Kaukazo aviganiai. II temukė

Vokietukai

Su vokietukais Sveikinu
O va kaukaziečių temos dėl to nereiktų teršt

Atsiprasom Is kalbos isejo

Prie kaukazų.

Mano alia kaukazas tapo pirmuoju šunimi Lietuvoje, kuris galės vaikščioti be antsnukio. Išlaikėm socializacijos testą. Pažymėjimas Nr. 1.

Sveikos,

planuojam kaukazo aviganį pirkti, tai norėjau iš jau turinčių išgirsti kokių patarimų. Radau keletą skelbimų, kur šuniukus parduoda su kilmės dokumentais.
Dar galutinai neapsisprendėm ir dėl lyties. Vyras norėtų patelės, o aš patino.
Įdomu, kaip jie sutaria su vaikais, kitais augintiniais (turime rotveilerį dešimties metų).
Kai vedžiau rotveilerį į dresūrą, ten buvo ir kaukazo veislės suniukų, tačiau treneris aiškino, kad jie sunkiai dresiruojami. Ar tai tiesa?
Laukiu patarimu. Ačiū

Saunuoliai, sveikinu

Karinna, sveikinu!!!

taip, kaukazai yra sunkiai dresuojami sunys, su jais reikia labai daug kantrybes. labai daug kas priklausys nuo genu ir nuo paties suniuko, bet jie nera patys draugiskiausi. nors ir labai myliu Toriuka ir jis pas mus yra visiskas gerietis, bet apie antra kaukaza pagalvociau... jam reikia stipraus charakterio.

p.s. cia pas mus gime beveik kaukazai

Maniškis ne grynas kaukazas, bet dresūra irgi ėjosi nelabai lengvai. Kad taip be vargo laikyt egzaminus, dalyvaut varžybose buvo išlieta krūva prakaito, juodas darbas kelis metus diena iš dienos. Agresijos jis turi pakankamai ir davus jam priežastį puls iškart. Kiek jaudinausi dėl jo, nes nežinojau, kaip elgsis egzaminuotojai. Pirma perspėjo teisėją vis tiek, kad per daug sau neleistų. Paskui jau leidosi glostomas, be problemų viskas buvo. Bet jei tokį šunį gaus minkšto charakterio žmogus ar visiškai neauklėt, nedresuot jo, gausis nevaldomas žvėris.

Domėjomės apie šitą veislę. Žinoma girdėjome nemažai blogų atsiliepimų, kai šunį su šakę gauna šeimininkas maitinti ir pan. Sakyčiau baugina ypač kai esu pati nemažą pragarą ir su tuo rotveilerių praėjus.
Prieš beveik dešimt metų rinkausi rotveilerį. Žiūrėjau, kad abu tėvai būtų gerų genų. Išklausiau nemažai šeimininkų pasakojimų apie jų augintinius, visokias istorijas, kad galėčiau išsirinkti tikrą lyderį. Tuo metu net nesuvokiau, ką reiškia turėti stipraus charakterio šunį. Lankėme dresūros pamokas, kur man jau tada treneris pasakė, kad pirmą kartą mato tokį šunį. Jis niekada nenusileidžia, visada turi būti pirmas. Trenerio prognozės buvo liūdnos. Sakė šuo niekada neįsileis svetimo patino(na čia vyro ) į namus, o apie vaikų mano atsiradimą kalbos negali būti. Labai prisirišau prie to šuns, todėl dėjau dideles pastangas. Dariau viską kaip treneris aiškino. Kiekvieną dieną dirbau su šuniu ir ta agresija vis mažėjo. Namie lankydavosi nemažai svečių ir šuo būdavo meilus kaip katinas. Po to atsirado namie tas kitas patinas ir mūsų šuo jį labai pamilo. Kai jau atėjo laikas ir vaikui gimti, draskė visokios mintys. Tuo metu šuo gyveno bute. Na gal mums pasisekė, bet šuo taip myli vaiką, kad jam leidžia viską ir tampyti ir rankas į burną kišti ir maistą atimti.
Kadangi mąstom apie šuns įsigyjima, jau gal metai, dedam pliusius ir minusus Pasirinkom šią veislę dėl jos gerų savybių.
Apvažiavom šalia esančius žmones, kurie veisia šitą veislę. Na nežinau ar esate, kada matę, bet tokiom sąlygom laikomi šunys negali būti stabilios psichikos. Kieme aštuoni šunys pririšti vienas prieš kitą. Jų judėjimo spindulio dydį galima įsivaizduoti. Jie ten per lietų, be stogo, balose, purvini. Kailis koltunais nusėtas. Kitas variantas, tai narve laiko, 2*3 gal didesnis, bet ten tie du šunys atrodo, kaip suspausti. Kadangi šnektelėjau su kaimynais, tai sako jie juos kartą į mėnesį vedžioja.

Man įdomu, kaip kailio priežiūra, ar tikrai reikia 4 valandas juos šukuoti? (bent taip jau sako)

Iššukuojam per pusvalandį, jei neužleisti iki kaltūnų. Buvau kartą užleidus, porą mėnesių nešukavus, apie 4-5 valandas ir sedėjau šukuodama.

Jei pasirinkti ramesnį, ne tokį lyderiaujantį šuniuką, galima užsiauginti ramų draugą be nežmoniškų pastangų, jei pasirinkti gerą veislyną. Be to, dabar vis daugiau yra Kaukazų su švelnesniu charakteriu, su kuriais lengviau parodose. Tai irgi gali būti neblogu variantu.

Kai buvom su sese vaikai, sodyboj turejo kaukazo aviganio kale. Kadangi senelis ten vienas gyveno, tai reikejo didelio suns. Kere jos vardas buvo. Mus su sese tik savaitgaliais matydavo, bet galejom ka norim su ja daryti. Saviem buvo labai svelni. Jei pas mus draugai atvaziuodavo - jokiu problemu. Kazkaip suprasdavo, kad cia draugai. Bet jei nakti koks uzklydes pijokas eidavo pro sali, aplodavo. Kast niekam neikando gyvenime, bet uztekdavo jos didzio ir issieptu dantu, kad atbaidytu. Niekas jos nieko nemoke ir socializajos nemanau kad ten daug buvo. Mes tik savaitgaliais atvaziuodavom, draugai vasara. Nu kartais koks kaimo suo pro sali praeidavo. Artimiausi kaimynai buvo uz kilometro. Bet nerealiai protinga kale buvo. Atrodo kaip zmogus viska suprasdavo. Ziema, ji guledavo ant sniego - o kates ant jos, kad salta nebutu

nežinau ar galima čia dėti skelbimus, bet norėčiau Jūsų nuomonę išgirsti, turiu du variantus šiai dienai

http://www.ltsunys.l...es-suniuka.html

http://www.skelbiu.l...is-6392264.html

reiktų patarimų. Man dar žadėjo atsiųsti nuotraukų papildomai.
Ačiū iš anksto