As taip pat 19metu gyvenau su tevu alkoholiku, todel puikiai tave suprantu. dabar gyvename atskirai nuo jo,nematau kaip geriai ir sirdis neskauda. Tikrai nepatariu apsiimti ji globot,uztenka kad tavo mama savo gyvenimo daly paaukojo,kam dar tau aukot? o ir dukryte turi,kam jai neispildyti jo pazadai? ar vaizdas kai durys kapojamos, artimieji musami, girtuoklio vaizdas. Suprantu ir tavo nuogastavimus kad tevas visdelto, bet ar jis buvo tikru tevu? gatvemis juk nesivolioja, pamaitintas,apskalbtas ir gerai,kad jam ten nepatinka tai tik jo problema, pats taip gyvent pasirinko, o tu kurk savo grazu gyvenima, rupinkis dukrele,kad jai netektu to viso patirt. Didziausios sekmes tau!!!
na, jei jau isvis nera ko gero atsiiminti, gal jus ir teisios. na, nzn. as negaleciau nebendrauti su tevais, tiesiog nebuvau tokioj situacijoj, kaip temos autore, bet visgi manau zmones turetu moketi atleisti.
Pažistamas ir man šis jausmas. Mano tėvas taip pat lakdavo išpradžių degtinę, veliau kas papuldavo po ranka. Tik mano mama trys vaikus pagymde: mane dar dvi seses. Aš jaunesnioji dukra. Tėvai išsiskyrė kai man buvo 5 metai. Tačiau gerai pamenu tuos laikus kai bėgdavom iš namų, slėpdavomės spintoje, tėvą, kurį išvežą į psichiatrijos kliniką. Veliau mano vyresnioji sesuo ji priglaudė. Tikrai buvo nelengva. Girtas, sumuštas, žodžiu nekoks vaizdelis. Dabar tetis miręs jau, tačiau stengiuos jį prisiminti gerą, nes mus mylėjo kažkaip savaip, nors gal ir nevisada parodydavo.
Dėl to ar slaugyti jį ar ne, manau kad jam geriausia bus senelių prieglaudoje. Ten vis tik prižiūrėtas bent šiek tiek.Ir jum galvos neskauda. Nenori matyti, nevažiuoji ir tiek.
Dėl to ar slaugyti jį ar ne, manau kad jam geriausia bus senelių prieglaudoje. Ten vis tik prižiūrėtas bent šiek tiek.Ir jum galvos neskauda. Nenori matyti, nevažiuoji ir tiek.
QUOTE(JaLooSion @ 2009 02 19, 17:18)
na, jei jau isvis nera ko gero atsiiminti, gal jus ir teisios. na, nzn. as negaleciau nebendrauti su tevais, tiesiog nebuvau tokioj situacijoj, kaip temos autore, bet visgi manau zmones turetu moketi atleisti.
Atleista jam seniai.
Jei nebūčiau atleidus - nė nesvarstyčiau, ar pasiimt.
O prisiminimai, kaip sakiau, kartais taip su trenksmu grįžta...
QUOTE(JaLooSion @ 2009 02 18, 19:48)
Zinoma, as jusu tevo nepazistu. Bet jums jau rase kelios mamos, kad prikalt visko galima, bet praeis laiko, neduok D kas atsitiks su teveliu ir gailesis, kad laiku nebuvau jam gera dukte. Kai parasiau pirma posta, dar galvojau apie tavo situacija - vaikai turi moketi atleisti ir jeigu tevai nemoka myleti, juos reikia stengtis to ismokinti. Tevu nepasirenkame.
Na, nepažįstat, matosi, Jūs tokio tipo žmonių. (Ir nuoširdžiai linkiu su tokiais nesusitikt.) Apie kokį "mokymą mylėt" gali eit kalba su žmogum, kuris myli tik save. (Tą supratau tik suaugus, žinoma.) Visą vaikystę negalėjau suprast, ką ne taip darau. O blogai buvo tai, kad nekeliaklupsčiavau ir uodegos nevizginau, kaip šunelis. Tik karaliaus ir vergo santykiai būtų jį tenkinę. O jei imi klaust, kodėl muši mamą? - tai jau nebe tai, ką Jo Didenybė norėtų girdėt.
Ir pagal jus gautųsi, kad - taip, nebuvau aš jam gera duktė (kokios jis troško). Bet jei būčiau tokia buvus - pati savęs negalėčiau gerbt (oi, kokią būčiau pelnius pagarbą, jei kartu su juo būčiau ėjus babučių mušt
).
tau gal ne tiek tevui, kiek sau atleisti reiketu, imk save myleti, priimk savo praeiti tokia kokia ji buvo, zinau, kad skaudu, bet stengentis pamirsti nepageres. pas tave, bent jau man taip girdisi, dar daug pykscio del praeities, del to, koks buvo tevas. pasistenk ta negatyvuma nukreipti kita linkme, apsvarstyk kiek labai tau paciai reikalingas tevo gyvenimas su tavimi. ar tai tau duos kazkokios baigties jausma? tiesio, ziurek saves 
QUOTE(pašnekutė @ 2009 02 19, 21:32)
Na, nepažįstat, matosi, Jūs tokio tipo žmonių. (Ir nuoširdžiai linkiu su tokiais nesusitikt.) Apie kokį "mokymą mylėt" gali eit kalba su žmogum, kuris myli tik save. (Tą supratau tik suaugus, žinoma.) Visą vaikystę negalėjau suprast, ką ne taip darau. O blogai buvo tai, kad nekeliaklupsčiavau ir uodegos nevizginau, kaip šunelis. Tik karaliaus ir vergo santykiai būtų jį tenkinę. O jei imi klaust, kodėl muši mamą? - tai jau nebe tai, ką Jo Didenybė norėtų girdėt.
Ir pagal jus gautųsi, kad - taip, nebuvau aš jam gera duktė (kokios jis troško). Bet jei būčiau tokia buvus - pati savęs negalėčiau gerbt (oi, kokią būčiau pelnius pagarbą, jei kartu su juo būčiau ėjus babučių mušt ).
Ir pagal jus gautųsi, kad - taip, nebuvau aš jam gera duktė (kokios jis troško). Bet jei būčiau tokia buvus - pati savęs negalėčiau gerbt (oi, kokią būčiau pelnius pagarbą, jei kartu su juo būčiau ėjus babučių mušt
).Tiesiog, as primeciau atvirkstine situacija. Isivaizduokite normalia seima, teigiamus tevus, sutvarkyta buiti ir paselusia dukra, kuri bega is namu, nesimoko, visaip gadina tevams nervus, izeidineja tevus. Taip, ja visais 100% galima pavadinti bloga dukra, bet gi tevai bet kokiu atveju jai atleistu..
Na, duoti sansa zmogui pasitaisyti visada reikia. As autores vietoj imciausi iniciatyvos bendrauti. Tuo labiau, jei jau sugebeta atleisti uz tokia baisia vaikyste. Bet dabar jau nuo tevo priklausytu- ar jis sugebetu issiugdyti normalius santykius, kuriu visa gyvenima nebuvo ar ne.
Pasiimti pas save tikrai neskubeciau- turi stoga virs galvos, pamaitintas, paziuretas. Tegu irodo, kad rupi dukra, anukas ar anuke, o ne vien jis pats. Tegu iesko rakto i dukros sirdi, pries ko nors reikalaudamas is jos. Beje, ir teises jis neturi ko nors is ko nors reikalauti...
Pasiimti pas save tikrai neskubeciau- turi stoga virs galvos, pamaitintas, paziuretas. Tegu irodo, kad rupi dukra, anukas ar anuke, o ne vien jis pats. Tegu iesko rakto i dukros sirdi, pries ko nors reikalaudamas is jos. Beje, ir teises jis neturi ko nors is ko nors reikalauti...
QUOTE(pašnekutė @ 2009 02 16, 16:42)
Mano širdelė nebežino, kaip pasielgt...
Viena pusė visai jam atšalus, kita - šaukia, kad jis - visvien tėvas...
Bet kai pagalvoju, kad vėl tektų klausytis jo pasakų ir pamokslų, kurių sakyt jis neturi jokios moralinės teisės, vėl kategoriškai reikalaus jį gerbti, tiksliau - garbinti...
Viena pusė visai jam atšalus, kita - šaukia, kad jis - visvien tėvas...
Bet kai pagalvoju, kad vėl tektų klausytis jo pasakų ir pamokslų, kurių sakyt jis neturi jokios moralinės teisės, vėl kategoriškai reikalaus jį gerbti, tiksliau - garbinti...
Nori pasakysiu , kadangi praejau panasu pragara tik mano mama ir neisiskyre , tai as is namu jauna isejau , tai palik ten kur jis yra . Pasirupink savimi . Nes toks gyvenimas dar toki nepilnavertiskumo kompleksa mumyse isugdo kad desimtmeciai jo neismusa , jis tau tiek tevas kiek jis tave dukra laike , ir tiek . Turi savo gyvenima nejau nori sau brangius zmones ir vaika savo tokiai kanciai pasmerkt ?
Pasakoti apie idealizmus gali tos kas to nepraejo , ir nereik lialia apie dieviskaja apraiska ir meile . Jie manipuliuoja zmonemis ir tiek .
Papildyta:
QUOTE(JaLooSion @ 2009 02 19, 14:18)
na, jei jau isvis nera ko gero atsiiminti, gal jus ir teisios. na, nzn. as negaleciau nebendrauti su tevais, tiesiog nebuvau tokioj situacijoj, kaip temos autore, bet visgi manau zmones turetu moketi atleisti.
Moketi atleisti yra viena , leisti kad tau gyvenima ir toliau gadintu yra antra .
Kodel jei man gyvenima gadino as turiu leist kad ir vaikams gadintu .
QUOTE(Jiesia @ 2009 02 19, 22:36)
Na, duoti sansa zmogui pasitaisyti visada reikia. As autores vietoj imciausi iniciatyvos bendrauti. Tuo labiau, jei jau sugebeta atleisti uz tokia baisia vaikyste. Bet dabar jau nuo tevo priklausytu- ar jis sugebetu issiugdyti normalius santykius, kuriu visa gyvenima nebuvo ar ne.
Tegu irodo, kad rupi dukra, anukas ar anuke, o ne vien jis pats. Tegu iesko rakto i dukros sirdi, pries ko nors reikalaudamas is jos. Beje, ir teises jis neturi ko nors is ko nors reikalauti...
Tegu irodo, kad rupi dukra, anukas ar anuke, o ne vien jis pats. Tegu iesko rakto i dukros sirdi, pries ko nors reikalaudamas is jos. Beje, ir teises jis neturi ko nors is ko nors reikalauti...
Turėjo jis tų šansų. 1000 +1. Netikiu, kad jau kas nors pasikeis (o labai norėtusi).
Ir įrodinėt TIKRAI jis neims - tai mes turėtume nusilenkt ir atsipašyt (anot jo).
Papildyta:
QUOTE(JaLooSion @ 2009 02 19, 21:59)
Tiesiog, as primeciau atvirkstine situacija. Isivaizduokite normalia seima, teigiamus tevus, sutvarkyta buiti ir paselusia dukra, kuri bega is namu, nesimoko, visaip gadina tevams nervus, izeidineja tevus. Taip, ja visais 100% galima pavadinti bloga dukra, bet gi tevai bet kokiu atveju jai atleistu..
Nebūna, na nebūna taip, kad šeimoj viskas gerai, o vaikai iš namų bėga ir dar visaip iš proto kraustosi. Tokios šeimos - supuvę iš vidaus, nors paviršius - blizgantis. O vaikai labai jautūs ir visą šeimos situaciją atspindi taip puikiai, kad nė klausinėt nieko nebereikia. Jie ir priešinasi iš visų jėgų tam apsimestiniam blizgesiui. O tokio tipo tėvai kaip tik sunkiausiai vaikams atleidžia - kam parodė visuomenei, kad jie patys - menkystės, kam sudaužė paviršinį blizgantį sluoksnį.
[QUOTE] Turėjo jis tų šansų. 1000 +1. Netikiu, kad jau kas nors pasikeis (o labai norėtusi).
Ir įrodinėt TIKRAI jis neims - tai mes turėtume nusilenkt ir atsipašyt (anot jo).
Tada tegu sau ramiai gyvena ten kur dabar yra ir nedrumscia vandens
Papildyta:
nu parasykit kas nors kaip normaliai citata idet, nes jau mane nervuoja
Ir įrodinėt TIKRAI jis neims - tai mes turėtume nusilenkt ir atsipašyt (anot jo).
Tada tegu sau ramiai gyvena ten kur dabar yra ir nedrumscia vandens
Papildyta:
nu parasykit kas nors kaip normaliai citata idet, nes jau mane nervuoja
QUOTE(pašnekutė @ 2009 02 19, 21:32)
Na, nepažįstat, matosi, Jūs tokio tipo žmonių. (Ir nuoširdžiai linkiu su tokiais nesusitikt.) Apie kokį "mokymą mylėt" gali eit kalba su žmogum, kuris myli tik save. (Tą supratau tik suaugus, žinoma.) Visą vaikystę negalėjau suprast, ką ne taip darau. O blogai buvo tai, kad nekeliaklupsčiavau ir uodegos nevizginau, kaip šunelis. Tik karaliaus ir vergo santykiai būtų jį tenkinę. O jei imi klaust, kodėl muši mamą? - tai jau nebe tai, ką Jo Didenybė norėtų girdėt.
Ir pagal jus gautųsi, kad - taip, nebuvau aš jam gera duktė (kokios jis troško). Bet jei būčiau tokia buvus - pati savęs negalėčiau gerbt (oi, kokią būčiau pelnius pagarbą, jei kartu su juo būčiau ėjus babučių mušt ).
Ir pagal jus gautųsi, kad - taip, nebuvau aš jam gera duktė (kokios jis troško). Bet jei būčiau tokia buvus - pati savęs negalėčiau gerbt (oi, kokią būčiau pelnius pagarbą, jei kartu su juo būčiau ėjus babučių mušt
).Oi, mieloji, nekaltink savęs, esi šaunuolė!
Pirmiausia todėl, kad išlikai savimi (nepasidavei spaudimui, nesileidai sugniuždoma) Antra sugebėjai atleisti, tikrai ne kiekviena tavo vietoje svarstytų imti ,,tėvą" pas save ar ne. Dauguma forume sako, kad lai gauna žmogus to, ko nusipelnė. Niekas nelinki jam blogo, nenori pakenkti, bet tiesa turi laimėti. Pakankamai tau apkartino gyvenimą, nesileisk, kad kartintų toliau.
