Tikiu, kad tokios užgrūdintos moterys visada sukuria puikias šeimas, o jų vaikai auga apgaubti begalinės meilės 
Kažkaip niekada neskaitydavau temų, kurios man neaktualios. Nežinau ko ir kaip čia patekau, nes pati turėjau laimingą vaikystę ir puikų tėtį, bet ir temos autorei, ir kitų liūdnų istorijų pasakotojoms linkiu vidinės ramybės, stiprybės Tikiu, kad tokios užgrūdintos moterys visada sukuria puikias šeimas, o jų vaikai auga apgaubti begalinės meilės
Tikiu, kad tokios užgrūdintos moterys visada sukuria puikias šeimas, o jų vaikai auga apgaubti begalinės meilės
Kas to nepatyrė, nesupras. Aš to žmogaus nenoriu nei matyt nei girdėt....natūraliai...
Tik stiprybes !!! Kiekvienas zmogus savo gyvenimo kalvis. Jie neverti, kad jais rupintusi, nes patys nesirupino savo vaikais.
Perskaiciau autores ir daugeli kitu merginu pasakojimus... ir pagalvojau, kiek panasiu situaciju...o as galvodavau, jog tik mano gyvenimas buvo kitoks nei kitu....
Kaip pasakodavo, nuo 1,5 metuku augau pas mamos tevelius, nes tevai dirbdavo.gryzdavo savaitgaliais namo, bet man kaip vaikui trukdavo ju.Gerai, kad seneliai mylejo mane labai, tai kas liete meile, siluma, demesi - buvau aprupinta turbut 200%. Augau laimingas vaikas,bet kai man buvo 7 su puse meetuku mire mano mama. Tevas pradejo kalbinti vaziuoti gyventi pas ji, bet as nenorejau. Po 2 metu mire senelis. Tevas jau buvo susirades ale drauge - poto ji tapo zmona. prasidejo tevo aiskinimai, kad vaziuojam pas ji, atseit pamote myli mane (neturejo ji vaiku). Bet as sparciai priesinausi. kai baiginejau 8 klase, mire mociute...o tada jau buvo nuspresta uz mane... buvo mano mamos sesuo, kuri kaip as tikejau mane pasiims globoti...bet kaip siandien atsimenu - po laidotuviu mociutes sedi tevas su mamos sese ir tariasi pas ka as gyvensiu toliau... nuspresta - pas teva. O tada jau prasidejo mano gyvenimas, kuris man vis islenda..tevas niekada neugines manes, su manim nemokejo nei bendrauti nei ka. o as irgi nebuvau is tu kuri lyzdavo i akis... tevas seip nepijokas, bet budavo ar gimtadieniai ar seip su draugu pasededavo, o tada as kentedavau, girtam atsirisdavo liezuvis ir ,,esdavo'' mane...tai tu niekur neini, tai tu valkiojies, tai nesimokai(nors pakankamaii gerai mokiaus) na ir taip toliau...pirmais, antrais metais visus tuos ale engimus kompensuodavo kita diena atnesdamas pinigu, duodavo neblogai ir po 100 lt ir daugiau.. atseit kad nepykciau ant jo ir panasei...ir taip 4 metai...as jo bijodavau, niekada is kambario nelysdavau, ale pamokas darydavau ir panasei...o jis irgi neidavo,pamote bande is kart gint mane, bet jai buvo pasakyta - nesikisk cia ne tavo reikalas...baigiant 12 klase, kuriau plana, kaip pabegt is tu namu...laikui begant emiau jau nebetyleti, ir karta pasakiau - kaip tu sakau meile irodineji, pinigais? kur supratimas, kur siluma, kur palaikymas...tai pamenu, jis tik pasityciojo, jog kokio as dar supratimo noriu, negi pinigu mazai gauni... stojant pasiskaiciavau, kad neistociau butent i ta miesta specialybes, pirmom vietom surasiau jas, nes zinojau kad tikrai neistosiu...taip istojau i kauna. pora metu gryzinedavau dar pas teva,poto pasidariau skola, reikejo metus stabdyt mokslus, kad islaikyt jaja, tevas suzinojes nebedave pinigu gyvenimui, tai ejau dirbt. issinuomojau kambari, gyvenau. jis vis skambindavo ir vis ,,knisdavo'' prota...ale kad suaugciau, kad grysciau pas ji, ale darba suras...bet as jau nebepasidaviau....po siai dienai atsiliepimus girdziu jojo, kad as dingusi, gal prostitute dirbu ir panasei...tegul kalba, as jau turiu savo gyvenima, as nuo jo nepriklausoma...neturi jis nei mano tel numerio, nei nezino kur as gyvenu... tad jau 4 metai kaip su juo nekalbejusi telefonu...o ir nenoriu , o ir netureciau ka pasakyti, o jis tikrai nieko naujo nepasakytu...
na ir issipasakojau
Kaip pasakodavo, nuo 1,5 metuku augau pas mamos tevelius, nes tevai dirbdavo.gryzdavo savaitgaliais namo, bet man kaip vaikui trukdavo ju.Gerai, kad seneliai mylejo mane labai, tai kas liete meile, siluma, demesi - buvau aprupinta turbut 200%. Augau laimingas vaikas,bet kai man buvo 7 su puse meetuku mire mano mama. Tevas pradejo kalbinti vaziuoti gyventi pas ji, bet as nenorejau. Po 2 metu mire senelis. Tevas jau buvo susirades ale drauge - poto ji tapo zmona. prasidejo tevo aiskinimai, kad vaziuojam pas ji, atseit pamote myli mane (neturejo ji vaiku). Bet as sparciai priesinausi. kai baiginejau 8 klase, mire mociute...o tada jau buvo nuspresta uz mane... buvo mano mamos sesuo, kuri kaip as tikejau mane pasiims globoti...bet kaip siandien atsimenu - po laidotuviu mociutes sedi tevas su mamos sese ir tariasi pas ka as gyvensiu toliau... nuspresta - pas teva. O tada jau prasidejo mano gyvenimas, kuris man vis islenda..tevas niekada neugines manes, su manim nemokejo nei bendrauti nei ka. o as irgi nebuvau is tu kuri lyzdavo i akis... tevas seip nepijokas, bet budavo ar gimtadieniai ar seip su draugu pasededavo, o tada as kentedavau, girtam atsirisdavo liezuvis ir ,,esdavo'' mane...tai tu niekur neini, tai tu valkiojies, tai nesimokai(nors pakankamaii gerai mokiaus) na ir taip toliau...pirmais, antrais metais visus tuos ale engimus kompensuodavo kita diena atnesdamas pinigu, duodavo neblogai ir po 100 lt ir daugiau.. atseit kad nepykciau ant jo ir panasei...ir taip 4 metai...as jo bijodavau, niekada is kambario nelysdavau, ale pamokas darydavau ir panasei...o jis irgi neidavo,pamote bande is kart gint mane, bet jai buvo pasakyta - nesikisk cia ne tavo reikalas...baigiant 12 klase, kuriau plana, kaip pabegt is tu namu...laikui begant emiau jau nebetyleti, ir karta pasakiau - kaip tu sakau meile irodineji, pinigais? kur supratimas, kur siluma, kur palaikymas...tai pamenu, jis tik pasityciojo, jog kokio as dar supratimo noriu, negi pinigu mazai gauni... stojant pasiskaiciavau, kad neistociau butent i ta miesta specialybes, pirmom vietom surasiau jas, nes zinojau kad tikrai neistosiu...taip istojau i kauna. pora metu gryzinedavau dar pas teva,poto pasidariau skola, reikejo metus stabdyt mokslus, kad islaikyt jaja, tevas suzinojes nebedave pinigu gyvenimui, tai ejau dirbt. issinuomojau kambari, gyvenau. jis vis skambindavo ir vis ,,knisdavo'' prota...ale kad suaugciau, kad grysciau pas ji, ale darba suras...bet as jau nebepasidaviau....po siai dienai atsiliepimus girdziu jojo, kad as dingusi, gal prostitute dirbu ir panasei...tegul kalba, as jau turiu savo gyvenima, as nuo jo nepriklausoma...neturi jis nei mano tel numerio, nei nezino kur as gyvenu... tad jau 4 metai kaip su juo nekalbejusi telefonu...o ir nenoriu , o ir netureciau ka pasakyti, o jis tikrai nieko naujo nepasakytu...
na ir issipasakojau
QUOTE(Kaktusee @ 2013 09 09, 18:24)
Perskaiciau autores ir daugeli kitu merginu pasakojimus... ir pagalvojau, kiek panasiu situaciju...o as galvodavau, jog tik mano gyvenimas buvo kitoks nei kitu....
Kaip pasakodavo, nuo 1,5 metuku augau pas mamos tevelius, nes tevai dirbdavo.gryzdavo savaitgaliais namo, bet man kaip vaikui trukdavo ju.Gerai, kad seneliai mylejo mane labai, tai kas liete meile, siluma, demesi - buvau aprupinta turbut 200%. Augau laimingas vaikas,bet kai man buvo 7 su puse meetuku mire mano mama. Tevas pradejo kalbinti vaziuoti gyventi pas ji, bet as nenorejau. Po 2 metu mire senelis. Tevas jau buvo susirades ale drauge - poto ji tapo zmona. prasidejo tevo aiskinimai, kad vaziuojam pas ji, atseit pamote myli mane (neturejo ji vaiku). Bet as sparciai priesinausi. kai baiginejau 8 klase, mire mociute...o tada jau buvo nuspresta uz mane... buvo mano mamos sesuo, kuri kaip as tikejau mane pasiims globoti...bet kaip siandien atsimenu - po laidotuviu mociutes sedi tevas su mamos sese ir tariasi pas ka as gyvensiu toliau... nuspresta - pas teva. O tada jau prasidejo mano gyvenimas, kuris man vis islenda..tevas niekada neugines manes, su manim nemokejo nei bendrauti nei ka. o as irgi nebuvau is tu kuri lyzdavo i akis... tevas seip nepijokas, bet budavo ar gimtadieniai ar seip su draugu pasededavo, o tada as kentedavau, girtam atsirisdavo liezuvis ir ,,esdavo'' mane...tai tu niekur neini, tai tu valkiojies, tai nesimokai(nors pakankamaii gerai mokiaus) na ir taip toliau...pirmais, antrais metais visus tuos ale engimus kompensuodavo kita diena atnesdamas pinigu, duodavo neblogai ir po 100 lt ir daugiau.. atseit kad nepykciau ant jo ir panasei...ir taip 4 metai...as jo bijodavau, niekada is kambario nelysdavau, ale pamokas darydavau ir panasei...o jis irgi neidavo,pamote bande is kart gint mane, bet jai buvo pasakyta - nesikisk cia ne tavo reikalas...baigiant 12 klase, kuriau plana, kaip pabegt is tu namu...laikui begant emiau jau nebetyleti, ir karta pasakiau - kaip tu sakau meile irodineji, pinigais? kur supratimas, kur siluma, kur palaikymas...tai pamenu, jis tik pasityciojo, jog kokio as dar supratimo noriu, negi pinigu mazai gauni... stojant pasiskaiciavau, kad neistociau butent i ta miesta specialybes, pirmom vietom surasiau jas, nes zinojau kad tikrai neistosiu...taip istojau i kauna. pora metu gryzinedavau dar pas teva,poto pasidariau skola, reikejo metus stabdyt mokslus, kad islaikyt jaja, tevas suzinojes nebedave pinigu gyvenimui, tai ejau dirbt. issinuomojau kambari, gyvenau. jis vis skambindavo ir vis ,,knisdavo'' prota...ale kad suaugciau, kad grysciau pas ji, ale darba suras...bet as jau nebepasidaviau....po siai dienai atsiliepimus girdziu jojo, kad as dingusi, gal prostitute dirbu ir panasei...tegul kalba, as jau turiu savo gyvenima, as nuo jo nepriklausoma...neturi jis nei mano tel numerio, nei nezino kur as gyvenu... tad jau 4 metai kaip su juo nekalbejusi telefonu...o ir nenoriu , o ir netureciau ka pasakyti, o jis tikrai nieko naujo nepasakytu...
na ir issipasakojau
Kaip pasakodavo, nuo 1,5 metuku augau pas mamos tevelius, nes tevai dirbdavo.gryzdavo savaitgaliais namo, bet man kaip vaikui trukdavo ju.Gerai, kad seneliai mylejo mane labai, tai kas liete meile, siluma, demesi - buvau aprupinta turbut 200%. Augau laimingas vaikas,bet kai man buvo 7 su puse meetuku mire mano mama. Tevas pradejo kalbinti vaziuoti gyventi pas ji, bet as nenorejau. Po 2 metu mire senelis. Tevas jau buvo susirades ale drauge - poto ji tapo zmona. prasidejo tevo aiskinimai, kad vaziuojam pas ji, atseit pamote myli mane (neturejo ji vaiku). Bet as sparciai priesinausi. kai baiginejau 8 klase, mire mociute...o tada jau buvo nuspresta uz mane... buvo mano mamos sesuo, kuri kaip as tikejau mane pasiims globoti...bet kaip siandien atsimenu - po laidotuviu mociutes sedi tevas su mamos sese ir tariasi pas ka as gyvensiu toliau... nuspresta - pas teva. O tada jau prasidejo mano gyvenimas, kuris man vis islenda..tevas niekada neugines manes, su manim nemokejo nei bendrauti nei ka. o as irgi nebuvau is tu kuri lyzdavo i akis... tevas seip nepijokas, bet budavo ar gimtadieniai ar seip su draugu pasededavo, o tada as kentedavau, girtam atsirisdavo liezuvis ir ,,esdavo'' mane...tai tu niekur neini, tai tu valkiojies, tai nesimokai(nors pakankamaii gerai mokiaus) na ir taip toliau...pirmais, antrais metais visus tuos ale engimus kompensuodavo kita diena atnesdamas pinigu, duodavo neblogai ir po 100 lt ir daugiau.. atseit kad nepykciau ant jo ir panasei...ir taip 4 metai...as jo bijodavau, niekada is kambario nelysdavau, ale pamokas darydavau ir panasei...o jis irgi neidavo,pamote bande is kart gint mane, bet jai buvo pasakyta - nesikisk cia ne tavo reikalas...baigiant 12 klase, kuriau plana, kaip pabegt is tu namu...laikui begant emiau jau nebetyleti, ir karta pasakiau - kaip tu sakau meile irodineji, pinigais? kur supratimas, kur siluma, kur palaikymas...tai pamenu, jis tik pasityciojo, jog kokio as dar supratimo noriu, negi pinigu mazai gauni... stojant pasiskaiciavau, kad neistociau butent i ta miesta specialybes, pirmom vietom surasiau jas, nes zinojau kad tikrai neistosiu...taip istojau i kauna. pora metu gryzinedavau dar pas teva,poto pasidariau skola, reikejo metus stabdyt mokslus, kad islaikyt jaja, tevas suzinojes nebedave pinigu gyvenimui, tai ejau dirbt. issinuomojau kambari, gyvenau. jis vis skambindavo ir vis ,,knisdavo'' prota...ale kad suaugciau, kad grysciau pas ji, ale darba suras...bet as jau nebepasidaviau....po siai dienai atsiliepimus girdziu jojo, kad as dingusi, gal prostitute dirbu ir panasei...tegul kalba, as jau turiu savo gyvenima, as nuo jo nepriklausoma...neturi jis nei mano tel numerio, nei nezino kur as gyvenu... tad jau 4 metai kaip su juo nekalbejusi telefonu...o ir nenoriu , o ir netureciau ka pasakyti, o jis tikrai nieko naujo nepasakytu...
na ir issipasakojau
Man tik vienas idomu, ka jus galvojate, del kokios priezasties(nes kiek supratau, jus galvojate, kad jis jusu nemylejo) jus tevas kviete ir nusprende pasiimti pas save? Is neturejimo kas veikt?
QUOTE(cambala @ 2013 09 10, 12:28)
Man tik vienas idomu, ka jus galvojate, del kokios priezasties(nes kiek supratau, jus galvojate, kad jis jusu nemylejo) jus tevas kviete ir nusprende pasiimti pas save? Is neturejimo kas veikt?
man tik keista, kodel jis kiekviena diena beveik rekdavo ant manes...kodel viskuo kaltindavo...visada kaltindavo mirusius, atseit mama kalta buvo kad nuo mazens negyvenau su jais, poto mociute kad atseit ikalbinedavo, jog neiciau pas ji gyventi. nors niekda taip nebuvo... o paskui viska neigdavo, atseit jis tik seip zodi griestesni pasakydavo... jis manes neaugines, manes nesuprato, o as jo...bet ir nebesuprasim.
QUOTE(Kaktusee @ 2013 09 11, 07:50)
man tik keista, kodel jis kiekviena diena beveik rekdavo ant manes...kodel viskuo kaltindavo...visada kaltindavo mirusius, atseit mama kalta buvo kad nuo mazens negyvenau su jais, poto mociute kad atseit ikalbinedavo, jog neiciau pas ji gyventi. nors niekda taip nebuvo... o paskui viska neigdavo, atseit jis tik seip zodi griestesni pasakydavo... jis manes neaugines, manes nesuprato, o as jo...bet ir nebesuprasim.
Gal jam su nervais kazkas ne taip, todel ir rekdavo. Gali buti pilna priezasciu. Uzaugot, galejot jo ir paklausti kodel jis sitaip elgesi. Mes, vaikai, gal taip pat elgiames ne visada gerai ar teisingai(nors tuo metu atrodo kad nieko blogo nedarom). As tik viena galiu pasakyti, kad mylejo jus jusu tevas, nes jei nemyletu ir jus jam nebutumet reikalinga - net negalvotu apie jus. O kas liecia pinigus - kiekvienas auklejima savaip supranta. Gal jam tai buvo priimtiniausias dalykas(nesakau, kad butent teisingas), bet kitas vaikas, kuris negautu nei lito, velgi priekaistautu... Galite savo situacija ir kitu kampu paziureti: juk ne vaiku namuose augot, kai jusu mama ir seneliai mire(o tetaq taip pat galkejo jusu neauginti...).
Vistik negalvokit, kad jau visai blogas zmogus jusu tetis, kai sukursit savo seima ir turesit vaiku, kurie jau paaugs - tada gal padarysite kitas isvadas. Jus ir jusau tevas esat abu suaauge zmones, nuvaziuokit pas ji ir del savo ramybes issakykit jam savo nepasitenkinima, paklauskit tiesiai kodel jis rekdavo, priekaistaudavo
.
QUOTE(cambala @ 2013 09 11, 10:45)
Gal jam su nervais kazkas ne taip, todel ir rekdavo. Gali buti pilna priezasciu. Uzaugot, galejot jo ir paklausti kodel jis sitaip elgesi. Mes, vaikai, gal taip pat elgiames ne visada gerai ar teisingai(nors tuo metu atrodo kad nieko blogo nedarom). As tik viena galiu pasakyti, kad mylejo jus jusu tevas, nes jei nemyletu ir jus jam nebutumet reikalinga - net negalvotu apie jus.
Ta meilė tokia nenormali biškį.. Tėvas manim nesirūpino, augau su motina, visą laiką stengiausi įtikt, būt gera, bet kažkodėl į mane buvo žiūrima kaip į kažkokią išsigimėlę, nevengė taip ir vadint ir dar visokiais kitokiais žodeliais. Nu bet mylėjo turbūt..
QUOTE(p@uksTelis @ 2013 09 11, 10:56)
Ta meilė tokia nenormali biškį.. Tėvas manim nesirūpino, augau su motina, visą laiką stengiausi įtikt, būt gera, bet kažkodėl į mane buvo žiūrima kaip į kažkokią išsigimėlę, nevengė taip ir vadint ir dar visokiais kitokiais žodeliais. Nu bet mylėjo turbūt..
Gal jumis ir nesirupino, ne jusu atvejui ir savo posta rasiau, bet Kaktusee turbut valgyti iki kol paliko namus is tevo gavo, turbut nuoga ar sudriskusia suknia nevaiksciojo, stoga virs galvos turejo. Tai kad cia yra bendravimo problemos(tiek to tevo tiek turbut pacios), o ne tai kad jis ne tevas.
QUOTE(cambala @ 2013 09 11, 12:29)
Gal jumis ir nesirupino, ne jusu atvejui ir savo posta rasiau, bet Kaktusee turbut valgyti iki kol paliko namus is tevo gavo, turbut nuoga ar sudriskusia suknia nevaiksciojo, stoga virs galvos turejo. Tai kad cia yra bendravimo problemos(tiek to tevo tiek turbut pacios), o ne tai kad jis ne tevas.
Na ir aš augdama su mama valgyt turėjau, apsirengti ir stogą virš galvos taip pat, tik va tos meilės kažkodėl nei trupučio nepajutau. Tesusikiša tą savo meilę tokią
cambala, mes su tevu niekada neissiaiskintume kodel reke jis, nes visada neige pries visus, jog taip darydavo... o su juo gincytis, kaip su pliku pesiotis...tad...
Is pasakojimo supratau, kad jis jusu nemylejo, nesirupino, niekada nepamaste, kad gal jam gyvenime jusu prireiks... O dabar prireike...
As palaikau tavo puse... ne tas kuris dave gyvybe gali vadintis tevu, o tas butu, kuris myletu savo seima ir rupintusi vaikais. Daryk, kaip liepia sirdis, gal aplankyk ji, paziurek, koks jis dabar, kaip elgiasi, ka kalba. Bet ant senatves jis visai nebloga gyvenima turi - seneliu namuose, juk ne bomziauja, o jusu gyvenimas su juo buvo daug blogesnis.
Papildyta:
O man atrodo del to nebadavo, nes mama turejo, aciu dievui, butu likus su tevu alkoholiku, butu ir suknia apdriskus ir jokio stogo virs galvos
As palaikau tavo puse... ne tas kuris dave gyvybe gali vadintis tevu, o tas butu, kuris myletu savo seima ir rupintusi vaikais. Daryk, kaip liepia sirdis, gal aplankyk ji, paziurek, koks jis dabar, kaip elgiasi, ka kalba. Bet ant senatves jis visai nebloga gyvenima turi - seneliu namuose, juk ne bomziauja, o jusu gyvenimas su juo buvo daug blogesnis.
Papildyta:
QUOTE(cambala @ 2013 09 11, 11:29)
Gal jumis ir nesirupino, ne jusu atvejui ir savo posta rasiau, bet Kaktusee turbut valgyti iki kol paliko namus is tevo gavo, turbut nuoga ar sudriskusia suknia nevaiksciojo, stoga virs galvos turejo. Tai kad cia yra bendravimo problemos(tiek to tevo tiek turbut pacios), o ne tai kad jis ne tevas.
O man atrodo del to nebadavo, nes mama turejo, aciu dievui, butu likus su tevu alkoholiku, butu ir suknia apdriskus ir jokio stogo virs galvos
