QUOTE(žvelsa @ 2008 07 20, 01:26)
Aš - jautis, vyras - liūtas. Anksčiau labai skaudindavo jo tylėjimas susipykus, galėdavo mėnesį nesikalbėti. Paskui pripratau, pati nesikalbėdavau, ilgą laiką, su laiku man net pradėjo patikti tie nekalbadieniai - darai ką nori niekas tau nepriekaištauja, nekritikuoja. O dabar nė vienas nebepraktikuojam to, tiesiog nebėra reikalo. Ginčuose visada paskutinis žodis yra mano, kad ir ką jis besakytų visada randu ką atšauti, o jei nerandu tai primenu iš praeities. Kuo labiau jis mane įsiutina, tuo skaudžiau aš jam įkandu. Mane siutina jo didybės manija - aš viską galiu, aš viską padarysiu, o kai reikia žodžius pagrįsti darbais gaunasi didelis pšš. Todėl jo žodžius padarysiu tą, sutvarkysiu aną, praleidžiu pro ausis, nes žinau kad viskas liks nepadaryta ir man pačiai reiks viską pasidirbti (kad ir rūpinimasi malkomis žiemai, daiktų įsigijimas ir t. t.). Neturi saiko alkoholiui, kiek įpila, pasiūlo tiek išgeria, o tada mano liūtas virsta kiaule. Siutina jo melavimas, aš pati nemoku ir nemėgstu meluoti, o jis meluoja tiesiai į akis nė nemirktelėdamas, gindamas savo melą gali pakelti ranką. Su laiku išmokau perprasti jo melą, nors dabar nelabai tikiu ir kai sako teisybę. Mėgsta filtruoti su kitomis moterimis, nesvarbu kad aš šalia, o aš esu pavydi. Nepatikimas, nes nesilaiko duoto žodžio - liepiau po darbo pareiti namo pabūti su mažąja kad su didžiąja galėčiau važiuoti prie daktaro - neparėjo. Gali į vestuves, balius eiti vienas - nesvarbu kad tu nėščia ir tu blogai jautiesi. Vis dar esam kartu tik dėl mano baimės ką nors keisti, ji dar kartais pasako kad myli mane, nor tai ko gero tik žodžiai, o aš to pasakyti negaliu, nes to nejaučiu.
Perskaičiau aš jūsų postą ir konstatavau, kad čia visiškai netipiškas liūtas
Nežinau su liūtu gyvenu jau n metų, bet tokių fintų dar nėra tekę regėti
neidealus jis tikrai ir pas mane, tačiau šeimos gerovės klausimu mes vieningi. O jeigu atvirai, tai nelabai aš tikiu visais tais zodiako ženklų ypatumais, savybėmis, ar suderinamumais. Žmogus yra toks, koks yra, žinau tik vieną, kad jo charakterį neabejotinai įtakoja aplinkiniai, auklėjimas šeimoje, ar tiesiog genai.
Kadangi pati pradzia, tai taip ir palikau... neskambinu, neieskau, gyvenu savo gyvenima, ir siaip as nemegeja rodyti iniciatyva santykiuose, bet matyt busiu rimtai kritusi i aki, kad vis primena liutuks man apie save... kadangi dabar isvykes i uzsieni, ti manau jam grizus viskas isaiskes 
saunuole, taip ir toliau 
o svarbiausia jo neskubink, kai matys kad tu uzsiemusi, ir nealpeji del kiekvieno jo zingsnio, manyciau, jam dar didesnis azartas pakils taves siekti... 
sekmes 
niu jau ne niolikos metu moteryte, ir ne pirmas man, o kaip elgtis nebezinau... tiesiog palikt ji ramybej kol susivoks ar imtis iniciatyvos paciai? kaip jus savo liutukus suviliojot: begot nuo jo ar kaip tik demesiu apdovanodavot?
manau tau nereikia jo nei ieskot nieko nores pats susiras. nes maniskis kai dabar pakalbam tai sake vien todel ir traukei mane buvo idomu kodel tokia salta esi 
