Man tėvai neleisdavo atsivesti draugų.MANO NAMAI MANO TVIRTOVĖ.Buvo skaudu,kaip dabar prisimenu.Taigi savo dukrai nuo mažų dienų leidau draugauti su kuo nori ir vestis draugus.Tik taisykles turėjom.Jei draugai pridirbs,kai mūsų nėra-atsakyt turės ji.Mano nekalbadieniais,dienpinigiais porai mėnesių.Savo septintą gimtadienį šventė viena su draugais namie be suaugusių.Ir nieko- jokio jovalo.Dažnai savaitgaliais namie nebūdavom,tai draugai nakvodavo.Niekada jokių problemų nebuvo.Jokių kaimynų skundų,jokių policijų.Bet savo šešioliktą atšventė su visais privalomais atributais.Už visus šešiolika.
Mano tėvai ir man, ir sesei visuomet leisdavo pasikviesti draugų. Atsimenu, kad draugės kartais ir nakvodavo, ypač vyresnėse klasėse, kai reikėdavo aptarti visokius mergaitiškus reikalus
Pamenu, mama visada sakydavo, kad jai ramiau, kai esu su draugais namie, o ne kažkur bastausi. Niekada nesupratau tokių tėvų,kurie neleidžia vaikams atsivesti draugų
Pamenu turėjau draugę, kurios mama neleido pasikviesti draugių. tai kviesdavosi kai mamos nebūdavo namie ir būdavome pastovioje įtampoje, laiko sekime, kad tik nepražiopsioti laiko kada turi grįžti mama...brrr mūsų draugystė nutrūko...
su kitos draugės tėvais, kurie neribojo lankymosi, iki šiol santykiai labai šilti.
mano mama ne tik įleisdavo mano draugus, bet dar ir arbatos su sumuštiniais pasiūlydavo.
Pati savo vaikų draugių lankymosi neriboju. Kadangi gyvename daugiabutyje ir laiptinėje yra 3 (įskaitant mus) šeimos turinčios vaikų tai visos trys mažosios ir dvi didžiosios migruoja vieni pas kitus kaip joms reikia
kadangi vienoj vietoj nesėdi tai turim ir ramių ir neramių valandėlių
visos mamos toleruoja draugystes ir migravimus, nes mergaitės judrios, smalsios ir aktyvios.
neriboju. Laikausi taisyklės, kad mano namai - mano tvirtovė, vaikų kambarys - vaikų tvirtovė. Vaikai irgi žmonės, turi turėti savo asmeninę erdvę, kurioje jaustųsi atsakingi šeimininkai.
Bet ko nesikviečia, įvertina kada gali kviestis drauges (kai visi "reikia" darbeliai atlikti) ir t.t.
su kitos draugės tėvais, kurie neribojo lankymosi, iki šiol santykiai labai šilti.
mano mama ne tik įleisdavo mano draugus, bet dar ir arbatos su sumuštiniais pasiūlydavo.
Pati savo vaikų draugių lankymosi neriboju. Kadangi gyvename daugiabutyje ir laiptinėje yra 3 (įskaitant mus) šeimos turinčios vaikų tai visos trys mažosios ir dvi didžiosios migruoja vieni pas kitus kaip joms reikia
visos mamos toleruoja draugystes ir migravimus, nes mergaitės judrios, smalsios ir aktyvios.
neriboju. Laikausi taisyklės, kad mano namai - mano tvirtovė, vaikų kambarys - vaikų tvirtovė. Vaikai irgi žmonės, turi turėti savo asmeninę erdvę, kurioje jaustųsi atsakingi šeimininkai.
Bet ko nesikviečia, įvertina kada gali kviestis drauges (kai visi "reikia" darbeliai atlikti) ir t.t.
Puiki mama esi.
Leidžiam vyresnėliui atsivesti draugų, aišku ne visą kiemą iškart, nes gyvenam 5 aukšte ir kaimynė jau kelis kartus skundėsi, kad sūnus per daug šokinėja
Vyrukas lanko breiką, tai triukšmo namie pakanka
Kartais draugai-kaimynai kviečiasi sūnų išeiti pažaisti į laiptinę kai lauke šalta ar lyja, tuomet aš pasiūlau vaikams ateiti pas mus. Sūnus turi savo kambarį, todėl tikrai problemų nepridaro. Pats susikuičia su draugais savo kambarį ir vėliau su mamos pagalba susitvarko
O as nepageidauju draugu namuose,jei uz lango geras oras nera ko namie sedeti ir PC akis varvinti,jei lauke oras ne koks leidziu pasikviesti kokia drauge,aisku ne visa kiema








