Kunigų celibatas

Neseniai teko susipažinti ir artimiau pabedrauti su stačiatikių šventiku. Pirmąkart pasigailėjau, kad katalikų kunigai turi laikytis celibato. Pamačius realų pavyzdį nebekyla minčių, kad žmona galėtų trukdyti kunigystei ar pan. Juk ji žino už ko teka, koks bus gyvenimas, kad tai bus nepaprastas pasirinkimas, kad turės vyrui padėti jo tarnystėje ir t.t. Vis dėlto žmona yra dešinioji vyro ranka, jam labai palengvinanti tarnystę Dievui, rūpinasi bažnyčia, buria aplink save parapijos moteriškes į pasisėdėjimus, rūpinasi neturtingais vaikučiais ir pan. Veiklos prie bažnyčios apstu. Nelabai įsivaizduoju šventiko žmoną kaip kokią pvz. ambicingą verslininkę, bet kaip parapijos darbininkę, pedagogę, psichologę ir pan. - puikiai.

Manau ne dėl to yra celibatas, kad šeima trukdys visiškai atsiduoti Dievui ar kad brangu ją išlaikyti. Stačiatikių, protestantų atvejai rodo, kad visa tai yra smulkmė. Tikrai ne čia reikia ieškoti atsakymo. O kur tas atsakymas - deja nežinau...

Istoriškai galimas aiškinimas, kad Katalikų bažnyčios tradicijos Vakarų Europoje formavosi tokiu laikotarpiu, kai žemė buvo pagrindinis turtas ir pragyvenimo šaltinis, paveldimas iš kartos į kartą. Jeigu dvasininkas galės turėti palikuonių, tai jo sūnus paveldės jo parapiją, bet tas sūnus nebūtinai turės tokių savybių, kad galėtų tapti geru dvasininku. Todėl pasirinktas celibatas... Rytų bažnyčia gyvavo visiškai kitokioje socialinėje bei ekonominėje terpėje, todėl jai nebuvo būtinas celibatas, dvasininkų dinastijos ten nesiformuodavo. O paskui vakarų celibato tradicija tapo gilia tradicija ir išliko... Protestantizmas iškilo visiškai kitokiame laikmetyje, jau buvo pragyvenama iš prekybos, amatininkystės, ne tik iš žemės, todėl celibato jiems irgi nereikėjo. Čia tiesiog toks žemiškas aiškinimas. Ar jis teisingas - nežinau.

Gaila nesu teologė, kad galėčiau teologiškai paaiškinti celibato reikalingumą. O norėčiau tokį aiškinimą išgirsti. Kuo katalikų kunigas pranašesnis už stačiatikių? Kuo katalikų tikėjimas pranašesnis už stačiatikių? Ar po mirties katalikams bus geriau dėl to, kad jų kunigai laikėsi celibato? Juk Dievas tik vienas pasauly...

[quote=mamutas,2010 09 02, 22:23]
Neseniai teko susipažinti ir artimiau pabedrauti su stačiatikių šventiku. Pirmąkart pasigailėjau, kad katalikų kunigai turi laikytis celibato. Pamačius realų pavyzdį nebekyla minčių, kad žmona galėtų trukdyti kunigystei ar pan. Juk ji žino už ko teka, koks bus gyvenimas, kad tai bus nepaprastas pasirinkimas, kad turės vyrui padėti jo tarnystėje ir t.t. Vis dėlto žmona yra dešinioji vyro ranka, jam labai palengvinanti tarnystę Dievui, rūpinasi bažnyčia, buria aplink save parapijos moteriškes į pasisėdėjimus, rūpinasi neturtingais vaikučiais ir pan. Veiklos prie bažnyčios apstu. Nelabai įsivaizduoju šventiko žmoną kaip kokią pvz. ambicingą verslininkę, bet kaip parapijos darbininkę, pedagogę, psichologę ir pan. - puikiai.

Manau ne dėl to yra celibatas, kad šeima trukdys visiškai atsiduoti Dievui ar kad brangu ją išlaikyti. Stačiatikių, protestantų atvejai rodo, kad visa tai yra smulkmė. Tikrai ne čia reikia ieškoti atsakymo. O kur tas atsakymas - deja nežinau...

Skirtingi apie skirtingus pašaukimus.Skirtingas yra šeimos pašaukimas , nuo pašvęstojo gyvenimo pašaukimo. Realybė tokia , kad pasirinkusiųjų tarnauti Dievui pašvestuoju gyvenimu mažėja. Ne manau , kad yra mažiau pašaukimų , žmonės neatlaiko išbandymų. Tu net neįsivaizduoji koks yra perlas kunigas bažnyčioje. Vedę žmonės irgi gali būti ramstis kunigui. Kunigas turiu tau priminti irgi žmogus. Irgi gali tarnauti bažnyčioje. Yra n tarnyščių bažnyčioje. Jai pasiūlytum savo pagalbą bažnyčioje. Nemanau ,kad jis atsisakytų. Turiu tau priminti jai laikai save krikščionę. Dievo žodis ką sako. 1Pet 2:9 “Bet jūs esate išrinkta giminė, karališka kunigystė, šventa tauta, žmonės pasisavinimui, kad išgarsintumėt didingus darbus To, kuris jus pašaukė iš tamsos į savo nuostabią šviesą.” Yra ir diakono tarnystė. Kiekvienas žmogus turi savo pašaukimą . Tik klausimas ar jis jo ieško. Ar jam tai svarbu.


Istoriškai galimas aiškinimas, kad Katalikų bažnyčios tradicijos Vakarų Europoje formavosi tokiu laikotarpiu, kai žemė buvo pagrindinis turtas ir pragyvenimo šaltinis, paveldimas iš kartos į kartą. Jeigu dvasininkas galės turėti palikuonių, tai jo sūnus paveldės jo parapiją, bet tas sūnus nebūtinai turės tokių savybių, kad galėtų tapti geru dvasininku. Todėl pasirinktas celibatas... Rytų bažnyčia gyvavo visiškai kitokioje socialinėje bei ekonominėje terpėje, todėl jai nebuvo būtinas celibatas, dvasininkų dinastijos ten nesiformuodavo. O paskui vakarų celibato tradicija tapo gilia tradicija ir išliko... Protestantizmas iškilo visiškai kitokiame laikmetyje, jau buvo pragyvenama iš prekybos, amatininkystės, ne tik iš žemės, todėl celibato jiems irgi nereikėjo. Čia tiesiog toks žemiškas aiškinimas. Ar jis teisingas - nežinau.

Kodėl klausiant tokį klausimą nenori įsigilinti. Tu nelabai suvoki kas yra kunigas. Gal reikėtu priimti tai ko nesupranti. Juk realiame gyvenime juk ne visi veda ir ne visos išteka. Gal tu neklausi žmogaus kuris nepasirinko šeimos o gyvena vienas. Juk jam ar jai niekas nedraudžia vesti. Juk žmones turi skirtingus pašaukimus.

Gaila nesu teologė, kad galėčiau teologiškai paaiškinti celibato reikalingumą. O norėčiau tokį aiškinimą išgirsti. Kuo katalikų kunigas pranašesnis už stačiatikių? Kuo katalikų tikėjimas pranašesnis už stačiatikių? Ar po mirties katalikams bus geriau dėl to, kad jų kunigai laikėsi celibato? Juk Dievas tik vienas pasauly...

Pranašumų nereikia ieškoti. Kiekvienas turi savo pašaukimą. Ir juo reikia eiti. Bažnyčia ne vieni kunigai, patarnautojai ar vyskupai sudaro. Jai nežinojai . Bažnyčia visi mes sudarome. Kiekvienas turim tarnauti savo pašaukimu. Jai man duotas šeimos pašaukimas aš turiu tarnauti Dievui šeimos pašaukimu.

Temos pavadinime parašyta "tęsiame diskusiją". O kokia čia gali būti diskusija? Kunigams liepta laikytis celibato ir basta. Liepė ne šiaip kas, o pats Dievas, kuriam jie tarnauja.
Kokia "diskusijos" esmė?

o kur Jus radot info, kad butent Dievas liepe kunigam laikytis celibato?

Šiaip tai liepė Bažnyčia, kuriai jie dirba

Aplamai celibatas tai izadas netureti priesaiku kitiems zmonems. Tame tarpo ir sliubo Bet tai neturi nieko bendro su meile, aistra ar seksu. Nuo paskutiniu dalyku galimi vaikai, ir jais rupinasi ne tiek pats kunigas pradejas vaika, o atskira baznycios tarnyba Vilniuje. Jei kam reikia prisiteisti elimentus nuo kunigo pradeto vaiko, geriau kreiptis ne i teisma turint ieskini konkreciam vyrui, bet i vilniaus kurija.... Kunigu vaikais taip pat rupinasi ne konkretus vyras, bet motina baznycia
O paskutinis zmogus su kuriuo tesiegio kalbejosi Dievas buvo Moze, ir kaip zinome is legendu, jam dievas dave net savo isakus surasytus ant moliniu lenteliu, bet Moze pagautas isiucio jas sudauze. Va niekadejas, butume tureja nors Dievo rasto pavyzdzius grafologiniai ekspertizei

O jeigu pažvelgti šiek tiek iš kitos pusės:
vaikai sukuriami naudonat seksualinę energiją.. taip kaip ir viskas mūsų gyvenime sukuriama ja naudojantis
gal tame ir esmė kad atsisakant energiją naudoti vienoje srityje (šiuo atveju vaikams ir malonumui) kunigas gali daugiau jos skirti kitoms sritims (parapijos žmonių dvasiniams reikalams..)
čia principas ne tame kad užgniaužti savo seksualumą .. bet tame kaip tai pakelti čakromis aukštym ir panaudoti kitokiais tikslais. Nesiginčisiu, šitai yra labai nelengvas uždavinys ir toli gražu ne vienas kunigas ir vienuolis(-ė) šįčia suklumpa..
Kaip kurie žmonės mano kad dvasininkas turi būti šaltas kaip ledkalnis, bet kuo daugiau žmogus myli tuo labiau nuo jo sklinda šiluma nes seksualinė energija yra mūsų kūrybinis potencialas ir kuo daugiau žmogutis jos turi tuo daugiau jaučiasi kad žmogus yra gyvas ..o slopinant šią energiją netenkama kartu ir didelės dalies gyvybingumo, kurybingumo, tuo pačiu ir meilės..
Nežinau ar kunigėlių seminarijose yra šios srities gerų mokytojų kurie patys puikiai įvaldę šias energijas ir gali to išmokinti norinčius.. Pagal tai koks šiandieninis bažnyčios piešinys.. turbūt galima sakyti kad trūksta ir net labai ... arba žmonės pasirenka tokią kryptį giliai savęs nepažinodami, nesimokę išmintingai valdyti šias energijas.. ..mhm..

Biški maišai. Pašvęstasis gyvenimas yra Dievo dovana. Ir ne kiekvienas tai gali suvokti ypač tai kam jis neduotas ir tie kurie net nenori suvokti ir priimti.Savęs dovanojimas santuokoje, pašvęstasis gyvenimas visai ne tai ką tu turi omenyje.Gaila ,kad tu nesuvoki gal kada pasišnekėk su žmogumi šituo pašaukimu gyvenančiu? Gal rasi atsakymus į tau rūpimus klausimus.

Kunigui , kaip ir visiems kitiems žmonėms yra svarbiausia vykdyti Dievo valią ir mylėti žmones.

tai ko nevažiavai prie to ežero, būtum ką daugiau papasakojus. Kunigai negali gimdyt vaikų, vaikus gimdo moterys. Rūkantis kunigas ....anokia čia naujiena.


Aplamai nežinai kas yra celibatas tai ir patylėk. paskaityk savo pirmą sakinį ir daugiau niekam nesisakyk, kad čia tu taip parašei.

Labai gražiai ir protingai pasakyta.

vis tiek gyvenimas eina pirmyn,viskas keičiasi ,daugiau liberalumo.Celibatas irgi manau greit bus reliktas ,kaip kokia indulgencija.Priešingu atveju ,katalikų bažnyčia paliks ,kaip kokia Vatikano senelių prieglauda(jau dabar panašiai atrodo).Jei būtų išrinkę kokį liberalesnį popiežių ,galbūt katalikų bažnyčia atrodytų visai kitaip.Kiek šviesos buvo įnešęs Paulius II(nors jis buvo prieš celibatą).Juk ir tarp tų pačių kardinolų yra pasisakančių už celibato panaikinimą,o tyliai pamąstančių turbūt yra žymiai daugiau.Jei iš jų tarpo išrinks kada nors popiežių ,celibato nebebus.Taigi viskas priklauso tik nuo pačios bažnyčios vidaus politikos .Mano subjektyvi nuomonė ,kad didžiausią vaidmenį čia vaidina pinigai,kurie sukaupiami bažnyčios labui,o tuomet jie atiteks kunigų šeimoms.Va kur bėda.