QUOTE(_una_ @ 2014 09 22, 20:18)
Dėl tikrumo, priminsiu, kad nesakiau, jog
niekas nekinta, konkrečiai teigiau:
Taigi į pirmus tris punktus galiu atsakyti, kad puiku, kad pagaliau Jėzaus pavyzdžiu į moteris ir vaikus imta žiūrėti kaip į žmones (ką jau minėjau ankstesniame poste), nors tai užtruko tūkstantmečius. Žmogaus teisių ir laisvių konvencija irgi puikus dalykas. Tik kodėl žmogus dėl to netapo laimingesnis? Kodėl žmogus ir toliau brutaliai pažeidinėja kito žmogaus teises ir laisves? Ar čia iš didelio dvasinio patobulėjimo?
Paskutiniai trys punktai jokio tobulėjimo nerodo - mirties bausmę pradėjome vietoj nusikaltėlių taikyti kūdikiams ir ligoniams, dekretinės atostogos moteriai, kuri neturėjo teisės (ar greičiau prievolės, kas šiandieniame pasaulyje vis dažnesnė realybė) dirbti ir nebuvo reikalingos, pensijų, arba senųjų išgyvenimu pasirūpindavo artimieji arba bažnytinės labdaros įstaigos ("špitolės"), pasikeitė forma, bet nepasikeitė turinys. Taigi kažkokio ypatingo dvasinio tobulėjimo, ypač eutanazijos kontekste nematau.
Per visą žmonijos istoriją niekad žmogus taip menkai nevertino savo gyvenimo, taip jo neniokojo jūsų minėtu alkoholiu, narkotikais, ištvirkimu ir galiausiai savižudybėm. Deja, laimės tos teisės ir laisvės taip ir neatnešė. Gal todėl, kad buvo pastumtas į šalį žmogaus Kūrėjas ir į tą vietą vis bandoma įkišti tai vienokį, tai kitokį pakaitalą?
Kokiai bažnyčiai? Vis niekur nerandu to eskaluojamo nerimo požymių, gal ne toj bažnyčioj ieškau
? Kokiais konkrečiais požymiais jis pasireiškia? Nuo pat kiekvieno naujo popiežiaus atėjimo sekuliari žiniasklaida vis ieško sensacijų, o jų kaip nėr taip nėr (gal Racingeris buvo išimtis, nes buvo per daug gerai žinomas iki tol). O va šv. Jonas-Paulius tai tokį nerimą sukėlė, kad griuvo visa sovietų imperija ir Berlyno siena su trenksmu. Bet apie tai žurnalistai nelabai nori kalbėti.
Paradoksas ir tai iskovojo feministes, o ne krikscionys. Nors kaip matau greiti savintis pasiektus rezultatus. Kai ilgus simtmecius, krikscionims tiesiogiai itakojant valdzia, moterys ir vaikai buvo antrarusiai. Kas aniem tukde siekti, jog moterys ir vaikai gyventu pagal dievo pavyzdi?
Todel kad LAIME yra siekiamybe, kaip zinios, ismintis, kaip Dievas, pagaliau.
Todel kad zmones ne dievai, jiems lemta klysti. Zinodamas zmogaus prigimti, Dievas gerasirdis, suteike galimybe klysti ir atgailauti, ir per tai dvasikai tobuleti. Jis myli visus.
Harmonijai, humanizmui, dorovei ir t.t. ribu nera, tai siekamybe. Dorovingiausias yra Dievas, zmogui niekada nelemta prilygti Dievui. Todel nereikia utopiju. Bet tai nereiskia, kad zmonija ne evoliucinuoja t.y su amziais netampa dorovingesne, siuo metu zmonija kelia sau ir visuomenei, kurioje gyvena, didesnius dorovinius reikalavimus.
Tik nereikia demagogijos. O kiek zmoniu nuzude tikintieji apsisarvave indulgencijom? Inkvizicija nenorit prisiminti, kai masiskai buvo vykdomas baznytinis teroras? O gal ne pro sal ir apie banzytinius karus pakalbeti? Kas suskaicuos tas aukas? Kur atgaila?
Svarbiausia, jog siais laikais apie eutanazija, abortus yra diskutuojama, viesai gvildenama esama problema, niekas tai nepateikineja kaip jus bandote parodyti, jog tai geris. Ir tai vel parodo visuomenes branda, kad poerikis gerbti gyvybe eina is jos ir toliau plinta. Kad si tema aktuali jai. Inkvizicijos metu to tikrai nebuvo.
Ir vel, bandymas norima pateikti, kaip aksioma. Nors suabejotumete savo teisumu, ivairoves delei. Tai perdetas praeities idealizavimas, krusai primena Cicerona - O laikai, o paprociai! (lot. O tempora, o mores!). Tad jus ne pirma ir nepskutine. Pagaliau paskaitykite Dikensa, o as priminsiu rogutes ir miskeli in kuri veze senuka. Siais laikais tokio akibroksto tiesiog negali buti.
Na jei jums netinkama eutanazija, labiau prie dusios savizudybe pasikariant, nusokant nuo stogo, ar kitokio pobudzio smurtas pries save, OK. Tenkinkite savo sadistinius poreikius stebekite kaip konvulsijose ir agonijoje mirsta zmones. Bet tuomet atsisakykite nuo reanimaciju, ar tarkim inkubatoriu neisnesiotiems. Jei ligonis zmogus turi mirti atejus Dievo paskirtam laikui, nesikisant zmogui i tai, vadinasi, zmogui kuriam reikia reanimacijos, transplantacijos, kraujo perpilimo ir kitu medicininiu invaziju, ar neisnesiotas kudikis irgi privalo mirti, nes tokia yra Dievo valia, siukstu kistis.
Vel bandymas norima pateikti kaip esama. Pakanka pamineti miestus Sodoma ir Gomora, Kaligula, Nerona, jei yra poreikis, ne problema galima mineti ir mineti zinomus istorinius veikejus.
Ania, tai jei jums lasives ir teises asocijuojasi vien su pasileidimu, tai tamstos neisprusimas. Todel visai nesistebiu, kad toks poziuris.
Jusu ziniai, laisves ir teises ne vien suteikia, bet dar ir ipareigoja t.y. islaikytas balansas. Laisviu ir teisiu zmogus turi lygiai tiek pat kiek ir pareigu, nei daugiau nei maziau.
Dieva negalima pastumti i sali, jis yra su zmogumi visada. I sali yra stumiami sustabareje fanatikai, kurie bruka tai kas atgyventa. Abejoja zmoniu dorove, gebejimu mastyti ir tinkamai pasirinkti, kai tai yra prigimtine teise jiems suteikta Dievo.
