Zinai, pazystamas tas jausmas, tos dvejones...
Buna, kad suspaudzia sirdi pagalvojus, kad jis ,,vistiek yra mano tevas'', bet cia pat i galva sminga prisiminimai - jo poelgiai, ziaurus zodziai, ivairios situacijos, baimes seseliai, islietos asaros... Ir tada isivyrauja tokia sumaistis, toks sielos skausmas...
As nemanau, kad jie pasikeicia. Blaiviu protu mastant, tikrai nemanau. Juk jie turejo metu metus pasikeisti. Paprasciausiai galvoju, kad jiems nelabai rupi vaikai, anukai. Tas islindes susidomejimas, rupestis - galbut daugiau apsimestiniai.
Man atrodo, kad ir tave, ir mane ir simtus tokiu (isgyvenusiu tokias, daugiau ar maziau rimtesnes ir sudetingesnes gyvenimo situacijas) visa gyvenima seks tas seselis. O as taip nuosirdziai noreciau viska pamirsti...
Ir kaip sirdi suspaudzia matant graziai bendraujancius ar juokaujancius teva ir dukra... Taip skaudu ir norisi to, ko neturejai ir jau neturesi...