Tai kad as lyg tai jos nepervertinu, bet gali buti, kad taip nuskambejo mano parasyme - tiesiog man ji yra labai priimtina. O Aureja, skelbdama tema, lyg tai norejo, kad pasidalintu patirtimi tie, kas ta metodika bando taikyti (bent jau taip supratau).
Del vaikystes atemimo is vaiku - as irgi dar ne taip seniai sakiau, kad skeptiskai ziuriu i tokias visokias metodikas. Bet paskui viena diena emiau ir - vis taip skeptiskai beziuredama - perskaiciau dvi Domano knygutes, kurias man vyro Tetis buvo padovanojes... "How to Teach Your Baby to Read" ir "How to Teach Your Baby Math". Ir... nuomone labai pasikeite. Ale pasakoti, ka ten raso, tai nenoriu, kad vel kam nors nepasirodytu, jog imu cia ir visaip propaguoju Domano metodika

. Tiesiog visas tas mokymas vyksta zaidimo budu, vaiko niekas nieko nevercia daryti ir neterorizuoja mokslais. O man yra priimtiniau jam parodyti lenteles su zodziais nei koki plastmasini barskuti... As Domano metodikoj radau ziauriai daug logikos. Jis nemoko abeceles - jis moko prasmini kalbos vieneta, t.y. zodzius. Abecele juk yra abstrakcija, simboliai, kurie mazam vaikui nieko nereiskia. Raide "b" yra niekas, o zodis "bananas" yra valgomas ir megstamas daiktas, pavyzdziui. Ir su matematika panasiai. Domanas sako, kad arabiski skaiciai, t.y. 1, 2, 17... tera simboliai, o tam tikras skaicius tasku turi prasme, o man tai irgi atrodo labai logiska. Ir t.t. ir pan. - uzsivedziau cia jau

. Ale paprasta logika (ir jokiu metodiku nereikia, bet as labai daug ir skaiciau tuo klausimu) sako, kad kuo vaikas jaunesnis, tuo imlesnis viskam yra, o iki 6 metuku butent ir yra tas laikotarpis, kada lengviausiai ir be pastangu viska "sugeria" i save, ka bepateiktum... Cia mazus vaikus populiaru vadinti "kempinelem" - taip jie viska i save sugeria. Kitaip sakant, pradedantys eiti i mokykla vaikai jau buna zymiai maziau imlesni (paradoksas, nes tada jau ir imasi suaugusieji "tikrus" mokslus pirsti, ir visai ne zaidimo budu...). Gimsta toks visas nieko nemokantis glebnus liulys, o per metus laiko (na, beveik per metus) ismoksta vaikscioti, kalbeti po truputi... Pabandykim koki suaugusi zmogu pradeti mokyti vaikscioti ar kalbeti nuo nulio, jeigu jis visiskai nemoketu - uzimtu begales pastangu ir laiko. Be to, vaikas juk nemano, kad mokymasis yra kancia ar kad, sakykim, grindu slavimas yra prievole - jam viskas idomu, jis i viska ziuri kaip i zaidima, pazinima, nori visus tuos zaidimus zaisti. Anakart net supykau ant savo vyro, kai jis pasake Pauliui, kad valgyti gryna rugscia grietine yra bjauru... O jis juk nezino, kad ta gryna grietine bjauru - jam gal skanu, gal jis taip nori... Na ir t.t.
Atsiprasau - issipleciau jau cia. Jeigu kas baiget skaityti iki galo - aciu uz demesi

.
PS Neparodziau Pauliui keleta dienu jo "raidyciu" - siandien jau pats prase, pasiilgo turbut

.