Ačiū mergaitėms visoms už sveikinimus
o dabar - istorija

nuo Adomo ir Ievos
teises sumasčiau aš laikytis praeitą balandį

nes turėjau laiko ir noro kažkaip savaime atsirado. Atlankiau pamokėles teorijos, išsilaikiau gegužės mėn.. ir pakeičiau darbą

Tad mano praktika atsidėjo neribotam terminui, nes gi ir liepos mėnuo jau artėjo, o visiems gi baisiai reikėjo teisių ne dviem, o dešimčiai metų.. tai nusprendžiau nesigrūsti, juolab kad ir laiko ne itin buvo daug.
Taigi, gavosi taip, kad vairavimo pamokas pradėjau gruodžio vidury, sausio vidury jau spaudžiau rankytėj pažymėjimą, kad sėkmingai praėjau privalomų 20 valandų kursą ir užsiregistravau egzaminui. Visa pasiryžus nukeliavau iki regitros, o ten.. o siaube - mašina tikriausiai jau paskutines dvasias leidžia, vairas kalatojasi į visas puses važiuojant tiesiai, pavaras gali pūsdamas perjungt (įdomu, per duobes važiuojant reik prilaikyt ar ne?...

). Dar egzaminuotojas pasipūtęs tiek, kad vos su savo ego į mašiną tilpo - žodžiu, finale gavosi taip, kad per sniegą aikštelėje (!) nesimatė linijų, tad parkuodamasi 1 cm ratu užvažiavau ant jos. Tas, aišku, paaiškėjo kai ponas povas išlipęs koja pakapstė aplink ratą.. bet man strioko buvo tiek, kad per ašaras vos namo kelią radau, ir net mintis nekilo ginčytis.
Tada pasiskambinau pažįstamai, turinčiai vairavimo mokyklą, ir pasiprašiau pamokėlių kelių, nes atrodė, kad vairuot nemoku (nors per egzą iš aikštelės gi neišvažiavau..). Atėjo antro egzo diena, man stresas toks kad naktį nemiegojus drebėdama įsėdau į mašiniuką (mokinausi aš su Golfu penktu, o egzaminui Astra papuolė), o bijau tiek, kad rodos tuoj nualpsiu... Ir vėl muset ne mano diena - bandydamasi mašiną kažkaip ėmiau nerimaut, ar ir su ja viskas ok - nes kol davažiavau iki aikštelės, užgesau keturis kartus! Vėliau sužinojau, kad čia tokia, ant kurios niekas neišlaiko. Na, aš nebuvau išimtis, nes važiuodama ant estakados užgesau dar septynis...
Paėmiau dar pamokų gal keturias. Trečias egzaminas - valio, mašina sklandžiai rieda, aikštelėj puiku - Į MIESTĄ!!

Riedu, džiaugiuosi, valio valio, ir instruktorius bac ant stabdžių.. iš to džiaugsmo pasirodo stop ženklo nepastebėjau

nu šakės. tada nusprendžiau kad aš visai netinkama vairuot ir teisių labiau reikia ne man, o MB (nes jis čia mane mučijo kaip aš dar jų neturiu)..
Tai va, kadangi po trijų kartų neišlaikytų reikia papildomo kurso mokyklėlėj, aš susitariau kad man užskaitys tuos pravažiavimus kuriuos ėmiau po pirmo egzamino (papildomai dar 7 pamokas turėjau, nors galiu pasakyt kad per jas nieko daugiau ir neišmokau..

) ir va vakar nuvažiavau pasiimt to pažymėjimo, ai galvoju, kadangi jau popieriuką turiu, užsuksiu pabandyt dar kartą - gi dabar kad ir 167 kartus galiu važiuot, o ir streso jokio - žinot, kai viskas jau kaip ir vienodai.. nu ir matyt kad man pasisekė

Gavau golfą, su kokiu kad mokinausi, egzo valandai oras pragiedrėjo, saulė išlindo, patirpo sniegelis, gavau įstrižą parkavimą ir maršrutą visai nesunkų (be jokių nesąmoningų sankryžų), visur degė žalias, pėsčiųjų nebuvo, net egzaminuotojas radijuką įjungė kad linksmiau būtų.. ir pravažiavau
Tai va, moralas - kai pasidaro dzin, viskas einasi kaip per sviestą