Jautis ir Liūtas

Kazkur esu girdejus, kad jauciu nereik skubinti. Kai nori, jie ima ir padaro. Na, tai va ir neskubinu, tik man tai jau kaip reikiant paciai gyvenima apkartino
Tavo pasiulymai verti demesio Tik reik savyje stiprybes atrast

aha, as neskubinau, jautis 3 metus nieko taip ir nenusprende. paskui verke ir baubdamas tisesi is paskos, kai jau buvo atsirades kitas. tai zinai, galiu sakyk, kad nenorejo tai ir nepadare, bet itikinamai pazadai skambejo tai ziurek, kad tau nebutu taip pat

Visko gali buti ir pas mus

Aš esu jautis, bet ne vyras, bet manau galinti pakomentuoti jaučių elgesį, bent jau iš savo varpinės.

Jaučiai - klaikūs namisėdos. kodėl..todėl, jog namai jaučiui saugumas, jaukumas, jie juose GYVENA.. tai nėr kažkas į kur atvariau..persirengiau ir vėl į trasą... čia jų namai... ir praktiškai visas jų gyvenimas į tai orientuotas, jog gyventi namuose, kaip kažkokiam ūkely, savoj respulikoj ar kiaute... tai teikia jiems stiprybę...todėl juos sunku kažkur ištempti, nes kai jie namie, jiems nieko nutrūksta...

Jei jam staiga pasiūloma kažkur keliauti...na kad ir pasivaikščioti.. jam labai sunku zra staiga viską mesti ir persijungti... net jei tas VISKĄ MESTI yra tik kaip visada malonus vakaro praleidimas namie... Juos galima perkalbėti, tik reikia tam skirti daugiau laiko.. jie labai sunkiai atsisako TO NESTRESO... jaukumo...galimybės patinginiauti po namus...ypač, jei jis jau nusiteikęs. Spontaniškai jį išjudinti labai sunku...tai kelmas įaugęs šaknimis... bet galima.. galima kai jam pateikiami akivaizdus tos išvykos privalumai... net jei jis ir pasako ai, ne.. aš tingiu.. iš tikrųjų tai nereiškia, jog jis nenori.. reikia tik daugiau laiko ir argumentų.. arba planuoti iš anksto...jog jis spėtų pasiruošti... iš tkrųjų jie NORI.. bet sunkiai persijungia...kartais juos net reikia imti už pakarpos ir vestis kartu ir viskas...

Kas link finansų, tai nemanau, jog čia tik jautiškas bruožas.. visi be finasų jaučiamės nepilnaverčiais...

Papildyta:



va šito dalyko aš nesuprantu...ir pas jaučius ir pas nejaučius atsisakau suprasti... jei esi vyras ir nori moters.. su ja nugyventi gyvenimą, tai žiūrėk, jog ji tau nepabėgtų...imk šliūbą...mauk žiedą...

taip, cia ir man mistika, bet deja... liudna, kad egzistuoja ir tokia statistika

aaa tai vat kame kampas...Jus skiria atstumas. O tolimas? Skirtingi miestai? Tarkim ar susikraustymas kartu reikštų darbų keitimą kažkuriam ir t.t.? Vat bėda bėda su tais atstumais... Bet aš iš tikrųjų patarčiau užsiminti, kad visai norėtumėt šalia jo užmigti ir prabusti, gal susiprotės? juk nėr nevisprotis... Nes žinokit patarsiu tikrai draugiškai, jo ženklo galit laukti ir laukti, gal jis jo ir neduos, gi nesuprasi kas ten pas juos smegenuose dedasi. Kitas dalykas, iš patirties žinau, kad kai kurie dalykai, kurių siekdami tikimės, kad jie mus padarys laimingais, rezultate sušvinta kitokiom spalvom. O nepabandžius nesužinosi. Juk būna taip, santykiai gražiausi, o susikrausto kartu ir išsidrasko, paskui skiriasi, nes nesugyvena (mum su ex taip buvo). Jūs pabandykit taip labai labai lengvai spustelėti, bet taip kad nesuprastų, kad tai yra spaudimas. Nes na 2 metai tai jau daugoka, tikiu kad jau norisi kažką konkrečiau žinoti į kurią pusę juda santykiai.
Ačiū už palaikymą kai susitikom buvom išsiskyrę 1 dienai, beprotybė kažkokia. Bet jau matosi matosi, kad gerulis tenai irgi. Šiąnakt norėjau jį užmušt.. Bet ryte vėl susitaikėm. Žiūrėsim kaip čia kas bus...
Papildyta:

Ech tas liūtiškas orumas o Jūs jam nesisiūlykit ant lėkštutės, tiesiog savo siūlymą išreikškit kaip "noriu būti su Tavimi kartu dažniau, pasiilgstu labai" bla bla bla ir t.t. bet taip nekoncentruotai, o taip iš konteksto lyg tarp kitko karts nuo karto, kad vis panaši frazė išlįstų, tai ir nebus toks ale savęs padėjimas, kad net piršto pajudinti nereiktų.
vai kaip atrodo lengva kalbėti ir patarimus dalinti kai nesi toje situacijoje sėkmės Jums ir kantrybės

* ojojoj kaip jūs vargstat su tais jaučiais. Naktį ne muštis reikia, naktį reikia taikytis. (nors pats šito meno nesu įvaldęs).

** O aš suprantu lelijos_ abejones, nes žinau, kad kai kažko tikiesi, o nesulaukęs pasakai - tada net jei ir būna tai padaryta, tai praranda didesnę dalį "saldumo", nes žinai, kad pats pabuvai ir "scenaristas" ir "režisierius", o kitas tik atliko "rolę". Tada net nebežinai ar smagu buvo gauti tai, ko taip troškai, bet gyvenimas ne scenarijus ir ne rolės, jį kitaip gyventi reikia nei buvo pasakose.

* na vargstam, *****. ką daryt. o principai sugrojo, nes vyriukas nebuvo apsauga pasirūpinęs, o aš jam užmečiau, na va "vsio prapala", tai užsiuto, aš užsiutau, kad paliko tokią nei šiokią nei tokią. Na kažkaip matosi, kad bus sunku su juo...

** o dar laikot save realistais o vis tik kaip norisi to asmeninio įvertinimo, ar ne, to saldaus pyrago kai ant rankų nešioja? taip būtent, gyvenimą reikia gyventi čia ir dabar...

Ir dėl tiek reikėjo "pjautis". O kur išradingumas? Šitą partiją galėjote netgi labai gražiai išspręsti, bet........irgi sužaidė ambicijos. Reiškia ne kiekvienoje situacijoje tik jaučiai savo kanopomis "išmindo darželį", kažkokia dalimi ir jūs pačios prisidedat prie to "proceso"

mano išradingumas buvo nugesintas šaltu "miegam". tada galvojau nukąsiu jam galvą...

Nu tai "miegam" ir yra pati ta realizmo apraiška. Juk tu tai žinojai, tai kodėl tokia reakcija???

Jau isbandytas reikalas Veltui... Ne velnio nesuprato jis to arba nenorejo suprasti Apskritai jei pradedi kalbeti apie jausmus, jis tyli.

Papildyta:


Publicum47, taikliai O sakai, kad sie zenklai labai skirtingi