Mano vyras uz mane daug vyresnis

O dar geriau, tegu parašo ta, kuri gyveno su 20 m. vyresniu, ir jį metė, nes nesutapo charakteriai...

Turiu vieną tolimą pažįstamą, kuri gyvena su 20 m. vyresniu, bet dar jauna (26)...
Jos motina, taip pat gyvena su 20 m. vyresniu (46).
Dukra sako, kad mama labai laiminga. Mamai 46, o jos vyrui 65.


O gal jos meluoja, kad yra laimingos?

Dažniausiai tai būna jau išsiskyręs vyras, o kartais kelis kartus, tai jo požiūris į šeimą ir vertybės labai jau tinkamas jaunai merginai?
Papildyta:

Valentaitė
O kokią meilę deklaravo, tačiau stebuklingai ji dingo per pusmetį susituokus.

O jeigu ilgai išsilaikęs senbernis? Tada gerai?

Man- 40, o vyrui-60
uj-uj-uj, ajajai... kaip baisu... man "seksualumo pikas", o vyras jau "negali"... ir but "amzina studente", vis nurodineja, moko vyras mane Ir kaip tos musu vertybes gali sutapti? nugi tikrai, jau kaip skiriasi jos... (moralines vertybes arba yra, arba ju nera- apie ka diskutuot?)
Bet stengiuosi suprasti moteris, kurioms pati didziausia vertybe- geras pasidulkinimas su jaunu "erzilu", geras tusas, ar dar kas panasaus. O ka, jei jaunas vyras pasiligotu, reiktu ieskot naujo? Kiekvienam savo "vertybes".
O apie jaunyste- tai tokia "vertybe", cha-cha-cha. Jaunyste- tai laikina. Taip, jaunyste- tai ir gyvenimo dziaugsmas, ir optimizmas, ir energija, ir pirmoji meile. Ir nepatyrimas, ir klaidos, ir kvailas maksimalizmas...
Mano pirmasis vyras buvo bendraamzis. Ir tuos ketverius santuokos metus prisimenu kaip pati blogiausia laika (isskyrus vaiko gimima). Beje, ir siandien jo prioritetai (draugai, tusai) nepasikeite.
Budama issiskyrusi turejau laiko gerai apmastyti, ko gi noriu, kokio vyro man reikia, ir ar apskritai man jo reikia. Kokia galiu buti zmona? Ka galiu duoti vyrui? Kokie vyro trukumai manes neerzintu, ir kokiu jo teigiamybiu pageidauciau? Ir vyro amzius cia isvis buvo ne prie ko (nei minusas, nei pliusas). Kaip ir grozis. Taciau tvarkingumas, skonio jausmas, elegancija buvo labai svarbu. Kaip ir protas (ne veltui kalbama, kad protas- pati seksualiausia vyro kuno dalis ) Kad tai butu zmogus, kuriam seima yra svarbiausia. Kuris priimtu mano vaika kaip savo (taip ir yra dabar). Butu seimos galva- vyras ir tevas. Nebijotu atsakomybes. Turetu jumoro jausma (tai pats geriausias vaistas nesutarimams uzglaistyti). Ir kuriuo ir as, ir vaikas galetume didziuotis.
Mano vyras nera tobulybe. Taciau jo "trukumai" manes neerzina.
Tikiuosi, esme supratot. Ir tik tuomet, kai jau zinojau, ko noriu- sutikau ji.
Saves pavytusia vyresnio amziaus moterimi nelaikau. Ir vyras man nera senis. Ir gyventi ketiname ilgai ir laimingai. Tiek kiek Dievas duos
Puikiai suprantu, kad siuo pavyzdziu jokiu mitu neissklaidysiu. Ir tai anaiptol nera skatinimas pradeti dairytis i vyresnius. Atvirksciai, greiciau skatinu atsigrezti i save, suprasti, ko is tikruju norisi. Galbut ir savus trukumus pamatyti, gal pataisyti.
Tuomet, tekedama pirma karta, as pati pasirinkau toki vyra, kokiam ir buvau "uzsiprogramavus" (bjaurus zodis, neparenku dabar kito). Tuomet tokio ir buvau "verta".

Palauk dar dešimtmetį. Turbūt dar neseniai ištekėjai.

Su tuo laukimu, kartais būdamas 20-ies, ar 30-ies gali sužinoti, jog nei penkių metų kažko laukimui neturi...

Perskaičiau su dideliausiu pavydu (baltu )

Siaip tai nieko nelaukiu, o gyvenu
Kiek supratau is diskusijos, kai kam buvo idomu, kodel pasirenkamas vyresnis vyras.
Savus motyvus, savo pasirinkima pasistengiau paaiskinti.
As nezinau, kodel Maryte pasirinko Petriuka, ar Jonukas - Onute. Nezinau kodel, ir, tiesa pasakius, nera labai idomu. Nepranasauju jiems santuokiniu kriziu ar skyrybu, ar ligu ir smerciaus, nesidomiu ju lovos reikalais, neskaiciuoju svetimu pinigu. Aprasiau tik savo pasirinkima, ir kas ji leme.
Sia ar kita diskusija skaitau, joje dalyvauju tik is smalsumo. Tai nepakeis mano nuomones, o ir as nesistengiu pirsti savu minciu kaip vieninteliu teisingu. Kiekvienas turi savo kelia, svarbu tik neuzstrigti kur nors (stereotipuose, klaidose ir pan.)
Sako, kad kvailiai mokosi is savu klaidu, o protingi- is svetimu. Niekada nesutiksiu su sia nuomone (taip iseina, kad protingi mokosi is kvailiu ) Man atrodo, kad klysti yra zmogiska, taciau likti klaidoj- velniska. Svarbu yra tai, ko pasimokome klysdami.
Ir dar, jaunystei budinga dazniau klysti, tai normalu. Taciau jokia jaunyste, jokiu nepatyrimu negalima paaiskinti vulgarumo, izeidinejimu, pasaipu ir pan. Tuomet diskusija praranda prasme (o oponentas- pagarba).
Beje, labiausiai nepatinkancia zmogaus savybe laikau net ne kvailuma, ne vulgaruma ar chamiskuma (maciau tikrai pasikeitusiu zmoniu), o didziuli nenora isgirsti kitus, saves susireiksminima (as geriau zinau, ka tu galvoji ir jauti, ir kodel taip pasielgei!), nora pamokyti, pamoralizuoti kitus.
Kalba moterys, sako, kad joms gerai, jos laimingos ir patenkintos (ar tai butu amziaus skirtumas, ar tautybe, ar dar kas nors "netipisko")- NE, tu nesi laiminga, tau juk turetu trukti sekso, supratimo, vertybes juk skirtingos, tu tik slauge, tu barakuda ir pan. Palauk- rytoj ar poryt (ar po 10 m.) tau tikrai bus blogai...
Sekmes jums, moterys

pries 7 metus ir as draugavau su 22 metais vyresniu vyru... buvau ziauriai susizavejusi, nors norejau su juo tik viena kart permiegoti, apie rimta draugyste net minties tada nebuvo bet! iki to "viena karta permiegoti" jis su manim tampesi apie gera pusmeti, per kuri as pameciau galva. na nekalta juk buvau, patirties su vyrais jokios neturejau.... aisku, kuri laika bendrauti buvo tikrai gerai, net buvau sumasciusi kartu gyventi, vestuves ir lalalala.... taciau vyrukas atsalde mane sakydamas, kad palauk dar kiek laiko, gal apsigalvosi... praejo keli metai, as jau senokai tada gyvenau kitame mieste, bendravau su savo bendraamziais ir mano poziuris i gyvenima kiek keitesi, atradau, kad man yra svarbesni kitokie dalykai, galu gale supratau, kad su savo mylimu zmogumi noriu PASENTI KARTU. su draugau daug snekejau sitom temom, bet jis i tai reaguodavo kaip i nesusitupejusios paaugles svaiciojimus. pala pala, o kas man buvo sakes, kad "palauk, gal apsigalvosi"???? zodziu, kai norejau nutraukt musu santykius, jis pradejo reikstis oi oi oi kaip, visokios pretenzijos, komentarai, persekiojimai, psichologinis spaudimas, grasinimai nusizudyti ir lalalala.... po audringu pasukaliojimu vienas ant kito, jis nusileisdavo, sakydavo, kad daryk kaip nori, draugauk su kuo nori, tu laisva..... aisku, as patikedavau, bandydavau su savo metu vaikinais uzmegzti santykius, taciau kaip niekur nieko, isdygdavo sitas ir vel pradedavo reikst pretenzijas i mane. sitas kosmaras ilgai tesesi, kol galu gale as pasiekiau savo (neisvaizduoju kaip man tai pavyko), bet jis mane is tikruju paleido - jokiu skambuciu, jokiu tikrinimu ir pan. po to apie metus laiko gydziausi paliktas sirdeleje zaizdas, bandziau nustoti save gailetis, kad tiek laiko ismeciau tam, kuris i mane ziurejo kaip i savimi negalincia pasirupinti trapia butybe...
praejus daugiau nei metams po visu situ ivykiu, as galiu pasakyti, kad labai labai daug priklauso nuo paciu zmoniu. vieni sugeba sugyventi visa gyvenima turedami ta dideli metu skirtuma, kiti tai daro del palikimo, pinigu, treti dar del velniai zino kokiu priezasciu. as to nesugebejau. nesmerkiu, kas bando, isivaizduodami ar nuosirdziai tikedami kad tokia meile galima. taciau pragyvenus santuokoje tarkim kad ir su 20 metu vyresniu vyru, 20 ir daugiau metu, tampa tikrai sunku, senatves pozymiai isryskeja ir kartu isryskeja skirtumas, gali uzklupti senatves ligos, o tada jaunesnis partneris tikrai gali pasijusti ne kaip sutuoktinis, bet tik slaugytojas... o kur sexas, aisku, kas yra moraliai, dvasiskai istobulines save, tas gali sakyt, kad intymus gyvenimas nieko nereiskia, bet paprastiems zmonems jis reiskia labai daug. is kur tai istraukiau? tiesiog matau tai tarp savo tevu - tarp ju daugiau nei 20 metu skirtumas, ir jau nuo pat paauglystes matau, kaip mano mama vargsta su tevu... jaunos mergeles, pagailekit savo jaunystes, o joms i tevus tinkantys vyrukai - geriau draugaukit su savo amziaus moterimis, arba jei labai sunku, bent jau negriaukit laimes ir gyvenimo jaunosioms.

Gausit bendraamžį ir galėsit savo jaunystę jam aukoti - ką tik iš mamos rankų, su bliūdais ir puodais reikia aplinkui lakstyti. Va taip ir aukojamas gyvenimas 2 etatais: darbe ir namie. Nes vyrui - sultingam eržilui dažniausiai reikia draugų, skaniai pavalgyti ir pasismaginti. Rinksit išmėtytas kojines, virsit srūbas ir galvosit, kaip komunalinius sumokėt mėnesio gale

Bet jis buvo teisus, kad dave laiko apsigalvoti. Na taip, jis pasielge zmogiskai, ne kirviapentis yra gi, jis prie jusu buvo prisirises emocionaliai, o gal ir mylejo, kas zino. Tik tikrai mylintis zmogus, sugeba uzminti sau ant gerkles ir paleisti mylima zmogu. Gal jam jusu laime buvo svarbiau nei jo...


Idomias viso to isvadas padaret

O gal tame buvo kaltas, jei kas sioje situacijoje ir buvo kaltas, tai jusu nebrandumas, ar jo atsargumas, o gal koja pakiso visuomenes opinija
Papildyta:


Dvasiniai saitai cia ne kotiruojasi, tik erziliukai

Siaip man baisoka pasidare, ka darysit moteriskes, jei vyrukai jus vertins tais paciais kriterijais

Biologiskai ji galetu buti jo anuke