QUOTE(Alan @ 2009 07 15, 09:52)
Laikas taip greit lekia... Aš vis bandau padaryt kokią tai tvarką Tėčio namuos - vis darau kažką, darau, o rezultatų nematyt

Bet būt užsiėmus - man tik į naudą.
Man jau irgi parūpo, kodėl čia taip tylu - visos susitaikė su esama padėtim, didelių pakitimų nėra, visa kita jau priprasta, o naujokių irgi negausėja, gal ir gerai

. Kaip tu, ar jau moki džiaugtis kasdienybe be alinančių pareigų, planuoti atostogas nešiurpstant ką grįžus rasi?
Pas mus situacija stabili, ką tik baigėm tyrimus, buvo nugasdinęs keistokas kosulys (net gydytoja suabejojo dėl metastazių), bet, ačiū Dievui, tik lėtinis bronchitas. Truputį nerimauju dėl rudens, nes dvyliktokė baigė mokslus, važiuos studijuot, o popietėm namuose bus tik antrokė ir senukas

. Bet jau ne vieną kartą pastebėjau, kad neverta sukt galvos dėl to, kas dar tik bus, svarbiausia pasirūpint tuom, kas yra.
QUOTE(Awita @ 2009 07 15, 11:05)
Mes tai taip pat, gal ant kojų paliko kiek silpnesnė, nebenulaiko šlapimo iki puodo

Tik užsiminus apie gydytojus, sako norit greičiau manim atsikratyt, laukiat-nesulaukiat mano mirties

Kas iš to, kad pusmetį pagyvensiu ilgiau, bet ligoninėj aš būt bijau, ten mane visaip kankins...Iš dalies ji teisi

Jokių priepuolių nėra, diena geriau, dieną prasčiau.
Sunki jūsų padėtis. Lengviau būtų, jei turėtumėt aiškią diagnozę. Bet negalima atmesti ir diagnozės "karšatis" (draugai prisiminė, kad seniau pažinojo gydytoją, kuris mirties priežąsties vietoj tokią rašydavo

. Dabar žmonės nebemiršta nuo senatvės, o tik dėl gydytojų klaidų

). Tik vis neaplaidžia mintis, kad jei mama prisileistų gydytojus, gal galima būtų palengvinti tiek jos, tiek jūsų būseną. Ką bedarot su maudymu? O dėl šlapinimosi jau nešiojat sauskelnes, ar nesiduoda? Kaip tavo pačios būsena, ar panaši į "šuo ir kariamas pripranta"

?