Dzanetukai, linkiu tau stiprybės, ir tikiuosi, kad ateis ta diena kai tau mama pasakys kad visus tuos metus ji tik ir galvojo apie tave ir tavo šeimą. Ir kad jai be galo norėjosi kuo greičiau su tavimi susitaikyti, ir būti tuo kuo ji ir turėjo būti visus tuos metus-visų pirma tavo ramstis ir paguoda-mama ir antra-mylinčia močiute.
O jei taip nenutiks, tu nenusimink, nes turi tikrai nuostabią anytą, (kitos galėtų tau tik pavydėti, tame tarpe ir aš

),puikų vyrą, ir be abėjo, du gražuolius angeliukus-dukrytes. Jaučiu kaip nuo jų sklinda šiluma. Jos tiesiog gražuolės...tfu,tfu,tfu...
Kai skaičiau tavo gimdymo istoriją net

.Labai skaudūs tavo patirimai. Jei kada dar aplankytų gandras,linkiu kad viskas praeitų labai sklandžiai ir greitai.
Sekmės tau ir tavo šeimynėlei