***Regitra***

kiek žinau, tai pagal naujus įstatymus po trijų kartų reikia kursą kartot :} bet gali būt, kad kažkokių detalių konkretesnių nežinau

Tai taip, po 3 neislaikytu egzaminu reikia kartot puse kurso, t. y. 5 pravaziavimus bet jie jau ne pigus, nes ima dar daugiau negu uz paprasta papildoma

[B]Giagute[B] sveikinimai gal bus ir istorija?

Ačiū mergaitėms visoms už sveikinimus

o dabar - istorija nuo Adomo ir Ievos

teises sumasčiau aš laikytis praeitą balandį nes turėjau laiko ir noro kažkaip savaime atsirado. Atlankiau pamokėles teorijos, išsilaikiau gegužės mėn.. ir pakeičiau darbą Tad mano praktika atsidėjo neribotam terminui, nes gi ir liepos mėnuo jau artėjo, o visiems gi baisiai reikėjo teisių ne dviem, o dešimčiai metų.. tai nusprendžiau nesigrūsti, juolab kad ir laiko ne itin buvo daug.

Taigi, gavosi taip, kad vairavimo pamokas pradėjau gruodžio vidury, sausio vidury jau spaudžiau rankytėj pažymėjimą, kad sėkmingai praėjau privalomų 20 valandų kursą ir užsiregistravau egzaminui. Visa pasiryžus nukeliavau iki regitros, o ten.. o siaube - mašina tikriausiai jau paskutines dvasias leidžia, vairas kalatojasi į visas puses važiuojant tiesiai, pavaras gali pūsdamas perjungt (įdomu, per duobes važiuojant reik prilaikyt ar ne?... ). Dar egzaminuotojas pasipūtęs tiek, kad vos su savo ego į mašiną tilpo - žodžiu, finale gavosi taip, kad per sniegą aikštelėje (!) nesimatė linijų, tad parkuodamasi 1 cm ratu užvažiavau ant jos. Tas, aišku, paaiškėjo kai ponas povas išlipęs koja pakapstė aplink ratą.. bet man strioko buvo tiek, kad per ašaras vos namo kelią radau, ir net mintis nekilo ginčytis.

Tada pasiskambinau pažįstamai, turinčiai vairavimo mokyklą, ir pasiprašiau pamokėlių kelių, nes atrodė, kad vairuot nemoku (nors per egzą iš aikštelės gi neišvažiavau..). Atėjo antro egzo diena, man stresas toks kad naktį nemiegojus drebėdama įsėdau į mašiniuką (mokinausi aš su Golfu penktu, o egzaminui Astra papuolė), o bijau tiek, kad rodos tuoj nualpsiu... Ir vėl muset ne mano diena - bandydamasi mašiną kažkaip ėmiau nerimaut, ar ir su ja viskas ok - nes kol davažiavau iki aikštelės, užgesau keturis kartus! Vėliau sužinojau, kad čia tokia, ant kurios niekas neišlaiko. Na, aš nebuvau išimtis, nes važiuodama ant estakados užgesau dar septynis...

Paėmiau dar pamokų gal keturias. Trečias egzaminas - valio, mašina sklandžiai rieda, aikštelėj puiku - Į MIESTĄ!! Riedu, džiaugiuosi, valio valio, ir instruktorius bac ant stabdžių.. iš to džiaugsmo pasirodo stop ženklo nepastebėjau nu šakės. tada nusprendžiau kad aš visai netinkama vairuot ir teisių labiau reikia ne man, o MB (nes jis čia mane mučijo kaip aš dar jų neturiu)..

Tai va, kadangi po trijų kartų neišlaikytų reikia papildomo kurso mokyklėlėj, aš susitariau kad man užskaitys tuos pravažiavimus kuriuos ėmiau po pirmo egzamino (papildomai dar 7 pamokas turėjau, nors galiu pasakyt kad per jas nieko daugiau ir neišmokau.. ) ir va vakar nuvažiavau pasiimt to pažymėjimo, ai galvoju, kadangi jau popieriuką turiu, užsuksiu pabandyt dar kartą - gi dabar kad ir 167 kartus galiu važiuot, o ir streso jokio - žinot, kai viskas jau kaip ir vienodai.. nu ir matyt kad man pasisekė Gavau golfą, su kokiu kad mokinausi, egzo valandai oras pragiedrėjo, saulė išlindo, patirpo sniegelis, gavau įstrižą parkavimą ir maršrutą visai nesunkų (be jokių nesąmoningų sankryžų), visur degė žalias, pėsčiųjų nebuvo, net egzaminuotojas radijuką įjungė kad linksmiau būtų.. ir pravažiavau

Tai va, moralas - kai pasidaro dzin, viskas einasi kaip per sviestą

nuostabiai čia papasakojot bet tai aš pastebiu, kad egzaminuotojo nuotaika nulemia egzamino baigtį nesvarbu, moki vairuot ar ne... ir kokie gi žmonės dirba tokį darbą, kuriame kaip tik reikalingas palaikymas...

Smagu del Giagutes mano pati istorija irgi yra panasi.. o del teisiu metimo, nepritariu nors man kazkada irgi tokiu minciu buvo kile siaip taip, labai daug kas priklauso nuo egzaminuotojo..gali jo bijot (nors man paskutinysis egzaminuotojas, prie kurio islaikiau paklause, o ko ju bijot? kai pagalvoji, is tikruju, nesuvalgys juk, geriausiu atveju matai ji pirma ir paskutini karta gyvenime, bet kai nuo to zmogaus tiek daug priklauso, baime vis tiek atsiranda), galima pakliut ir ant tokio juk, kad del menkiausios klaideles egzaminas bus baigtas.. tai taip ta baime ir pakisa ta koja, nors atrodo moki juk.. man budavo po egzamino, pati nesuprasdavau kokio as velnio as taip padariau, nes galvodavau apie tai, kad jis dabar stebi visus mano veiksmus tai tikrai nereikia mesti, tuo labiau, jeigu buvo pirmas kartas..tikrai bus taip, jog pasiseks, paklius geras egzaminuotojas ir viskas bus gerai jokiu budu nenuleisti ranku ir situo tiketi..cia padrasinimui

Na kaip.. gal dar nuo streso pačios tuo metu priklauso kaip viskas atrodo.. nes pvz pirmąkart laikant tai man viskas ten kaip pasaulio pabaigoj atrodė.. o gal žmogus tik nekalbus buvo, o man jau ir visas drakonas rodėsi
ir taip sakau nes tas antrasis maniškis su nelemta gęstančia astra tai irgi sakė kad siaubas baubas yra, labai viską žymisi, jokios klaidelės nepraleidžia - bet kai ant estakados šeštą kartą užgesau, jis labai profesionaliai "surinko" mane į krūvą vieną, nes iš nelaimės jau visa išsibarsčius buvau, ir trumpai griežtai ,bet teisingai - "na, gi ne mirtis, susikaupiam ir dar kartą pabandom".
Tai manau kad visgi nuo požiūrio priklauso.. aišku, visokių pasitaiko..

aš tai labai džiaugiuosi savo egzaminuotoju. matėsi, kad jam nuobodu su manim važiuot, o aš dar ir pasijuokiu, ir pašnekinu jį, ir pati pasišneku, jei jis nekalba tik labai kvailai jaučiaus, kai kreipėsi į mane Jūs.. kažkaip galvoju, nu dar iki Jūs man toli augt
nors irgi, kai pagalvoju, kad maniau, jog mirsiu tikrai. jei ne, tai nualpsiu garantuotai bet į T formą įvažiavus ne per vidurį neapsiverkiau, mašiną priparkavus šiek tiek nelygiai irgi nepasiverkiau, o po to net galvojau jį apkabint iš tos laimės

aha, aš irgi vakar vos to savo diedelio nepabučiavau nors pradžioj toks labai jau nekoks pasirodė (šiaip svarstau kad visi iš pradžių kaip belzebubai atrodo..).
Bet džiaugsmelis savo padarė..

Nu, man vienas buvo, kai ji pamaciau tik priejus prie langelio pajauciau antipatija, toks nemalonus zmogus pasirode.. o veliau ir mieste matydavau, kaip jis zmones islaipindavo. paskui kitas buvo geras, gaila jam buvo, kad nepavyko, bet as vista nesamone padariau cia buvo antras kartas, marsrutas geras, bet as aikteleje toooki brieda padariau ivaziavau ir sumasciau, kad geriau matyciau ar masina stovi tiesiai, prasidariau dureles paziureti paskui suzinojau, kad galima sitaip, tik reikia rankini uztraukti ir pati egzaminuotoja ispeti. Tai taip tada ir baigesi mano egzaminas..kai pagalvoju, juk kai mokinausi net man i galva niekada sitaip nebuvo sove taip tokio jaudulio, kad galvociau, jog nualpsiu man niekad nebudavo, bet vat smegenys turbut issijungdavo, kad kaip ismokdavau, nebedarydavau taip o del egzaminuotoju, manau, kad tikrai yra tu tokiu blogu tikraja ta prasme ir nuo ju nuotaikos ar velniai zino nuo ko (gal zmona nakti nedave ) priklauso kokia bus egzamino baigtis.

na, jei žmona naktį nedavė, o jis labai norėjo, tai čia dar galima šiek tiek pateisinti... bet gal vargšas iš viso neturi žmonos, tai čia suprasti ir užjausti o jei dar ir žavi panelė/mergina/moteris egzaminą laiko, sėdi šalia jo, jaudinasi, tai jis gali labai susinervinti ir egzaminą baigti

nu kita savaite zalio lapo galiu ir neparvezti reikia papildomu vaziavimu nors keliu,kad viska prisimint....kely as jauciuosi gerai,instruktorius sake kad vairuoju gerai,neskaitant keliu nezymiu klaideliu....savo klaidas zinau....

bet po tu dvieju nesekmingu kartu baisu,isnaudosiu savo trecia sansa,o jei vel nepasiseks?
neapsisprendziu pas ka eit,ar pas savo instruktoriu,ar pas kita....