Mamos ir anytos: padeda ar trukdo?

Pasisekė jums, merginos, kieno ir mama, ir anyta superinės. Mano mama - pati šauniausia - kištis į auklėjimą nesikiša arba palaiko mūsų su vyru nuomonę. Jei reikia kokios pagalbos - visada prašom, ar palikti reikia, ar pas mus atvažiuoti pažiūrėti, žodžiu liuks, visom galėčiau tokios mamos palinkėti. Bet va anyta... velnio pramanyta . Ačiū Dievui, kad gyvena kitam Lietuvos pakrašty, bet kai atvažiuoja - tai tik ji žino kaip vaikus auginti, kokia aš netikus, kokie mano vaikai neklaužados, kaip jos neklauso. "Tu ne taip vaiką migdai", ""tu jį ne taip paėmei", "kodėl jis tiek žagsi, tu jį sušaldei", "o jėzau, kokios išmatos - jis laktozės netoleruoja", "kodėl neniūniuoji kai supi - vaikams labai patinka", "Padavei nukritusią ant grindų soskę ją tik nuplovusi ir neišvirinusi? Kokia tu motina?" ir taip toliau ir panašiai... Ji ir savo sūnui laktozės netoleravimą prirašė ir ryžių klijukais maitino, nes vos kelių savaičių naujagimis tuštinosi skystokomis rūgštaus kvapo išmatomis Nors MB lig šiol ir šiaip pieną geria, ir košes, su pienu virtas, valgo ir kavą balina, ir dievina pienišką makaronų sriubą... Bet ryžių po šiai dienai nekenčia. Gal sutapimas, o gal mamytės įtaka... Dar labai nervina, kai žmogus, matantis anūkus vos 3 - 4 kartus per metus įsivaizuoja, kad geriau už mane juos pažįsta. Atvažiuodama visuomet apiberia saldainiais, sausainiais, limonadais (nors puikiai žino, kad stengiamės valgyti sveikai ir limonadų neperkam visai, jokių čipsų ir dažytų saldainių bei neaiškios spalvos liepsna degančių sausainių). O jau dovanos vaikams - tai toks vaizdas, kad savų neaugino ir neturi supratimo kokio amžiaus vaikams kokie žaislai tinkami. Kai trejų metų vaikinui gimtadienio proga (tiesa, pavėlvus gal mėnesį) atveža žaislą, skirtą kūdikiams, man tiesiog nusvyra rankos, arba dar prieš metus nepaklausė ir nupirko dviratį (beje, per mažą), nors jis jau turėjo jo ūgiui pritaikytą dviratį. Paskui kurį laiką slambinėjo ir klausinėjo, kaip mažyliui dviratis? Ar važinėja? Ar patinka? "Kam jums du dviračiai - šitas bus geras, o tą didesnį parduokit"... Taip galėčiau rašyti iki begalybės... Visai nesistebiu, kad MB vos 18 sulaukęs išdūmė iš namų į kitą Lietuvos pusę... Štai tokia mano patirtis

Mano nuomone geriausia yra vaikus auginti patiems be anytų ir mamų pašonėje, rūpintis savo vaiku,taip kaip tau atrodo geriausia..Mano tėvai ir uošviai gyvena toli,todėl aš labai džiaugiuosi,kad savo vaiku galiu rūpintis taip kaip noriu ir niekas man nenurodinėja ir nesikiša,aišku patarimai yra gerai,bet kai jie ne perįkyriai yra kišami...Aišku kartais nori išvažiuoti kur nors dviese ir neturime kam palikti mažylės,dėl to apmaudu,bet iš kitos pusės pagalvoju,kad ir gerai,taip tik labiau tampama savarankiškais tėvais..keistai žiūriu į ligonines,į kurias mamos savo vaikučius nešasi su močiutėmis...tada pagalvoju,kaži kas ten auklėja ką.
tai va čia tokai mano nuomonė,reikia patiems auginti ir tik patarimų pasiklausti tėvų, o neleisti jiems kištis ir auginti jūsų mažylį

Pasisekė jums, merginos, kieno ir mama, ir anyta superinės.