QUOTE(dange @ 2010 07 14, 18:45)
Pellagija, kad ir kokio nuosaikaus požiūrio dėl pasirenkamo CP laikyčiausi, tačiau CP yra ženkliai labiau traumatizuojanti intervencija motinai/moteriai, nei gimdymas natūraliais takais. Net tuo atveju, kai CP eiga ir pooperacinis absoliučiai sklandūs, CP rezultatas- randas.Kalbu ne apie gražią blyškią juostelę bikinio zonoje.

CP metu pjūvis eina ne tik per odą, poodį ir pilvo sienos raumenis, tačiau ir per ertminio organo- gimdos sienelę.O tai jau papildoma rizika vėlesnių nėštumų metu: rando nepakankamumo, placentos tvirtinimosi ir tt. Intervencija į pilvo/dubens ertmę- pooperacinių sąaugų, endometriozės rizika, infekcijos rizika.Anestezija CP metu- spinalinė ar narkozė- dar galimi papildomi rizikos taškai būtent motinai.
Tai ir norėjau parašyt tik nemokėjau taip gražiai. Ačiū, Dangė
O pagal tą tyrimą kiek vaikų reikia pagimdyt, kokiu atstumu ir kokie kiti faktoriai dar įtakuoja tokias komplikacijas?
Nieks negasdina, na ne trys kg, o nieko sunkesnio už leliuką - vyresnį vaiką, vežimėlį...sunkesnį maišą - rizika didesnė, o susiuti gimdą ne tas pat kaip tarpvietę, nes ji gi viduje. Fiziškai randas ten yra daug rimtesnis, negu randas mankštyje. Psichologiškai taip, tačiau vienas dalykas - rimta fiziška trauma, kuri gali komplikuotis, kitas - psichologinė, kuri jeigu yra noras yra išgydoma

ir kurios galima aplamai išvengti jeigu teisingai nusiteikti, pasiruošti gimdymui, organizuoti tinkamą gimdymo aplinką, paramą, pagaliau nesitikėti stebuklų po jau po mėnesio.
Kitas dalykas - gal ne visoms taip, tačiau mamai jausti, kad ji yra pjaunama (skausmas nejaučiamas, taičiau jaučiamas tampimas..) irgi yra gan psichologiškai sunku. Ir tas hormonų disbalansas po gimdymo - pačioje pradžioje nera to emocinio pakilimo kuris būna iš karto po kūdikio gimimo natūraliai, nėra to laiko kartu (kai kur yra bandoma paguldyti kūdikį mamai ant pilvo iš karto po operacijos... tačiau labai mažai kur Lietuvoj ir tai vistiek ne tas ) - šitie emocionalus aspektai man asmeniškai yra labai svarbus.
Ištrauka iš mano mėgstamiausio filmo
http://www.youtube.c...feature=related
Dange, kalba ne apie didesnius centrus ir mažas ligoninės. Juk ir Šilutėje nieks neleistu vaikščiuoti visą gimdymą, net matuoti tonus negulint ant nugaros, o sėdint pvz ant kamuolio. Aš nekalbu apie padėties pasirinkimą stumiant. Aš manau, kad šitie dalykai, plius mamos pasitikėjimas savo jausmais ir susikaupimas į jas, kai jos aplinka yra rami ir labai saugi ir ji gali atsipalaiduoti ir įsijaust, daro stebuklus gimdymo metu ir sumažina komplikacijų riziką. Pvz man nereikėjo gydytojos nurodymų kaip kiek kada stumti. Aš truputi skaičiau, tačiau svarbiausia - jaučiau ką kada daryt. Niekada ant stalo neturėjau tokių jausmų, buvo net gi, kad net nejaučiau kada prasidėda saremis, nors ir nebuvau nuskausminta.
Dėl PSO - na gi ir ten gali būti netislumu

. Pvz benrai imant, penktas neštumas jau pats sau gali būti laikomas komplikotu dėl galimo nukraujavimo po gimdymo. Ir bendraujant su akušerė iš šalies kur planuoju gimdyt man buvo pasakyta, kad mano gimdymas pagal PSO bus high risk ir man bus nesaugu gimdyti gimdymo centre. Tačiau čia:
http://www.homebirth...k/multipara.htm
Paskutinių tyrimų išvados - Europietėms yra pakankamai saugu gimdyti penktą/šeštą vaiką be pavojaus nukraujavimui. Žodžiu, reikia kasti gylin

. Gimdymas neturi būti traumojanti patirtis, ne psichologiškai anyway.