Ką veikti baigus mokyklą?

Tai koks jūsų pasiūlymas būtų? Iki 12 klasės visus dalykus A lygiu varyt, kad turėtum didesnį pasirinkimą? Man pilnai užtenka ir tų kuriuos pasirinkau, didesnio krūvio tikrai nepageidaučiau.
Man tas nežinojimas ką studijuot atrodo labai hiperbolizuotas. Reik netingėt, skaityt studijų programas ir atmetimo būdu tikrai galima atrinkt ko tikrai nenori ir ką studijuot patiktų, būtų įdomu. Anksčiau ar vėliau tai vis tiek reikia padaryt.

siūlau daryti taip kaip žmonėms dūšia ar protas liepia. kas jau ko čia labiau klauso. negaliu nieko pasiūlyt nežinodama nei apie patį žmogų, nei apie aplinkybes. tai padariau kas mano galioj - pasidalinau savo pamąstymais ką pati daryčiau kitaip jei turėčiau šansą. nors ir dabar labai neblogai sekasi. o autorės vietoj palaukčiau ir stočiau į užsienį jei jau toks noras yra. atsiras ką veikt tuos metus manau.

būtent reikia netingėt ir studijų programas skaityt. taip pat reikia netingėt ir pabendraut su jau studijuojančiais ar baigusiais. tokie žmonės dažnai labai vertingos info pateikia

as tai iskart stojau,nes tikrai abejoju ar buciau darba susiradus...

beto kazkaip atrodo,kad vyram geriau atidedineti studijas- jie spes,o moterys..? atrodo 22 baigsiu bakalaura,noresiu magistro jau 24m..pora ar daugiau metu padirbti,praktika ir jau vaiku reikia atrodo,jei atidedineji tai tuo veliau viskas ir gyvenime atsideda...na nezinau...as tokia gan standartiska bet is tikruju smagu,kai kiti susigalvoja isvaziuoti i uzsieni,pakeliauti,igyti tos patirties,tikrai drasus zmones..as truputi baile per daug eksperimentuoti

Pati baigiau mokykla 2004 metai. nežinau kodėl bet labai jau buvo toks bumas - įstoti bele kur, nes ką žmonės pasakys. Ir stojom. Aš bent pasirinkau specialybe kurią būtų smagu ir įdomu studijuoti, o buvo tokių kurie net nežinojo į ką įstojo. Mano grupėje gal 6 studentai po pirmo pusmečio atkrito (motyvacija, man čia nepatinka). Kiek žinau iš mūsų mokyklos vėlesniais metais labai daug mokinių įstodavo ir jau po pusmečio ar metų mesdavo mokslus nes jiems pasirinktas dalykas nepatikdavo.
Su specialybės pasirinkimu vėlgi daug klaustukų. Kas šiandien populiaru ir reikalinga, po 4 metų jau gali būti niekam neįdomu. Mano pasirinkta specialybė irgi nėra populiari, , ir aišku dirbu visai ne ta, todėl kartais pagalvoji, kad būt geriau reikėjo eiti kokius kirpėjų kursus baigti, tai bent žinai, kad žmonės vis tiek kirpsis plaukus, ar kažką panašaus.

Oi, mane dabar tas klausimas kamuoja. Labai gerbiu tuos, kurie išvažiuoja metam ar mažiau savanoriauti į užsienį. Labai gera patirtis manau. Aš pati to ko gero to jau nepadarysiu, teks stoti iš karto. Nors tikrai nuoširdžiai nežinau kur. Išstudijavau belenkiek studijų programų. Bet tas juk nieko nepasako, nes studijos tai ir lieka studijom, o klausimas tai, ką aš apskritai gyvenime noriu daryti. Ir tai dažnai visai nesusiję su tuo, ką siūlo universitetas. Vat kur šuo pakastas. Man toks jausmas, kad aš šiuo metu esu per jauna žinoti, ko aš (o ne tėvai ar mokytojai) noriu šiame gyvenime. Niekur nėra saldu, visur yra savų sunkumų ir savų džiaugsmų. Aišku, norisi, kad keturi metai mokslų būtų ne veltui, o kad duotų kažkokios naudos ateity. Tai va taip ir gaunasi šokinėjimas nuo vieno prie kito dalyko. Gal aš per daug gilinuosi, galbūt viskas daug paprasčiau... Bet kol kas atrodo, kad kur man tas kompiuteris "išburs", ten ir įstosiu. Nes rašysiu tai ganėtinai skirtingus dalykus, pradedant ekonometrija, bagiant skandinavistika

pasidalinimas patirtimi :

dar mokykloje supratau kad i nemokamas studijas lietuvoje neistosiu nusprendžiau kad reikia meginti keliauti i danija, mokslas nemokamas, bus "pigiau" ,stojau iškart po mokyklos
ieškojau - perėjau per daugybę skandinavijos universitetų tinklalapių, ieškojau studiju anglu kalba, laukiau kol kuris nors studiju programos pavadinimas užkabins akį
istojau - neblogai išlaikiau valstybinius ir gerai moku anglų
nukeliavau - lietuvoje susimoketi uz mokslus butu buve pigiau nei kopenhagoje gyventi ir mokytis, buvo sunkoka rasti butą, galiausiai varginantį darbą, nes tikrai nemalonus jausmas iš tėvų prašyti milžiniškų pinigų kiekvienam mėnesiui(kalbu apie 2 tūkst lt ir daugiau)
supratau - studijos čia man nepatiko, is pat pradziu labai patiko taciau su laiku supratau kad tai ka pasirinkau ne man, nepaisant to daug kas pasakojo kad studiju metai turetu buti vieni iš linksmiausiu gyvenimo metų, na man tikrai nebuvo linksma,
danai uždari žmonės, su kursiokais bendraujam minimaliai iš 64, 58 danai(danai laikosi tarpusavyje grupėse,daugiausia bendravau su tarptautiniais studentais),be to studijų programa sudėtinga, iš 64 žmonių grupėj liko 30

nusprendžiau - metu studijas, vasara o gal ir ilgėliau keliauju pasavanoriauti į kalnus suvokti ko noriu gyvenime

patariu - kaip pagyvenęs užsienyje metus, vienas be draugų (draugai labai svarbu) įstojęs tiesiai iš mokyklos į nepažįstamą šalį patariu nesilaikyti stereotipų kurie susidarę lietuvoje per daugelį metų,t.y. kad po mokyklos būtina bėgti skristi kuo skubiau stoti i universiteta,nesvarbu koki svarbu kad istoti, aš esu vienas iš kokių 200 jauniausių studentų universitete (iš viso apie 10tūkst studentų) didžioji dauguma danų nestoja tiesiai po mokyklos, o mano kursiokų amžius svyruoja nuo 23 iki 38 metų

išvada - tie kurie nežinot ko norit gyvenime neskubėkit, pasidžiaukit savo gyvenimo pavasariu o nelėkit studijuoti tai ko nenorit ar neesat isitikine kad norit, nesileiskit spraudžiami į visuomenės sukurtus rėmus

ačiū už demesi tikiuosi padejo

As tai is vis galiu pasakyt, jei kas grazintu laika atgal turbut is vis nestociau mokintis.. ir nekisciau nei lt nei gaisciau laika.. nes Lietuvoj nieks mokslo nevertina.. nematau prasmes.. nebent del saves.. be aukstojo zmogus gauna daugiau nei su juo..koks tikslas tada. As nesakau, kad tik baigus turi moket mln, bet vis tiek kazkoks atspirties taskas turi but kitas

Dėl to niekas nevertina aukštojo mokslo, nes Lietuvoj kiekvienas jį turi. Jei iš klasės į universitetą įstotų kokie 10 proc., o ne 90, tuomet ir žiūrėtų į tuos, kurie turi aukštąjį, kitaip. O dabar yra taip, kad visi turim aukštuosius, norim dirbt vadovaujančius ir gerai apmokamus darbus su tais savo aukštaisiais, bet esmė, kad kažkas turi daryti ir ne tokius gerus darbus.

Sakot, kad per daug kvalifikuotu spec? nemanau.. manau yra pakankamai zmoniu, kurie gali dirbt tokius darbus.. paprasciausia nenori moket, nes zino, kad vis tiek atsiras zmogus, kuris ta pati darys uz 800lt.. koks skirtumas

pas rimtus zmones, rimtoj eilej , rimtai ir kandidatuosi.

Cia Lietuvoj yra vyrauja "paaugliu" sindromas: renkasi ne tik ta, kuris naudingas, bet ir ta, kuris gali atlikti ta pati uz mazesni mokesti.
O kai kalbama apie patirti, tai noriu atkreipt demesi, kad kalbat apie patirti tik ten.
O kai del darbo reikia eiti ir lysti i sub.. , tai ironija jau vyksta, juoktis noris.
Papildyta:

Kvalifikacija ne lygu profesiniam issilavinimui. Cia supratau ka norejai pasakyti, ir tiksliai pasakei, tik supainiojai savokas
Taip: daug kas moka suprojektuot nama pagal visus standartus su autokadais, tik ne visi moka tas "plytas" klijuoti.

Del tu 800 litu: kita vertus, mokesi sneket- mokesi ir irodyt savo verte. Reikia isnaudoti ir tokias darbdaviu spragas.

protingai mastot