Mėgstu savo darbą
Jo dėka neužsisėdžiu vienoje vietoje,nejaučiu rutinos,turiu galimybę keliauti,susipažinti su įdomiais žmonėmis. Nors pagalvojus,tenka daug ko ir atsisakyti. Darbui atiduodu didžiąją dalį savęs,sunku planuoti laisvalaikį,artimiesems negaliu skirti tiek laiko,kiek norėčiau,vyrui taip pat. Gerai ,kad ir jis yra užsiemes žmogus,tai suprantame vienas kitą. Darbas neužsibaige 17h. tenka ir pavakaroti prie kompiuterio,derinant reikalus su užsienio partneriais. Tačiau jame ižvelgiu daugiau pliusų nei minusų,o tai yra gerai,nes tokios patirties vargu ar įgaučiau dirbdama kitokį darbą. Dirbu rinkodaros ir investicijų srityje
QUOTE(Ledokristaliukas @ 2012 06 26, 14:24)
Esu begalo patenkinta savo darbu
dirbu tiek kiek noriu ir tiek kiek man reikia, taip pat galiu nusistatyti pati savo darbo valandas ir sefas nelipa ant galvos
ar gali buti geriau?
Pirma karta ir hobi ir darba suderinu, tad i darba kaip i svente 
Oho, kaip šaunu
O kokio pobūdžio darbas?
QUOTE(Auksaranke7 @ 2012 06 26, 19:38)
Darbas kosmetiniu susitikimu organizavimas, mokome taisyklingai priziureti odyte ir dar ivairiu dalykeliu
taip labai patenkinta savo darbais,nors vienas galima sakyti likęs tik kaip hobis už kurį pinigus moka
(t.y vestuvių organizavimas ir renginių organizavimas)
o pagrindinis darbas taip pat labai patinka, įdomu,bendrauji su žmonėmis,realiai darbo valandas irgi gali pasirinkti,jei jau labai tingisi iki ofiso eiti ,gali iš namų dirbti (nors man pėstute iki ofiso max 10min)
o pagrindinis darbas taip pat labai patinka, įdomu,bendrauji su žmonėmis,realiai darbo valandas irgi gali pasirinkti,jei jau labai tingisi iki ofiso eiti ,gali iš namų dirbti (nors man pėstute iki ofiso max 10min)
nepatenkinta, dirbu uz 3, moka uz 1 etata...
Siai dienai galiu pasakyt, kad pagaliau radau SAVO vieta.. to, ko senai norejau.. kol kas tenkina viskas, o kaip toliau bus matysim.. jauciuosi vertinama ir ivertinta
Perskaičiau, ką rašiau prieš beveik du metus..
Visko buvo - ir blogo, ir gero. Bet taip blogai, kaip šį mėnesį, dar nebuvo. Nebepakeliu streso, įtampos ir krūvio. Užsirakinu tulike darbe ir verkiu. Išeičiau, jei turėčiau, kur. Artimieji nepalaiko, galvoja, kad išsidirbinėju,, nes atseit moka gerą algą man- 1800, sėdžiu šiltai, tad nėra ko verkt...Nuo to nesupratimo dar skudžiau...
Visko buvo - ir blogo, ir gero. Bet taip blogai, kaip šį mėnesį, dar nebuvo. Nebepakeliu streso, įtampos ir krūvio. Užsirakinu tulike darbe ir verkiu. Išeičiau, jei turėčiau, kur. Artimieji nepalaiko, galvoja, kad išsidirbinėju,, nes atseit moka gerą algą man- 1800, sėdžiu šiltai, tad nėra ko verkt...Nuo to nesupratimo dar skudžiau...
QUOTE(Just a girl @ 2012 10 29, 22:27)
Perskaičiau, ką rašiau prieš beveik du metus..
Visko buvo - ir blogo, ir gero. Bet taip blogai, kaip šį mėnesį, dar nebuvo. Nebepakeliu streso, įtampos ir krūvio. Užsirakinu tulike darbe ir verkiu. Išeičiau, jei turėčiau, kur. Artimieji nepalaiko, galvoja, kad išsidirbinėju,, nes atseit moka gerą algą man- 1800, sėdžiu šiltai, tad nėra ko verkt...Nuo to nesupratimo dar skudžiau...
Visko buvo - ir blogo, ir gero. Bet taip blogai, kaip šį mėnesį, dar nebuvo. Nebepakeliu streso, įtampos ir krūvio. Užsirakinu tulike darbe ir verkiu. Išeičiau, jei turėčiau, kur. Artimieji nepalaiko, galvoja, kad išsidirbinėju,, nes atseit moka gerą algą man- 1800, sėdžiu šiltai, tad nėra ko verkt...Nuo to nesupratimo dar skudžiau...
Vadinasi metas ieškoti naujo darbo
QUOTE(cvvilnius @ 2012 10 30, 15:48)
jei gyvenat dideliam mieste, tai net neįsivaizduojat kaip sunku yra mažam miestelyje, kur žmonės gerklę kitam perkąstų dėl darbo už minimumą. Tokiame kažkam pasakyt, kad dirbt sunku ar nori išeit, tai tik pirštą prie smilkinio pasukiotų
QUOTE(Leksa @ 2012 10 30, 19:31)
jei gyvenat dideliam mieste, tai net neįsivaizduojat kaip sunku yra mažam miestelyje, kur žmonės gerklę kitam perkąstų dėl darbo už minimumą. Tokiame kažkam pasakyt, kad dirbt sunku ar nori išeit, tai tik pirštą prie smilkinio pasukiotų 
Važinėti visada galima
QUOTE(Just a girl @ 2012 10 29, 23:27)
Perskaičiau, ką rašiau prieš beveik du metus..
Visko buvo - ir blogo, ir gero. Bet taip blogai, kaip šį mėnesį, dar nebuvo. Nebepakeliu streso, įtampos ir krūvio. Užsirakinu tulike darbe ir verkiu. Išeičiau, jei turėčiau, kur. Artimieji nepalaiko, galvoja, kad išsidirbinėju,, nes atseit moka gerą algą man- 1800, sėdžiu šiltai, tad nėra ko verkt...Nuo to nesupratimo dar skudžiau...
Visko buvo - ir blogo, ir gero. Bet taip blogai, kaip šį mėnesį, dar nebuvo. Nebepakeliu streso, įtampos ir krūvio. Užsirakinu tulike darbe ir verkiu. Išeičiau, jei turėčiau, kur. Artimieji nepalaiko, galvoja, kad išsidirbinėju,, nes atseit moka gerą algą man- 1800, sėdžiu šiltai, tad nėra ko verkt...Nuo to nesupratimo dar skudžiau...
Manau, kad šiame etape Jums atjauta ne kažkiek padės, labiausiai reikia atkreipti dėmesį į SAVE - stengtis laiku gultis, laiku keltis, pakankamai ilsėtis, reguliariai maitintis, gerti pakankamai vandens, vaikščioti gryname ore, prisiminti kažkada turėtą hobį ar susirasti kokią nors mėgstamą veiklą, kiekvieną dieną pagalvoti kas mane džiugina ir įkvepia, už ką aš turiu būti dėkinga šiandien. Be viso šito problemos tik gilės, o tai įveikus paprasčiausiai turėsite pakankamai energijos. kuri nuteiks gerai ne tik Jus, bet ir aplinkinius. Kai turėsite pakankamai dvasinės ir fizinės energijos, sugebėsite naujai pažvelgti į turimą darbą, ir jei nuspręsite, kad jis ne Jūsų - atsiras galimybių jį pakeisti. Sėkmės!









