užsikrėtimo rizika itin didelė. Taip pat laboratorijos personalo ir lauko darbuotojai, kuriems yra nuolatinė rizika užsikrėsti privalo dėvėti pirštines ir naudoti repelentus, apsaugančius nuo blusų.

http://www.ulac.lt/u...hp?pl=16&ppl=46

Prie to dar pakartosiu, kad epidemiją šiais laikais gali sukelti naujas bakterijos štamas, kuris iššienavęs žiurkęs, per blusas gali persiduoti žmonėms.

Va ka radau:
Paplitimas
Maro plitimas nėra išsamiai ištirtas, tačiau pagrindiniu rizikos faktoriumi laikomas žiurkių paplitimas. Manoma, kad epidemija gali kilti atsiradus naujam Yersinia pestis štamui: blusos perneša šią bakteriją tarp žiurkių, kurios, neturėdamos šiai bakterijai atsparumo, ima masiškai dvėsti. Staigiai sunykus žiurkių populiacijai, blusos pradeda kandžioti žmones.
Gamtinių maro židinių yra visuose žemynuose, išskyrus Australiją ir Antarktidą. Aktyvūs židiniai išsidėstę JAV vakaruose, Pietų Amerikoje (Brazilija, Bolivija, Ekvadoras, Peru), Afrikoje (Madagaskaras, Tanzanija, Zairas), Azijoje (Kinija, Vietnamas, Mongolija). Dažniausiai susirgimai registruojami šalyse, kur yra gamtinių maro židinių. Lietuvoje gamtinių maro židinių nėra.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais pasaulyje užregistruojama 1000 - 3000 maro atvejų. Sparčiai vystantys tarptautiniams ryšiams, visada yra šios infekcijos įvežimo į bet kurią šalį grėsmė. Paskutinis maro atvejis Lietuvoje užregistruotas 1710 m. (VU Medicinos fakulteto duomenimis).

Kaip užsikrečiama?
Žmonės užsikrečia maru nuo graužikų, kačių, šunų ir triušių. Žmonės užsikrečia kondaktuodami su laukiniais graužikais ar dėl laukiniuose graužikuose esančių užkrėstų blusų įkandimo. Valgant ar ruošiant žalią užkrėstą mėsą kepimui, taip pat galima užsikrėsti maro bakterijomis. Kitas pavojingas užsikrėtimo kelias yra plitimas oro lašeliniu būdu, nes įkvėpus iškosėto sukėlėjo, užsikrečiama ligos plaučių forma ir tokiu keliu suserga daugybė žmonių.
Taigi, vadinasi galima uzsikresti ir oro laseliniu budu, ir nuo tu paciu triusiu

Oro lašeliniu būdu užsikrėstų žmogus nuo žmogaus, kai blusos perneštų ligą žmonėms.
,,Manoma, kad epidemija gali kilti atsiradus naujam Yersinia pestis štamui: blusos perneša šią bakteriją tarp žiurkių, kurios, neturėdamos šiai bakterijai atsparumo, ima masiškai dvėsti. Staigiai sunykus žiurkių populiacijai, blusos pradeda kandžioti žmones. Atsiradus tam tikram kiekiui buboniniu maru sergančių žmonių, maras ima sparčiai plisti oro lašeliniu būdu."
Nuo maro išmirė Jūsų triušiai, bet Jūs neužsikrėtėt.

As nepabraukiau pagrindinio sakinio, jog maro paplitimas NERA ISTIRTAS, vadinasi, patys PSO specialistai nesupranta, kodel vienoj saly, tokioj, pvz Amerikoj, kur ir bado ner, ir karo, o maras paplites, o tokioj Lietuvoj, trecioj saly, maro nebuta jau trys simtai metu(jei tai tikslus duomenys, o ne tarybines nuostatos-musu saly maro, kaip ir sekso nera )
Ir kodel raso, kad apsikresti galima nuo sunu, kaciu, triusiu, bet zmones, net dirbantys su tais gyvunais kasdien, neapsikrecia? Ciupinejom mes tuos sergancius triusius, ranku neplovem, vasara, i rubus nusisluostai ir tom paciom rankom obuoli nusiskini. Nu nesusirgom mes ne vienas, net maziausias sunus, o triusiai stipo kasdien.
Nu nebent tikrai reikia naujo Yersinia pestis stamo.

Ir dar-juokingai skamba sakinys: Staigiai sunykus žiurkių populiacijai, blusos pradeda kandžioti žmones. Kada gi jau tos ziurkiu populiacijos sunaikintos buvo, kad blusos isbadejusios eme pulti ne sunis, valkataujancias kates, dramblius, o butent zmones Itariu, kad blusas isbadejo ir suede ne dinozaurus-va del ko jie dingo nuo zemes pavirsiaus

Nepainiokim sąvokų. Paplitimas tarp laukinių graužikų - gamtinis židinys. Ten yra rizika susirgti žmonėms ir reikia imtis tam tikrų apsaugos priemonių.

Jaučiu, kad jau esu priversta kartotis.

Pasamprotaukim.
Na, kada išrasti antibiotikai? XX a.?
O skiepas nuo maro iki šiol nesukurtas, kad veiktų garantuotai bent pusę metų.

Pagrindiniai maro sukėlėjų nešiotojai - laukiniai graužikai, kandžiojami maru infekuotų blusų. Jos ne šunys, jų nepaskiepysi. Yra tik vienas kelias su jom ,,susitarti". Kodėl tokių negali būti Amerikoje? Kitas dalykas, kad ten tai jau, turbūt, kontroliuojamas jų skaičius.

Kitas klausimas: Kodėl Jūsų ir mano pacituotame tekste sakoma, jog manoma, kad epidemiją sukeltų naujas maro bakterijos štamas???

Pas mus, matyt, buvo užkirstas kelias maro sukėlėjui plisti vietinėmis sąlygomis jau prieš 300 metų. Niekas tais laikais šunų ir kačių neskiepijo. Kitais būdais apsisaugojo.

Ar maru infekuotos blusos su karu atsirasdavo? Jos gali būti iki jo, ir po jo. Bet žmonės, kažkodėl, masiškai pradėdavo sirgti būtent susidarius sunkioms gyvenimo sąlygoms.

Vadinasi, galim daryti prielaidą, kad žmogaus atsparumas yra gana svarbus veiksnys, ar jis susirgs, ar ne.

O tai, kad Jūsų pačios užsikrėtę triušiai Jūsų neužkrėtė, dar kartą įrodo, kad žmonėms gyvenant švariau, dar daugiau šansų nepažinti tokios ligos. Ar klystu?

Nebent, Jūs visa šeima naudojote antibiotikus sulfaminidus arba skiepijotės vakcina, kuri veikia 3 mėn. Net nežinau, ar Lietuvoje tokia yra.





Papildyta:

Nežinau, iš kur citavote apie šunis, triušius ir kates, bet mintis apie tai, kad, atsiradus naujam maro štamui, žiurkėms išdvėsus, jų blusos pultų žmones, cituojama ne tik iš Vikipedijos, bet ir iš Užkrečiamųjų ligų ir Aids centro tinklapio.

Matyt, niekam nerūpi, ar žiurkių blusos įkąs šuniui, jei panosėje ir žmogus. O kai jau įkąs, tai tada šuns likimas jau niekam nerūpės. Vienas žmogus perduos kitiems ir taip toliau.

Be to, kiek teko girdėti, žmonės bado metu suvalgydavo ir šunis, ir kates...

Skiepas veikia metus,ir kas metus reikia revakcinuoti sunis





Tai va i ta skiepa ir ieina maras