Čia tai tiesa. Teko ir man išsiskirti-atstumas išskyrė šeimą
QUOTE(zuzu @ 2009 07 08, 23:06)
OI vaikeli vaikeli...tik jau tų mokslų nemesk...jau ir taip moterys, meta daugką, važiuoja paskui....(priešingai neivyrai), bet mokslai tikrai svarbu,mokaslas, kaip sakoma, kmtoeriai viskas, apsauga nuo visko, net ir nuo jo, jei po to pastebėsi ...kad nei jo nei mokslų...
na kaip ir minejau cia tik mintys ir pamastymai tokie. aisku sveikas protas sako, kad mesti mokslu nevalia. be to ir Jis palaiko mane. Manau viskas bus gerai. Svarbiausia tiketi... myleti.. ir laukti...


Sveikos
Mes irgi draugavo per atstuma. Is pradziu patapome geriausiais draugais, o po to, kai nusprendem pradeti rimtesnius santykius, jis isvyko studijuoti, as dar mokiausi mokykloje. Taip 250 km atstumas mus skyre 2 metus. Atejus manajam laikui stoti i universiteta, bijojau istoti i ta pati miesta kaip ir jis, kadangi maniau, jog nenoriu 19m pradeti seimynini gyvenima. Taip dar 3 metus gyvenome skirtinguose miestuose, nors atstumas sumazejo iki 100km, galimybiu dazniau buti kartu gerokai padaugejo. Siuo metu, praejus beveik 6 metams nuo draugystes pradzios, jau pusmeti gyvename kartu
Manau, mums reikejo laiko subresti gyvenimui kartu, norui kurti seima 
Buvo ir liudnumo, ir piktumo akimirku per tuos metus, taciau dziaugiuosi, kad apsigyventi kartu buvo abieju sprendimas, abu to labai norejom, subrendom seimai, issilakstem.
Todel tikiu, kad norint nugalimos visos kliutys, o ilgesys turi savo beprotiskai grazaus zavesio
Padeda susidelioti vertybems, siekiams ir tikslams.
Ne atstumas skiria zmones, o laikas. O esant stipries abipusiems jausmams ne viena, ne kita nebaisu



Buvo ir liudnumo, ir piktumo akimirku per tuos metus, taciau dziaugiuosi, kad apsigyventi kartu buvo abieju sprendimas, abu to labai norejom, subrendom seimai, issilakstem.
Todel tikiu, kad norint nugalimos visos kliutys, o ilgesys turi savo beprotiskai grazaus zavesio

Ne atstumas skiria zmones, o laikas. O esant stipries abipusiems jausmams ne viena, ne kita nebaisu

Laba diena
už poros svaičių ir man teks su mylimuoju skirtis. Neramu, nes turėjau pavyzdį, kaip porą išskyrė atstumas, bet manasis sako, kad lauks. Aš pati esu įsitikinus, kad iš mano pusės viskas tvirta- stengsiuos puoselėti ir branginti mūsų santykius, nes tokį žmogų sutikti svajojau seniai ir svajonė išsipildė, todėl norisi tą svajonę tausoti. Atrodo tikiu vaikinu, nes kalba įtikinamai, veiksmai taip pat atrodo abejoti neleidžia, bet giliai širdį vis tiek neramu
Draugaujam vos daugiau nei mėnesis, pats tas draugystės etapas, kai norisi būti kartu, nesiskirti, tai tas mano išvažiavimas tiesiog žudo. Mus skirs 300 km, dažnai nesusitiksim... Kaip jūs manote, ar tiek mažai laiko draugaujant man verta tikėtis geriausio?

už poros svaičių ir man teks su mylimuoju skirtis. Neramu, nes turėjau pavyzdį, kaip porą išskyrė atstumas, bet manasis sako, kad lauks. Aš pati esu įsitikinus, kad iš mano pusės viskas tvirta- stengsiuos puoselėti ir branginti mūsų santykius, nes tokį žmogų sutikti svajojau seniai ir svajonė išsipildė, todėl norisi tą svajonę tausoti. Atrodo tikiu vaikinu, nes kalba įtikinamai, veiksmai taip pat atrodo abejoti neleidžia, bet giliai širdį vis tiek neramu

mūsų atveju gyvenimas per atstumą pasireiškė tuo, kad tris metus susitikdavom tik savaitgaliais
iš pradžių sunku būdavo, bet paskui pripratom, sustiprėjo mūsų draugystė
ir kiek žinau nė vienas negyvenom dvigubo gyvenimo



QUOTE(Tin-tin @ 2009 08 12, 22:12)
Mus skirs 300 km, dažnai nesusitiksim... Kaip jūs manote, ar tiek mažai laiko draugaujant man verta tikėtis geriausio?
Tiesiai šviesiai, mano numone, neverta tikėtis. Optimistinis variantas-visada būna išimčių ...

Mes ir tuoj issiskirsim 7 men. Manau tai tik patikrins musu santykius.Be to reikia igyvendint svajones kol jauna esu
Mes jau gana ilgai per atstumą, žiūrėsim, kur tai nuves... ilgai jau žiūriu

QUOTE(Tin-tin @ 2009 08 12, 22:12)
Laba diena
už poros svaičių ir man teks su mylimuoju skirtis. Neramu, nes turėjau pavyzdį, kaip porą išskyrė atstumas, bet manasis sako, kad lauks. Aš pati esu įsitikinus, kad iš mano pusės viskas tvirta- stengsiuos puoselėti ir branginti mūsų santykius, nes tokį žmogų sutikti svajojau seniai ir svajonė išsipildė, todėl norisi tą svajonę tausoti. Atrodo tikiu vaikinu, nes kalba įtikinamai, veiksmai taip pat atrodo abejoti neleidžia, bet giliai širdį vis tiek neramu
Draugaujam vos daugiau nei mėnesis, pats tas draugystės etapas, kai norisi būti kartu, nesiskirti, tai tas mano išvažiavimas tiesiog žudo. Mus skirs 300 km, dažnai nesusitiksim... Kaip jūs manote, ar tiek mažai laiko draugaujant man verta tikėtis geriausio?

už poros svaičių ir man teks su mylimuoju skirtis. Neramu, nes turėjau pavyzdį, kaip porą išskyrė atstumas, bet manasis sako, kad lauks. Aš pati esu įsitikinus, kad iš mano pusės viskas tvirta- stengsiuos puoselėti ir branginti mūsų santykius, nes tokį žmogų sutikti svajojau seniai ir svajonė išsipildė, todėl norisi tą svajonę tausoti. Atrodo tikiu vaikinu, nes kalba įtikinamai, veiksmai taip pat atrodo abejoti neleidžia, bet giliai širdį vis tiek neramu

Tikėti tikrai verta. 300 kilometrų yra labai labai mažai. Svarbu, kad noras palaikyti santykius būtų abipusis, ir kad užtektų kantrybės.
Na ir mes tuoj pradėsim draugaut per atstumą. Išvažiuoju aš. Iš pradžių MB buvo labai nepatenkintas, nusivylęs... na bet pakalbėjom, tikimės, kad nesimatysim tik iki Kalėdų ir tos minties bandom laikytis.
o 300km tai tiiiikrai labai nedaug. Mus skirs penkis kart tiek

o 300km tai tiiiikrai labai nedaug. Mus skirs penkis kart tiek

laimingos pabaigos per atstuma manau tik isimtys

rodos, kaip viskas būtų paprasta, jei skirtų tik tie keli šimtai km.. O dabar vienam pas kitą skristi reikia apie dešimt valandų, su persėdimais
kol kas kas mėnesį susitinkam, vienai-dviem savaitėm.. sunku, iš proto varo tas atstumas
labai teisingai kažkuri buvo parašiusi, kad svarbu yra žinoti, kiek ilgai tas atstumas skirs, ir ar abi poros puselės nori žiūri viena kryptim.. Aš žinau, kad už kelių mėnesių mums nebereikės kiekvieną dieną iki paryčių bendrauti telefonu/internetu ir bandyti šypsotis atsisveikinant.. nuo tos dienos nebesiskirsim ir neleisim jokiam atstumui mūsų išskirti
ir tai suteikia stiprybės ir kantrybės.. labai laukiu



