Argi čia tėvas?...Peržegnot ir pamiršt. Net aplankyti neverta.
QUOTE(liūtuke @ 2009 02 20, 21:47)
O Jums teko gelbėti tokį žmogų, ar teoriškai samprotaujat? Jeigu taip pasidalinkit patirtimi.
gelbeti neteko, bet del to gailiuosi. jei savu laiku suprasciau daugiau, turbut nenumoisciau ranku. bet mano situacija kitokia tuo, kad zmogus pats susiprotejo, tik tai ivyko veliau nei noretusi..
yra ir kitas atvejis, kur jau seniausiai gelbet reiketu - tiek zmogus visus terorizuoja, bet jo neimanoma sutramdyti, tiek vaikjsciuojantis afresijos kapuolis.
QUOTE(liūtuke @ 2009 02 20, 14:25)
Neatsiprašinėk, mieloji, visiems reikia kartais išsikalbėti. Net ir virtualioje erdvėje tikriausiai nelengvai tam ryžaisi.
Esi šaunuolė!
gyvenk savo gyvenimą. Skausmą, kurį suteikė tėvas, palik praeičiai/ istorijai. Gyvenk dabartimi, turi savo šeimą, tad yra dėl ko gyventi. Sėkmės tau!
Esi šaunuolė!
gyvenk savo gyvenimą. Skausmą, kurį suteikė tėvas, palik praeičiai/ istorijai. Gyvenk dabartimi, turi savo šeimą, tad yra dėl ko gyventi. Sėkmės tau! ačiū už gražius žodžius liūtuke
, net ašarą nubraukiau. Stengiuosi gyventi dabar dėl savęs, dėl savo šeimos, dėl artimųjų..
Kažkaip netyčia čia pakliuvau, bet galiu tave nuraminti net ne iš moralinės , bet iš įstatymų pusės: net Civilinis kodeksas numato ,kad tėvai turi prižiūrėti vaikus, o šie senatvėje- tėvus. Tačiau jei tėvai vaikų tinkamai neprižiūrėjo, jie negali reikalauti globos senatvėje. Taigi, čia jau išeina net ne moralė, o tiesiog teisė .Patarčiau tau labai nuoširdžiai- geriau mylėk ir džiaukis savais vaikais . o kaltė...Na, yra tokia aukos kaltė, tačiau su tuo tiesiog reikia kovoti. Jei tau labai negera, jau geriau skirk kiek nors nedaug pinigų jam senelių namuose išlaikyti , bet tik nepriimk pas save .Ir dar- vis dėlto pasistenk nepykti ant savo tėvo , tiesiog tau pačiai bus daug ramiau ,tiesiog pasistenk susitaikyti su tuo, kad jo nėra, jis tau nieko neskolingas, ir tu jam nieko neskolinga, o meilę atiduok savo vaikams 
Teisingai,gyvenk del seimos,del zmoniu,kurie tave supa,myli ir palaiko. nesakau,kad ir ka padarytu, del jo,matyt,neramu. bet tu to negali pakeisti,tad judek pirmun 
nesakau,kad ir ka padarytu, del jo,matyt,neramu. bet tu to negali pakeisti,tad judek pirmun
QUOTE(Baraka @ 2009 02 22, 13:52)
Ir dar- vis dėlto pasistenk nepykti ant savo tėvo , tiesiog tau pačiai bus daug ramiau ,tiesiog pasistenk susitaikyti su tuo, kad jo nėra, jis tau nieko neskolingas, ir tu jam nieko neskolinga, o meilę atiduok savo vaikams
Nejaučiu jam pykčio. Bandau pati sau įvardinti ką jam jaučiu. Greičiausiai - tai ilgesys žmogaus, kuris būtų mane palaikęs sunkiais gyvenimo laikotarpiais, sumišęs su nuoskauda, kad tokio nebuvo. Mama, žinoma, palaikė ir t.t. iš visų jėgų, bet man trūko tikro Tėvo. Trūko to saugomo, "sienos", užuovėjos.
QUOTE(rimkka @ 2009 02 21, 10:24)
ačiū už gražius žodžius liūtuke , net ašarą nubraukiau. Stengiuosi gyventi dabar dėl savęs, dėl savo šeimos, dėl artimųjų..
, net ašarą nubraukiau. Stengiuosi gyventi dabar dėl savęs, dėl savo šeimos, dėl artimųjų..Žodis, einantis iš širdies, pasiekia širdį. ( G. Nizami )
Džiaugiuosi už tave ir linkiu kuo geriausios kloties!
QUOTE(liūtuke @ 2009 02 22, 21:30)
Žodis, einantis iš širdies, pasiekia širdį. ( G. Nizami )
Džiaugiuosi už tave ir linkiu kuo geriausios kloties!
Džiaugiuosi už tave ir linkiu kuo geriausios kloties!
Tokie nesikeičia.. Pavargai nuo ramaus gyvenimo? Maža pas tave rūpesčių ir problemų? Nori kad kasdien ant tavęs kas nors rėktų ir tau galvą kvaršintų? Pasiilgai neišpildomų pažadų ir nusivylimo? Neturi apie ką šokinėt? O gal pas tave pinigais lyja (ligonio priežiūra kainuoja)? O gal per daug laisvo laiko turi? Jei nori kuo rūpintis - gimdyk dar vieną vaiką ar įsigyk kokį gyvūną.. Kas globėjas, tas tegu ir rūpinasi. Persižegnok, sakyk myliu tave Tėveli, bet turiu savo gyvenimą, kuriame tau ir tavo pažadams vietos nėra..Nebus ir toliau jis nei išsvajotu tėvu, nei seneliu, nei užuovėja, nei paguoda. Vien tik vargas ir tavojo ramaus gyvenimo auka. O tu tapsi savo svajonės auka.
Apsispręsti turi pati, ir taip, kad vėliau nesigailėtum.
Nickas atitinka postus:)
nebus tau cia geru patareju, sirdies klausyk. as asmeniskai jo tikrai pas save neimciau, tegu seneliu namuose ar dar kur sedi. o del atleidimo..atleisti dieviska, o mes zmones.bet jei nori ramybes sieloj, pasistenk jam atleisti.
nebus tau cia geru patareju, sirdies klausyk. as asmeniskai jo tikrai pas save neimciau, tegu seneliu namuose ar dar kur sedi. o del atleidimo..atleisti dieviska, o mes zmones.bet jei nori ramybes sieloj, pasistenk jam atleisti.
QUOTE(pašnekutė @ 2009 02 16, 20:21)
Sveika! Mano situacija ir panasi, ir skirtinga. Mano mama neissiskyre dar su tevu... nezinau, ko laukia ir ar sulauks, nors mes su broliu jau namuose nebegyvenam (seniau buvo sakoma, kad skirsis, kai musu nebus). Bet kartais susimastau, kad ateis laikas, kai mano alkoholikas tevas, didziausia mano gyvenimo skriauda, pareikalaus, kad as ji islaikyciau ar pasiimciau pas save. Zinok, truks plys as pasirengus jo nepriimti. Geriau jau dvigubai mokesiu uz seneliu namus ar dar ka, kad tik niekada daugiau nereiktu su juo gyventi. Man to siaubo ir nuolatinio zlugdymo jau uztenka. Ir dabar grizimas savaitgaliui namo man kosmaras, vien matant ta zmogu purto. Negaliu net isivaizduoti, kad jis kada nors galetu sukiotis mano namuose, tarp mano vaiku. Noriu ji isstumti is savo gyvenimo ir pamirsti kaip bloga sapna.
Papildyta:
QUOTE(rimkka @ 2009 02 20, 13:22)
autorės istorija tikrai labai liūdna ir skaudi. kažkiek priminė ir manąją. Mano
As su tavim :console. Musu cia daug. Deja...
Na, bent jau zinau, kad as ne vienintele su tokiom problemom. O kol buvau vaikas, man buvo liepiama viska slept, su niekuo negalejau pasikalbet ir buvau labai vienisa. Dar ir dabar jauciu, kad del to esu siek tiek kitokia nei visi.
QUOTE(Arven @ 2009 02 24, 17:22)
Dar ir dabar jauciu, kad del to esu siek tiek kitokia nei visi.
Esi jautri? Bet ant jautriųjų žmonių pečių laikosi pasaulis. Nereikia dėl to sielotis.
Ar aš ne taip supratau?
