Man,tai labai grazu,kai dar nors ir kudikelis,o jau su auskariukais,bet pati kazkaip pabijau dukra nest ausis pradurt,kai gime

,tai pasiuliau,kai jai buvo 3,5m,uzejom i salona kazkoki,o ten palaukt reikejo,tai ji pasisuko i mane ir sako:"Zinai mama,kai as uzaugsiu ir busiu moteris kaip tu,tuomet ir prasidursiu ausis

!".Nieko kito nbeliko,kaip eiti lauk,nes dukra pasizymi stipriu charakteriu,o stai neseniai,pries svenciant 7aji gimtadieni,ejom pro kosmeini kabineta,as jai juokais pasiuliau uzeit,o ji eme ir sutiko,tai tik paprasiau,kad vienu metu pradurtu abi ausis,nes pabijau,kad kitos gali nebeduot,taip ir turime auskarus.Tik,tiek,kad ausys po kokio menesiuko supuliavo,tai iveriau savo auksines rinkutes,ir kaip sakant,tiek jas ir temaciau.Nuo to karto,nebeliko jokiu bedu