Išpažintis prieš vestuves

Sutinku su tavimi ir manau, kad laikui begant ji pasikeis.

Tai jūs manote, kad kunigai turi užsimerkti prieš šias Šv. Rašto eilutes:

,,ištvirkavimui išvengti kiekvienas teturi sau žmoną ir kiekviena sau vyrą'' (1 Kor, 7, 2);

,,jei negali susilaikyti, tegul tuokiasi. Geriau tuoktis negu degti.'' (1 Kor, 7, 9) ?

Labai idomi jusu diskusija...
Manau siuolikiniam zmogui, ypatingai musu kartos, yra be galo sunku priimti tam tikras baznycios ir biblijos diktuojamas taisykles, kurios save laikant kataliku turetu buti savaime suprantamos delto, kad nesame mate nuosirdaus tikejimo pavyzdzio savo seimoje... Juk daugumos is musu tevai savo jaunyste leido tarybiniais laikais, kai jos lankymas buvo ne tik kad kritikuojamas, bet netgi, galima sakyti, draudziamas. Musu seimos vyresniesiems buvo idiegtas galvose specifinis sovietinis suvokimas apie religijos absurdiskuma, kuris stojo priespriesa su ju tevu ( musu seneliu) aklu pasitikejimu Dievu ir Baznycia... Nenoriu daryti suabsoliutintu isvadu, bet mano nuomone tai labai aiskiai atsispindi musu kartoje, kai tam tikros religines tiesos istraukiamos ant padeklo ir imama sakyti 'man sitas neskanu', bet tuo paciu sirdis sako, kad i Baznycia grizti reikia.... Kitaip tariant: dabartine Lietuvos visuomene jei ir didziaja dalimi priima save kaip turincius kataliku religija, bet mazai gali kalbeti apie religinguma...
As pati matau kaip man sunku 'persilauzti', kai mano pacios tevai niekada nesilanke baznycioje jausdamiesi kataliku bendruomenes nariais, o visi nuejimai buvo daugiau del to, kad to reikalauja tam tikros tradicijos. Kita vertus, turiu draugu, kurie beveik kiekviena sekmadieni lankosi baznycioje, bent karta per menesi eina ispazinties ir meldziasi namuose, nes tai yra ju seimos "palikimas" . Ir as zaviuosi tuo. Jie buvo apdovanoti ateistinems paziuroms nepasidavusiais tevais, o to pasekoje - ramesne sazine, kurioje nevyksta kovos tarp blaivaus proto ir sirdies gelmeje slypincio tikejimo poreikio...

uij kiek prikalbejau

As tuoksiuosi greitai, ispazinties turbut neisiu, nes kaip ir dauguma jusu gyvenu susidejusi, todel noriu ispazinti atlikti tada, kai tikrai nuosirdziai gailesiuosi tam tikru savo poelgiu, ir kai nebijosu kunigo reakcijos. O kunigai yra zmones, mes negalime is ju tiketis buti sventais. Juk joks kunigas, vienuolis ar vienuole niekada jums nepasakytu, kas "as esu sventas"... Jie tik stengiasi eiti i sventuma pagal Jezaus pavyzdi. O klaidu darome visi, todel nesuabsoliutinkite visu kunigu, zinodami vos kelis "blogu kunigu atvejus". Juk i viesuma visada greiciau iseina blogi dalykai, nei geri

štai kame beveik visa išpažinties esmė - nuoširdžiai gailėtis to, ką padarei... o ar daug tokių, kurios (-ie) gailisi pvz. gyvendami susidėjus?? ar vertinga išpažintis iš reikalo?

manau, kad jei nesigaili, o ispazinties eini, nes "liepe kunigas" ar dar kazkas - tai nebus ispazintis, kuri turetu apvalyti siela. Tai bus teatras. Viskas. As nekalbu apie gyvenima susidejus. Del to turbut retas kas gailisi. Bet gal tada eini ispazinties del kitu savo poelgiu, kuriu nuosirdziai gailiesi... Kita vertus, be isrisimo ispazintis savotiska, net nezinau kaip ja traktuoti. Todel ir neisiu. Man paciai savyje dar reikia atsakyti i daugybe klausimu...

Sveikos, ikisiu ir as savo trigrasi, jei leisit

Tuokiamės rugsėjį, kartu gyvenam 2 metus (iskaitant pusmeti, kai buvau isvykus studijuoti). Esam praktikuojantys katalikai, sekmadieniais dalyvaujam misiose (tiesa, paprastai vienuolynu baznyciose, kuriose kunigai ir mokymas siek tiek skiriasi - net minties apie "geda" ar "melavima" ten nera, daug daugiau supratimo, daug maziau materializmo).

Ispazinties neinam ir sv. Komunijos nepriimam. Nes kaip cia kazkas taikliai pasake - jei norim tuoktis Baznycioje, jei is esmes pripazistam jos mokyma, reikia priimti ir taisykles. Bet cia musu nuomone - tikrai nemanau, kad kazkas NEGALI tuoktis, nes kazko NESUPRANTA:) nesamone:)

p.s. atlikus ispazinti pries santuoka, reikia susilaikyti nuo ir apskritai nebenusideti:)

na, savaime suprantama, kiekvienas skiriames ir skirtingai interpretuojam ivairius dalykus, man tik keistas buvo pasakymas, kad kol nejauti kaltes neverta ir ispazinti, na...jei vagis kazka pavoges nesijaucia kaltas tai irgi iseitu lyg ir nieko...kazkaip labai patogu visiems tas bendras taisykles pagal save "issivartyti"... nieko nesmerkiu ir neteisinu ir tikrai nemanau, kad pati teisingiausiai elgiuos, bet gal kartais verta isdristi pasielgti drasiau, saziningiau nei iprastai , gal bent pries svarbiausius gyvenimo ivykius vetetu trupuciuka rimciau viska priimti ir giliau pamastyti apie viska... mes ispazinti atliksime vakare pries vestuviu diena ir nors nakvosime tame paciame bute nemanau, kad bus baisi tragedija viena vakara apsieiti be , o jei taip sunku kunigas sudarytu salygas ispazinti atlikti ir tapacia diena

nemėgstu išpažinties,turėjau pasakoti ka tik sočiai papietavusiam seneliui,su kuo gulėjau,ar negulėjau,nes smulkiai klausinėjo senelis ,o aš buvau dar mandagi mergaitė,ne mokėjau išsisukti/

Kunigai, matote, irgi valgo. Jie irgi gyvi ne vien tik šventąja dvasia.

Bet jų pareiga padėti jums susigaudyti, kas yra tinkama, kas ne, neturinčiai santuokos sakramento merginai.

Taip jie valgo, geria uz baznycios pinigus dzipus perkas, na arba dar prabangesne masinyte, taip jie irgi zmones, tik paprasti zmogeliai taip gerai negyvena

pasitaiko ir tokiu

O už kokius pinigus jie turėtų valgyti ir gerti? Juk tai jūs vienintelė tarnystė (mūsų supratimu, darbovietė). Ir beje, o jūs norėtumėt, kad pas mirštantįjį kunigas turėtų vykti senu kledaru? Kažin, ar suspėtų nuvykti, šiam pakelėje sugedus?