
Visada girdėdavau anyta velnio pramanyta..... o dabar kada toks žmogus yra mano gyvenime galiu tai drąsiai paneigti. Tiek motina tiek anyta mums yra tos, be kurių nebūtume taip lengvai išauginę savo mažosios. Niekada nesikišo ir nemokino kaip vaiku rūpintis, tiesiog tylėdamos darydavo tai ko prašėme.

QUOTE(Drugeliukas @ 2010 01 08, 13:48)
Visada girdėdavau anyta velnio pramanyta..... o dabar kada toks žmogus yra mano gyvenime galiu tai drąsiai paneigti. Tiek motina tiek anyta mums yra tos, be kurių nebūtume taip lengvai išauginę savo mažosios. Niekada nesikišo ir nemokino kaip vaiku rūpintis, tiesiog tylėdamos darydavo tai ko prašėme. 



QUOTE(Drugeliukas @ 2010 01 08, 13:48)
Visada girdėdavau anyta velnio pramanyta..... o dabar kada toks žmogus yra mano gyvenime galiu tai drąsiai paneigti. Tiek motina tiek anyta mums yra tos, be kurių nebūtume taip lengvai išauginę savo mažosios. Niekada nesikišo ir nemokino kaip vaiku rūpintis, tiesiog tylėdamos darydavo tai ko prašėme. 

Džiaugiuosi, kad tau pasisekė


Mama, kai paklausiu - pataria, bet labai gaila, kad ji gyvena toli nuo mūsų, o vyro mama gyvena netoli, bet su ja tik blogiau man, jaučiu įtampą, nes vis randa prie ko prikibti ir visada ji teisi..
Nelengva
. Jai vaikučio nepalieku, nes nepasitikiu



mano ir mama ir anyta gyvena kitame mieste, kartais jų labai trūksta ypatingai kai reikia kur trumpam išbėgti ir nėra su kuo palikti vaikiukus
gal todėl ir jų patarimus dėl vaikų auginimo išklausau bet darau taip kaip man atrodo teisinga. Nors mano anyta gera stengiasi nepiršti savo nuomonės gal todėl, kad gyvena toli nuo mūsų ir matomės gana retai.


na,mano anyta mažai kišasi, nes pati yra labai senoviškų pažiūrų... jei net negražu nėščia moteris besimatančiu pilvuku... ir neįsivaizduoja, kaip gali dalyvauti vyras gimdyme... bet tiek to... dbr ačių Dievui, džiaugias tapusi tikrai močiute, nes turim mergytę... man vat nepatiko jos nusiteikimas, kad labai norėjo būtent anūkės... aš net praktiškai specialiai dėl šios jos noro net neklausiau dakt., ką turėsim- berniuką ar mergaitę, nes jei būčiau sužinojus, kad berniukas, būtų man buvę nesmagu ,,ant dūšios"...
o savo mamą jau kviečiaus kelioms dienoms kol vyro nebuvo, padėti... gerai, padarė valgyt, paskalbė mergytės rūbelius, bet... kai pradėjo aiškint apie mano skalbinius, kai niekaip neįjungė elektrinės viryklės, kai daiktus jai išvykus, reikėjo persidėti vėl į savas vietas... tai pagalvojau, geriau kariauti pačiai... o kaip mūsų močiutės viską spėdavo be didelių pagalbų- ir vaikas, ir kiaulės, karvės, ir girtas vyras...
aš dažnai pagalvoju, gal ateity geriau vaiką palikti kam svetimesniam, nei savam...
o savo mamą jau kviečiaus kelioms dienoms kol vyro nebuvo, padėti... gerai, padarė valgyt, paskalbė mergytės rūbelius, bet... kai pradėjo aiškint apie mano skalbinius, kai niekaip neįjungė elektrinės viryklės, kai daiktus jai išvykus, reikėjo persidėti vėl į savas vietas... tai pagalvojau, geriau kariauti pačiai... o kaip mūsų močiutės viską spėdavo be didelių pagalbų- ir vaikas, ir kiaulės, karvės, ir girtas vyras...

aš dažnai pagalvoju, gal ateity geriau vaiką palikti kam svetimesniam, nei savam...
QUOTE(sidrulka @ 2010 01 10, 21:40)
aš dažnai pagalvoju, gal ateity geriau vaiką palikti kam svetimesniam, nei savam...
svetimas gali nedažiūrėti..o savas, tavo atveju, persistengti.. ir taip, ir taip yra blogai.. aš svetimam nepalikčiau, saviems irgi nepalieku, bet ne todėl kad kažkas blogai, viskas labai net gerai, tiesiog nenoriu, aš be mažiukės kaip be rankų jaučiuosi..

pavydziu toms kurios turi geras anytas, bent jau zmogiskas... man su anyta nepasiseke. Mano tiek mama tiek tete, kai pagimdziau sunu padedavo visada kai paprasydavau, ar patys pasisiulydavo, bet niekada nepamokslaudavo ir nesikisdavo, uz tai juos be galo gerbiu. Vaikas gi ir ne kvailas, auga ir stebi kas kaip elgiasi ir pan, tad prie tevu mano ir brolio labai prisirises.
Na o anyta tai tikrai velnio pramanyta. Nuo pat pradziu kai sunus gime, basnias visokias dare, vyrui pastoviai bande smegenis pudrint...Kad as vaika badu marinu, kad tas ar anas negerai, na net nenoriu smulkmenu prisimint, bet labai negraziu dalyku prisigalvodavo... As net su sunum issikrausciau ir issiskyriau su vyru, nes niekaip negalejo patiket kad jo mama gali tokias nesamones sneket, na zodziu jos zodis buvo svaresnis... Bet praejus kuriam laikui jis pamate kaip ir kas... Mes vel susiejom...O kas liecia pagalba, tai niekada is jos jokios pagalbos nesu sulaukusi, apie dovanas visai patylesiu... praejo jau daug metu o trintis didele, tik gerai tai kad nebera tokio juodinimo ir smegenu plovimo kaip seniau, bet santykai salti. Vaikui jau 7 metai jis net nelabai suvokia kad ji jo mociute, nes ji is kart kai gime pasake kad jos mociute nevadint, tai vaikas ja vardu vadina. Su ja nera pasilikes niekada, jai uztenka 2-3 kartus per metus atvaziuot su fotiku (nors gyvenam tam paciam mieste), pafotkint vaika, kad draugem ir bendradarbem galetu parodyt koks ju didelis ir pan...Na keista persona...
O mes gyvenam su vyro mociute, tai ta nepiktybine, bet jau kisasi visur, lenda, sniukstineja....Baisu...O neuzilgo dar vaikutis gims tai net baisu pagalvot kaip reiks ja nusodint, nes 7 metai praejo, bet niekaip moteriske i prota neateina, nesusimasto, kad mes turim savo asmenini gyvenima ir pan...

O mes gyvenam su vyro mociute, tai ta nepiktybine, bet jau kisasi visur, lenda, sniukstineja....Baisu...O neuzilgo dar vaikutis gims tai net baisu pagalvot kaip reiks ja nusodint, nes 7 metai praejo, bet niekaip moteriske i prota neateina, nesusimasto, kad mes turim savo asmenini gyvenima ir pan...
QUOTE(marytyy @ 2009 12 31, 10:07)
As tai taip nekenciu savo uosvenes (su ja gyvenu), kad viena diena sakiau nusiusiu ja.....
Ji negali nesikisti, kiekviename zingsnije, pastoviai sako kad geriau zino uz mane ir t.t. Lyg as kokia issigimele buciau ir pati negaleciau pasirupinti savo vaiku. O kas svarbiausia ji uz akiu kalba, o i akis nei zodzio nesako man. Ka su tokia daryti? kaip jai paaiskinti, kad mes jau kita seima ir norime patys auginti mergyte ir patys priimti sprendimus
PADEKITE kas galit pasidalinkite savo patirtimi


karu negyventi!!!!

mes isikelem pirma diena po vestuviu i baisu , nesildoma, salta, tragiska sovietini sodo nama, salom vargom, bet niekas nervu jau 5 metai nepudrina. o kai pries tai kartu gyvenom, tai kiekviena diena girdejau, kokia as bloga, barakuda, kaip jos suneli suvysciau ir t.t
Man mano mama be galo padeda, nes kartu gyvenam su mano tėvais. Niekada per daug nesikiša, bet drąsiai galiu prašyt pagalbos, jei nesusitvarkom

Mano mama gyvena kitame meiste, vasara sodyboj buna, tai vazinejam nuo pat vaiko gimimo vos ne kas savaitgali. As labai pailsiu, nes nereikia nieko daryti ir dar vaika yra kam panencyti. Tiesa, kol maziukas buvo, nelabai imdavo i rankas, o nuo kokiu 4-5 men zaidzia uzsiima. Smagu
Ir vaikas jauciasi kaip namie. Kai vaikas verkdavo, nes skaudejo plvuka, del maitinimo aiskindavo kazka, bet... matyt atvedziau i prota ir viskas baigesi gerai 
Vyro mama gyvena visai netoli, bet su vaiku matosi max pora kartu i men. Gal ir gerai... Nors, dabar jau mielai palikciau vaika kokiai valandai paziureti, bet... ji nelabai laiko turi... Maziuka siulydavosi paziureti, bet vaikas daug verkdavo ir nenorejau as jo palikti, nes nebutu susitvarke. Dabar jau galima su mazyliu pazaisti, bet, jeigu nenori, tai nenori. Susitvarkau ir pati dienomis, o vakarais vyras namie.


Vyro mama gyvena visai netoli, bet su vaiku matosi max pora kartu i men. Gal ir gerai... Nors, dabar jau mielai palikciau vaika kokiai valandai paziureti, bet... ji nelabai laiko turi... Maziuka siulydavosi paziureti, bet vaikas daug verkdavo ir nenorejau as jo palikti, nes nebutu susitvarke. Dabar jau galima su mazyliu pazaisti, bet, jeigu nenori, tai nenori. Susitvarkau ir pati dienomis, o vakarais vyras namie.