QUOTE(Giedre_S @ 2009 02 02, 08:40)
Oi, kiek abejojanciu atrirado

... Margaites, visos mes perejom ta pati.. Pamenu, kai buvo like pora dienu iki dantu rovimo - zinojau, kad jei issirausiu (ketvirtukus rove), tai jau nebebus kur dingt. Cia buvo vienintelis laikotarpis, kai suabejojau. Pora naktu net uzmigt negalejau, kaip zombis vaiksciojau

. Dabar kai pagalvoju, juokas is saves ima

. Jei visada norejot tvarkyt, tai ir pirmyn. Dabar labai dziaugiuos, kad pasiryzau.
Stebiu savo dantuku pokycius ir net svyciu is laimes 
. Nei karto netrukde nei tos skylutes israutu dantuku, nei breketai.... Beje, tu skyluciu niekas net nepastebejo, nors is sono jos tikrai matesi

. Tiesiog zmones turbut neatkreipia demesio. Tik paciai baisiai atrodo, panikuojam be reikalo

..
Skaitau ir šypsausi - kaip gera turėti tokių bendro likimo draugių!
Mane tos abejonės irgi be galo drąskė dėl dantukų rovimo
o dabar nervas ėmė, kad taip skaudžiai išdraskė visus žandus, liežuvį - tiek viršuj, tiek apačioj... Jau buvau pripratus prie viršutinių breketų, o dabar kai ten beliko mažai vielos, jie braižo, o sudėti žiedai braižo apačią

Tai ir puoliau panikuoti, nes juk dar laukia dantų rovimas, elastikai...
QUOTE(mazulyte0300 @ 2009 02 02, 09:56)
Tada laikykimės ir manau viskas visoms bus gerai

džiaugiuosi, kad sugalvojau čia parašyti, nes tikrai jau buvau apsigalvojusi, o dabar vis optimistiškesnės nuotaikos aplanko

tikiuosi, kad jos nepasikeis

ir aš dabar tokiomis nuotaikomis... Ypač kai skausmas rimsta, o iki naujo dar 2 svaites reik palaukt

Tada raus dantis, o dar už 2 sav. dės breketus. Kelio atgal nebus, žiūrėsiu tik pirmyn!