QUOTE(davile @ 2010 02 16, 14:19)
va tame ir beda, kad nesu 100% garantuota, kad tai mano zmogus

viena atrodo, kad ne, kita diena - kad taip

ir taip atrodo viskas per puse: puse manes kaip saukia, kad viskas turetu buti ok, kita puse - kad ne
dar sudetingesne padeti daro tai, kad esu turejusi nekokios patirties santykiuose per atstuma

mano ex pora meteliu buvo UK, o as LT, kai jis grizo, suzinojau, kad jis ten laiko veltui neleido, kai as tuo tarpu cia jo istikai ir ramiai laukiau...
suvokiu, kad dabartiniam MB negaliu primesti savo ex padarytu klaidu, bet... suvokt yra viena, bet realiai taip daryt/nedaryt...
Dar yra vienas toks momentas, kad visos abejonės išgaruos, kai tarkim jis ištikrųjų išvažiuos. T.y. arba jūs tiesiog laikui bėgant atšalsite, arba visgi suprasite, kad be jo gyventi negalite.. Na čia toks kvailas vabank.
Eina sau, aš taip liūdžiu už visas mus, kurios esame čia paliktos Lietuvėlėje laukti savo vyrų. Va maniškis už 4.5 savaičių grįš, prabuvau be jo jau 5. Stogelis važiuoja tai totaliai, nebežinau atrodo nei į kurį kampą dėtis.... Baisu net pagalvoti, kad pabus dvi savaites ir vėl dešimt savaičių laukimo. Šakės!!! O buvo laikai tokie, kad kai susipažinom jis jau važinėjo į užsienį, tai aš jam sakydavau, kad metus lauksiu, o toliau taip nebegyvensim. Deja laikas bėga, jausmai sukaustę ir nieko negali sau padaryti. Taigi gyvenam, laukiam ir siekiam tos kelionių pabaigos.