QUOTE(Maja Di @ 2022 05 18, 08:19)
Turiu draugę, ji "Lietuvoj", netgi rentą gauna už Lietuvos reprezentavimą, tai irgi visas šias šalis aplankė sovietmečiu. Gi reikėjo ir sovietams pakazuchės.
Monteverte, nors vieną žinutę atitempk, nes aš irgi neprisimenu
Taip, ir dėl
pachazuchos, būtent dėl jos į įvairias oficialiais delegacijas būtinai būdavo įtraukiami "tautinių mažumų" atstovai, visokie lietuviai beigi estai, tačiau svarbiausia buvo tai, kad sovietams verkiant reikėjo konvertuojamos valiutos (rublis gi buvo "medinis"), o menininkai tą valiutą uždirbdavo. Liūto dalį, aišku, pasiimdavo valdžia, o likutį sumokėdavo ne valiuta, o "vnešposyltorg čekiais.
QUOTE(uarda @ 2022 05 18, 12:21)
1. Na va, o asaka stebėjosi, kad lrytas meluoja. 2. O pasirodo, keliavo. Ir po Indija, ir po Australiją, JAV. Ir pas gimines, ir koncertuodami ir šiaip.
3. Nebuvo gi taip, kad SSRS į užsienį važiuodavo tik sovietinei santvarkai lojalūs ir gerai patikrinti žmonės? kontrolės nebuvo? Tai ko jūs kvarsinot galva, oi kaip neisleidavo SSSR. O pasirodo nebuvo taip sudėtinga.
Nors rašo:
"Sovietų Sąjungoje išvykos į užsienį buvo mažumos privilegija. Laikinąjį leidimą į laisvąjį pasaulį vadinamąją išvykimo vizą galėjo gauti toli gražu ne visi, o tik patikimiausi ir patikrinti žmonės, kurie ne tik kad nepaspruktų (paskutiniaisiais SSRS gyvavimo metais taip nutikdavo dažnai), bet ir nesuterštų sovietinio žmogaus gero vardo..."
4. Aš rimtai nesuprantu.
1. Nesistebėjau, nes pamačiau, kad autorė - Janutienė.
2. V.L. keliavo, ir ką? Gabrielius Žemkalnis į Lietuvą važinėjo, ir? Gal ir Gražina Landsbergienė koncertavo sovietmečiu. Nieko išskirtinio kultūros žmonėms, pvz., VU anglų kalbos filologijos docentai ir profesoriai pusę metų ar metus stažuodavosi JAV arba JK (žinau tik vieną profesorę, kurios į tokią stažuotę neišleido, bet ji buvo totorė), o kiekvienais metais katedroje dirbdavo koks nors dėstytojas, kurio gimtoji kalba buvo anglų.
3. Kontrolė buvo, tačiau Sovietų Sąjungoje viskas buvo pagal Dž. Orvelą visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie lygesni už kitus, todėl kontrolė tų, kurie gaudavo honorarus užsienio valiuta, buvo ne tokia griežta (pvz., į užsienį išleisdavo net buvusius tremtinius). Lygiai taip pat žymius kūrėjus, mokslininkus dėl prestižo išleisdavo įvairius simpoziumus ir kitokius renginius.
Kitas dalykas, nepainiokim išvykimo į užsienį koncertuoti, skaityti paskaitų ar dirbti mokslinio darbo su poilsinėmis kelionėmis ar pagal iškvietimą. Pastaraisiais dviem atvejais galiojo nerašyta taisyklė, kad į soc. šalis buvo galima keliauti ne dažniau nei kas 2 metus, o į kapitalistines - kas 3, bet tik tiems, kas jau bent kartą buvo išvažiavęs į soc. lagerio šalį. Tačiau faktiškos galimybės išvykti į turistinę kelionę į užsienį priklausė nuo to, kiek kelialapių gaudavo darbovietė, vienur jų praktiškai negaudavo, kitur - žmonės galėdavo keliauti beveik taip dažnai, kaip parašiau aukščiau.
4. Išties, šiuolaikiniam žmogui sunku suprasti visą Sovietų Sąjungos privilegijų ir draudimų/baudimų sistemą. Pavyzdžiui, Sovietų Sąjungoje egzistavo ir toks dalykas kaip "выдворение", t.y., kai kokį nors žymesnį žmogų tiesiog pasodindavo į lėktuvą ir išsiųsdavo iš Sovietų Sąjungos be teisės sugrįžti.